„Design in Skandinavia“

Skandinavijos šalių profesionalusis dizainas pirmuosius žingsnius žengė XIX amžiaus viduryje, kai kūrėsi amatų ir meno draugijos, moterų, užsiimančių audimu, susivienijimai, kurie vėliau išaugo į dailininkų, dizainerių organizacijas. Amatininkų susivienijimai ir šiandien vaidina svarbų vaidmenį šių šalių kultūriniame, socialiniame gyvenime. Specifines amatininkų stiklo, tekstilės, geležies apdirbimo technikas stengiamasi pritaikyti pramonėje. Šiaurės šalyse tradiciškai dominavo tekstilė, rištiniai ilgaplaukiai kilimai, medžio apdirbimas, keramika. Čia net vaikų baldai atspindi skandinavišką minimalizmą.

Keramikos, porceliano, tekstilės, interjero puošyboje vyrauja vietos floros, faunos, tautodailės ornamentikos elementai. Tradicinių amatų integracija į šiuolaikinį dizainą buvo svarbus faktorius, suteikęs demokratiško minimalizmo pobūdį, kuris XX amžiaus antrojoje pusėje įgijo aiškius metodinius, mokslinius pagrindus, praplėtė ir papildė funkcionalaus bei humaniško Skandinavijos dizaino bruožus.

Švedijoje, šalia amatų, jau XVIII amžiaus pradžioje kūrėsi keramikos, porceliano fabrikai. XIX amžiuje Vidurio Europoje, intensyviai plečiantis pramoninei gamybai, į Skandinavijos šalis iš užsienio ėmus plūsti masinei produkcijai, susirūpinta išsaugoti savo tradicinius verslus, vietos amatus, integruoti juos į besikuriančią pramonę. Sprendimus nulėmė pragmatiški svarstymai, kad pirmiausia reikia ugdyti gerą skonį, savo šalyje rengti specialistus sparčiai besivystančiai medžio, stiklo, porceliano pramonei. Antrojoje XIX amžiaus pusėje Didžiojoje Britanijoje prasidėjęs amatų atgimimas, dar labiau paskatino Skandinavijos šalis burtis į dailininkų bei amatininkų susivienijimus, bendrijas, rūpintis meno, amatų mokyklų steigimu.

1900 metais visos Skandinavijos šalys drauge pirmą kartą dalyvavo Pasaulinėje pramonės gaminių parodoje Paryžiuje, kur buvo demonstruojamos tradicinės Skandinavijos dailės šakos – tekstilė, keramika, stiklas, medis, metalas ir net virtuvės baldai. Parodoje atsiskleidė šių šalių prisirišimas prie savo amatų tradicijų, tautosakos, sakmių. Pasaulinėje parodoje Niujorke šalia Amerikos dizaino futuristinių ateities idėjų, technologijos naujovių triumfo skandinavai pademonstravo demokratišką humanistinį dizainą kaip atsvarą techniškajam. Šioje parodoje buvo pastebėta savita skandinaviškojo dizaino kryptis, kuri po Antrojo pasaulinio karo tapo reikšminga, turėjo įtakos tolesnei dizaino raidai.

Pokario laikotarpiu Skandinavijos šalių vyriausybės skyrė daug dėmesio ir paramos dizaino integracijai į pramonę, kūrybinių asociacijų kūrimui, suprasdamos dizaino svarbą ekonominei pažangai įsitvirtinant tarptautinėje rinkoje.

Atšiaurus klimatas ir santarvė su gamta suformavo savitą skandinavų stilistiką. Kalbant apie baldus – čia nerasime ryškių ir tarsi rėkiančių spalvų. Pirmenybė visuomet bus atiduota funkcijai, o estetika atsiranda iš to paties natūralumo ir minimalizmo. Skandinavų dizaine daugiau visuomet reiškia mažiau ir visai nesvarbu, kad vaikų baldai neapklijuoti knygelių personažais, nes dizaino supratimas ir vertybių skiepijimas prasideda būtent nuo vaikystės. „Pagaminta Skandinavijoje“ – štai toks užrašas reiškia kokybę ir simbolizuota santarvę tarp gamtos, tradicijų ir civilizacijos pasiekimų. Tuo pačiu pavadinimu buvo pradėtas leisti ir žurnalas, kuriame plačiai pristatoma dizainerių kūryba, žinomų ir naujų firmų gaminiai.

Skandinavijos dizainas išlieka išskirtinis, jautriai reaguojantis į naujausias dizaino tendencijas, jas perimantis, tačiau santūriai, savitai transformuojantis.

šviesus interjeras

Comments are closed.