Monthly Archives: March 2011 - Page 2

Skaitmeninė TV: pažanga, su naujų mokesčių prieskoniu vartotojams

Kartas nuo karto Lietuvoje kyla diskusijos dėl abonentinio mokesčio įvedimo televizijos žiūrovams. Tačiau jos vis gęsta ir, matyt, ne be pagrindo. Nors tokio mokesčio šalininkai aiškina, kad, užtikrinus nacionalinio transliuotojo finansavimą iš abonentinio mokesčio, televizija taptų mažiau priklausoma nuo politikų ir geriau atliktų savo misiją tokio mokesčio Lietuvoje įvesti neskubama. Štai kaimyninėje Latvijoje jau net nustatytas televizijos mokesčio dydis – 3 eurai per mėnesį visiems valstybinės Latvijos televizijos ir radijo žiūrovams bei klausytojams. Kol kas šio mokesčio ir kaimynai dar neįveda.

skaitmeninė televizija

Kol naujo mokesčio planai dar nepatvirtinti, kai kas tvirtina, kad skubėt nebeverta, nes už trijų metų, kai bus išjungti analoginių transliacijų siųstuvai ir antžeminė televizija taps visiškai skaitmenizuota, rinkti panašius mokesčius iš televizijos žiūrovų bus paprasčiau, o vartotojai neturės galimybių jo išvengti. Nebent apsukrūs meistrai sugalvos sprendimus kaip apeiti šifrus ar iškoduoti signalą. Juk panašiai dabar žiūrimos ir daugelio palydovinių televizijų programos Lietuvoje.

Geresnės mokesčių surinkimo sąlygos ir didesnė vartotojų kontrolė nėra itin afišuojami, kai kalbama apie skaitmeninės antžeminės televizijos plėtrą Lietuvoje. Čia daugiau dėmesio skiriama technologinėms permainoms ir kokybiniams pokyčiams. Skaitmeninės televizijos pranašumų prieš įprastą analoginę televiziją išties yra nemažai. Tie privalumai akivaizdūs tiek jos vartotojams, tiek ir transliuotojams. Visų pirma transliuotojams skaitmeninė televizija leidžia efektyviau naudoti dažnius. Štai tarkime 7 megahercų juostoje, kur ankščiau tilpdavo vos vienas analoginis kanalas, dabar galima sutalpinti nuo 6 iki 10-ies skaitmeninių. Štai Lietuvoje ši ekonomija išnaudota maksimaliai: į vieną sukišta net 10 skaitmeninių kanalų. Tačiau toks maksimalus sutankinimas turi ir savo minusų – kenčia duomenų perdavimo sparta. Vienos juostos sparta 25 megabitai per sekundę, maksimaliai ją sutankinus, subyra į vos 2,5 megabitų vienam kanalui. Tai teoriškai, o praktiškai ir dar mažiau – vos po 1,2-1,3 megabitus. Čia reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad pavyzdžiui Mpeg4 formatui, kurį pasirinko Lietuva, reikia ne 1,2, bet 4-5 megabitų per sekundę. O jei būtų transliuojama raiškioji HDTV, tai tokiam signalui priimti reikia net 15 megabitų raiškos. Taigi su tokia maža sparta kokią turime dabar vaizdo kokybė vartotojui praktiškai negerėja, transliacijos vyksta standartine raiška, o norint geresnės kokybės tenka pirkti koduotas programas.

Antras svarbus privalumas transliuotojams yra tas, kad transliuojant skaitmeniniu signalu nebereikia medžiagos konvertuoti: skaitmena yra filmuojama, skaitmenoje medžiaga yra apdorojama montažinėse, tokiu pat signalu parengta laida paleidžiama į eterį. Trečias privalumas: transliuotojams atsiranda naujų iki tol neturėtų galimybių pasiekti savo vartotojus. Turiu galvoje kad ir mobiliąją skaitmeninę televiziją DVB-T. Šiuo standartu transliuojamą televiziją galima žiūrėti savo mobilialame telefone arba nešiojamame kompiuteryje judančiame automobilyje, traukinyje ar net skrendant. Žinoma, jei stiuardesės pamiršta pranešti, jog viso skrydžio metu elektroniniai prietaisai turi būti išjungti. Ir tai tik dalis privalumų arba galimybių, kurias gauna transliuotojas.

O kokia nauda vartotojui iš skaitmeninės televizijos? Čia nebesiplėsiu apie kokybiškesnį vaizdą ir garsą, nebekartosiu apie galimybę pasirinkti transliuojamo filmo kalbą ir titrus arba apie tai, kad jūs visuomet turėsite po ranka ir televizijos programą (panašiai kaip teletekstą tik kiek vizualesnį ir lengviau valdomą). Be to atsiranda galimybės mėgstamą laidą ar sporto rungtynes žiūrėti net ir neturint televizoriaus, o tik mobilų telefoną, nešiojamą kompiuterį ar kitą mobilų prietaisą, galintį priimti tokias televizijos laidas.

Visgi Lietuvoje vartotojai kol kas iš visų paminėtų privalumų beveik nieko negauna. Sparta, kaip minėjau, yra ribota, vaizdo kokybė realiai nepagerėjusi, nei vienoje skaitmeninės televizijos transliacijoje nėra TV gido, o formatas išlikęs senas (4/3, nors skaitmenai ir naujiesiems skaitmeniniams televizoriams reikia ne 16/9).

Kada tai prasidėjo?

Lietuvoje pasirinktas MPEG4 formatas leis ateityje transliuoti raiškiąją HDTV televiziją, tačiau kol kas skaitmeninio signalo sparta yra permaža tokios televizijos transliacijoms

Skaitmeninės televizijos era prasidėjo vos prieš penkiolika metų, kai beveik vienu metu ir Europa ir JAV sukūrė savo standartus: ATSC – valstijose ir DVB – Europoje. Artėjant 2000-iesiems skaitmeninė televizija pradėjo išstumti analoginę. Visų pirma atsirado palydovinė ir kabelinė televizijos, tai yra tos televizijos už kurias vartotojai susimoka transliuotojui. Ir kai dabar kalbame apie skaitmeninę televiziją daugeliui ji pirmiausia asocijuojasi su satelitinėmis lėkštėmis ant stogų.

Įdomu tai, kad europiečiai kur kas greičiau ir plačiau už amerikiečius įsisavino naująjį standartą ir, matyt, dabar dėl to susiduria su raiškiosios televizijos diegimo problemomis. Amerikiečiai buvo kiek lėtesni, užtat dabar turi skaitmeninę raiškiąją HDTV televiziją. Dar įdomu ir tai, kad JAV televizijų studijos rengiamas ar jau parengtas laidas tarpusavyje „gainioja“ per palydovus naudodami europinį DVB-S standartą. Taigi televiziniai „hakeriai“ turėdami specialią įrangą gaudo tokias laidas ir gali matyti tai, kas dar tik bus rodoma žiūrovams.

Visiškai kitą, nuosavą skaitmeninės TV standartą susikūrė japonai. Tai – ISDB. Šis standartas panašus į europinę DVB, tačiau šiame standarte prioritetas teikiamas ne televizinio signalo, bet duomenų perdavimui. Už Japonijos ribų ISDB nėra plačiau paplitęs. Tik Brazilija vienu metu svarstė ar nevertėtų šio standarto diegti pas save.

Kaip tai veikia?

Visų trijų standartų (ATSC, DVB ir ISDB) pagrindą sudaro MPEG vaizdo formato suspaudimo technologija. Europoje daugiausia paplitęs Mpeg2 formatas, tačiau Lietuva pasirinko Mpeg4. Tokiu formatu galės būti transliuojama HDTV raiškioji televizija. Tačiau kol kas Lietuvoje tokių transliacijų nėra.

Skiriasi ATSC, DVB ir ISDB standartai iš esmės tik naudojamais dažniais, moduliacijos metodais ir signalizacija. Lietuvoje naudojamas europinis Digital Video Broadcasting (DVB) standartas, o tiksliau, visa šio standarto šeima: DVB-S (palydovinė), DVB-C (kabelinė), DVB-T (antžeminė) ir interneto televizija IPTV. Kažkada, matyt, turėtų pasirodyti ir mobilioji skaitmeninė televizija DVB-H.

Pirmaisiais televizijos skaitmenizacijos metais, 1993 metų gruodį, pasirodė DVB-S standartas, o kiek vėliau, 1994 metais, ir DVB-C. Būtent šios televizijos pirmosios susidomėjo skaitmeniniu formatu, mat čia reikėjo pakankamai daug kanalų „sukišti“ į ribotą dažnių spektrą. Dar po metų, 1995-tų gruodį pasirodė ir DVB-T antžeminės skaitmeninės televizijos standartas (kai kur jis vadinamas mikrobangų televizija, nors su buitinėmis mikrobanginėmis krosnelėmis neturi nieko bendra).

Kaip veikia skaitmeninė virtuvė?

Studijose atskirų programų signalai (MPEG) multipleksoriaus pagalba yra jungiami, paverčiami į DVB srautą, uždaromi, moduliuojami ir siunčiami į eterį. Žiūrovo pusėje signalą priima antena, jis yra išmoduliuojamas ir atidaromas, jei signalas buvo uždaras ar skirtas tik tokią teisę turintiems vartotojams. Tada jis virsta DVB duomenų konteineriu su MPEG signalu ir papildoma informacija. Ką su tais duomenimis daryti sprendžia pats vartotojas. Jis gali pasirinkti kalbą, peržiūrėti programą, perskaityti programų aprašymus ir pan.

DVB sistemoje taip pat numatyta ir interneto duomenų perdavimo į abi puses galimybė: signalas vartotojui ir atgal tiekėjui. Tam reikalingos papildomos sistemos, pvz. DECT, GSM, paprastas modemas arba ISDN. Be to, visi DVB standartai palaiko raiškų HDTV formatą. Tačiau tam reikia HD imtuvo ir, be abejo, HD transliacijų.

Viena jautriausių skaitmeninių DVB televizijos vietų yra signalo šifravimas, arba taip vadinamas „skremblingas“ (scrambling – angl.). Signalas yra šifruojamas tuomet, kai siekiama, kad už televizijos kanalo peržiūras būtų mokami mokesčiai. O vartotojui suteikiama kortelė, kurios pagalba signalas yra iššifruojamas. Yra daugybė laisvų, neužšifruotų kanalų, pavyzdžiui palydoviniuose tinkluose, tačiau mūsose net ir komercinius mokamus kanalus „auksarankiai meistreliai“ sugeba iškoduoti ir, matyt, didžioji dalis palydovinių antenų turėtojų Lietuvoje vis dar piratauja.

Linijos ir taškai

Daugelis turbūt žinote, kad analoginio TV ekrane yra rodomos linijos. Viena linija, tai – vienas perėjimas nuo didžiausio intensyvumo signalo (balta spalva) iki žemiausio intensyvumo (juoda spalva). Šios linijos yra vertikalios ir nuo jų skaičiaus priklauso analoginės transliacijos kokybė. Idealioje analoginės televizijos transliacijoje tokių linijų gali būti net 500, o geras kineskopinis televizorius atkuria daugiausia 400-450 linijų, standartinis – tik apie 350 linijų.

Skaitmeninės antžeminės televizijos signalas yra paremtas ne linijomis, bet taškais. Panašiai kaip kompiuterio monitoriuose taip ir naujausios kartos skaitmeniniuose televizoriuose vaizdas susideda iš taškų. DVB sistemoje horizontalioje linijoje yra numatyta nuo 720 iki 352 taškų. Vertikaliai – 576 taškai (PAL). HDTV televizija taip pat paremta taškais: 1920×1080 arba 1280×720 formatai.

Dar vienas svarbus aspektas – televizorius. Pavyzdžiui, įprastas kineskopinis televizorius, turintis 4-5 megahercų videostiprintuvą, atkuria apie 400 televizinių linijų. O štai skaitmeninio monitoriaus „dot clock“ gali siekti 390 megahercų ir vaizdą išskleisti per 2048 taškelius. Taigi jei jūsų televizorius yra seno tipo, tai perėjus nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos jūs nepastebėsite jokio kokybinio pokyčio. Gal būt tik bus mažiau trukdžių ir vaizdo šiukšlių, o vaizdo rezoliucija iš principo nepasikeis.

Taigi kol kas Lietuvoje kalbėti apie kokybinį šuolį skaitmenizuojant televizijos transliacijas kalbėti yra kiek anksti. Tačiau technologijos gan sparčiai tobulėja, o naujovės mūsų kasdieniame gyvenime pritampa vis greičiau. Tad tikėkimės, kad iki 2012 metų, kai bus išjungti analoginės televizijos siųstuvai, Lietuvoje dar daug kas pasikeis.

Aurimas Lukštinskas

Šaltinis: spredas.lt

Kaip gerai išsimiegoti

Patarimai tikrai kokybiškam miegui

Jei naktį praleidžiate blaškydamiesi ir vartydamiesi lovoje, trokšdami trūks plyš užmigti, ko gero diena nebus labai nusisekusi. Negalėjimas užmigti gali būti susijęs su daugeliu stresą sukeliančių faktorių. Pateikiame keturis patarimus, kurie padės įveikti stresą ir gerai išsimiegoti.
čiužiniai lovoms

Stenkitės nevalgyti prieš pat miegą

Maistas prieš miegą garantuoją naktį be poilsio. Geriausia valgyti vakarienę bent dvi valandos prieš gulantis miegoti.

Jei iš tiesų esate alkani ir skrandis garsiai gurgia, lengvai užkąskite, puikiai tiks avižiniai dribsniai su sultimis ar sumuštiniai. Tai paskatins smegenis išskirtį daugiau serotonino ir pajusite atsipalaidavimą.

Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, nėra jokių svarių įrodymų, kad stiklinė šilto pieno padėtų lengviau užmigti. Todėl galite ramiai praleisti šią procedūrą, ypač, jei nemėgstate pieno.

Tobulinkite miego įpročius

Labai svarbu, kad kiekvieną vakarą gultumėtės tuo pačiu metu, net savaitgaliais. Pastovaus miego grafiko laikymasis reiškia, kad eidami gultis išties jausitės pavargę, o tai padės lengviau užmigti.

Tam, kad miego įpročius tobulinti būtų lengviau, imkite praktikuoti taip vadinamą „pasiruošimo miegui veiklą“, pavyzdžiui paskaitykite knygą (be ne lovoje) arba darykite tempimo pratimus.

Lova yra vieta poilsiui

Stenkitės atsispirti norui padirbėti lovoje nešiojamuoju kompiuteriu. Itin svarbu, kad lova būtų skirta tik miegui ir poilsiui. Jei atsigulę į lovą po 20 minučių neužmiegate, atsikelkite ir pakartokite „pasiruošimo miegui veiklą“. Į patalų prieglobstį grįžkite tik tada, kai jausitės pavargę ir pasiruošę iš karto užmigti. Taip pat nepamirškite atkreipti dėmesio kokie yra naudojami čiužiniai lovoms, kokia jų būklė, be to galite galite išpurenti patalynę,

Venkite snūstelėti popietėmis

Popietės miegas, jei BŪTINAI reikia snustelėti, turėtų trukti ne ilgiau nei pusvalandį. Jei miegosite ilgiau nei 30 minučių, bus nelengva užmigti tada, kai tai yra reikalinga – naktį.

Šaltinis: www.dormeo.lt

Login 2011 baigėsi, laukiame kitų metų

Ką gi, mieli bičiuliai, interneto tendencijų konferencija “Login 2011″ baigėsi. Čia tiems, kurie nepastebėjo, kad į “Litexpo” jau nebeįleidžiama, o ir “Lofto” durys seniausiai užsivėrė. Giminės ir artimieji, grįžkite namo – užteks švęsti 🙂

Pirmiausiai, įspūdžiai. Išties mes tikėjomės, kad bus daug žmonių, bet kad šitiek… Ufff, eina gandas, kad buvo momentų, kai salėse alpo žmonės. Patys matėme, kokios eilės driekėsi prie kavos ir pietų, “Login” dalyviai, netelpantys į sales, kantriai stovėdavo tarpdury ir gaudydavo pranešėjų žodžius. Išties buvo smagus laikas.

 nemokama antivirusinė programa

Toks vaizdelis rūbinėje buvo tik pirmąją konferencijos dieną – penktadienį ne visi atėję gavo mūsų gražiuosius maišelius, labai gaila.

 nemokama antivirusinė programa

Konferencijos metu vaikštinėjo ESET androidas, kalbino žmones ir kvietė dalyvauti mūsų žaidime (Daugiau nuotraukų: “ESET Lietuva” Facebook puslapyje).

Taigi “Login” metu organizavome dviejų dienų trukmės “ESET RC Čempionatą Login Edition”. Oi, linksma vaikinams ir merginoms buvo, kai iš pažiūros lengvas žaidimas sunkiai klausė rankų. Paėmus į rankas radijo bangų pultą, su kuriuo valdomi tikri RC automobilių modeliai, ne vieną apimdavo isteriškas juokas. Buvo ir azarto užvaldytų, kaip Rokas, kuris vis tikrino, ar niekas nepagerino jo rezultato.

O rezultatai išties neblogi. Skelbiame “ESET RC Čempionato Login Edition” laimėtojus.

Pirmų trijų vietų laimėtojams, nemokama antivirusinė programa “ESET Smart Security 4″. Jie visi gauna šios programos licenciją metams:

  1. Rokas Šydeikis – 18 ratų

  2. Adrijus Makuška – 15 ratų

  3. Justinas Jucevičius – 15 ratų

Sekančių trijų vietų laimėtojai apdovanojami už 14 ratų “ESET Smart Security 4″ licencijomis pusei metų:

  • Mantas Dauparas

  • Aurimas Laužikas

  • Ričardas Tolmačiovas

Na, o likusiems, kaip ir žadėjome, siųsime paguodos prizą – “ESET NOD32 Antivirus 4″ 90 dienų licencijas.

Ačiū, kad buvote su ESET “Login” metu 🙂 

Kuo kinų kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus?

Kinija yra didžiausią pagal gyventojų skaičių šalis, antra pagal didumą pasaulio ekonomika ir vis daugiau politinės įtakos turinti šalis. Tiesa, jos kultūra vis dar mažai pažįstama ir daugeliui toje šalyje niekada nebuvusių ar plačiau ja nesidomėjusių žmonių išlieka neatskleista paslaptimi. Šiame straipsnyje aprašysiu, kuo kinų kalendorius skiriasi nuo Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių naudojamo Grigaliaus kalendoriaus.

Kinų kalendorius yra kiek senesnis. Laikas šiame kalendoriuje yra skaičiuojamas nuo 2600 metų prieš mūsų erą. Galima suskaičiuoti, kad kinai pagal metų skaičių jau yra dvigubai vyresni nei žmonės metus skaičiuojantys nuo Kristaus gimimo. Tiesa, Kinijoje nėra paplitęs metų numeravimas. Jie metams suteikia gyvūnų pavadinimus. Nors šis kalendorius dažniausiai vadinamas „kinų“ nuo jo labai mažai skiriasi kitų Azijos tautų kalendoriai (dažniausiai skiriasi tik atskaitos taškas, o naujieji metai ir kitos šventės sutampa), todėl kartais jis vadinamas Rytų Azijos kalendoriumi.

Grigaliaus kalendoriaus, mūsų šalyje naudojamas kalendorius, skirsto laiką į mėnesius. Lygiai tokia pati sistema egzistuoja ir kinų kalendoriuje. Tiesa, yra esminių skirtumų. Kinai kiekvieniems metams suteikia skirtingų gyvūnų pavadinimus. Drakonas, gyvatė, arklys, ožka, beždžionė, gaidys, šuo, kiaulė, žiurkė, jautis, tigras kiškis – tai 12 gyvūnų, kuriu pavadinimai naudojami kinų kalendoriuje. Tikima, kad Buda šitaip pagerbė juos, nes šie gyvūnai aplankė jį prieš pat mirtį.

Kinai tiki, kad kiekvienus metus globojantis gyvūnas suteikia tais metais gimusiam žmogui tam tikrų išskirtinių savybių. Manoma, kad žmogus gimęs gyvūno vardu pavadintais metais turi šiam žvėriui būdingų savybių. Tuo tarpu Grigaliaus kalendoriuje tokių mistinių prieskonių nėra. Mūsų civilizacijoje naudojamas kalendorius yra naudojamas vien dėl to, kad jis tiksliau atspindi mūsų geografinėms sąlygoms būdingus sezoniškumus ir yra pakankamai tikslus.

Kinų kalendorius buvo sudaromas pagal mėnulio fazes. Taigi, kiekvieną kartą matydami, kad keičiasi mėnulio fazė, galite įtarti, kad artėja kitas kinų kalendoriaus mėnesis. Mėnulis yra svarbiausias šio kalendoriaus veikėjas. Tiesa, oficialiai laikoma, kad saulė ir mėnulis šiame kalendoriuje užima lygiaverčias pozicijas. Taip pat daug dėmesio skiriama ir kitiems dangaus elementams.
kalenoriai

Spekuliuoti ar dirbti autoservise?

Viename iš lietuviškųjų verslo dienraščių teko skaityti jog mūsų šalyje stipriai sumažėjo susidomėjimas investicijomis į akcijų biržas. Savaime suprantama tam įtakos tūrėjo pasaulinė ekonomikos krizė. Nejučia man iškilo klausimas kas yra saugiau? Dirbti samdomu darbuotoju, tarkime, autoservise ar investuoti turimas santaupas akcijų biržose?

Pradėkime nuo prielaidų sudarymo. Sakykime, kad vidutinis autoserviso darbuotojas, tebūnie viengungis, Lietuvoje uždirba apie 1300 litų atskaičius mokesčius. Mėnesinės tokio gyventojo išlaidos gyvenant didmiestyje būtų apie 1100 litų (remiuosi asmeniniu pavyzdžiu). Galbūt nešvenčiant draugų gimtadienių pavyktų susiveržti diržus iki 1000 litų. Taigi metinis nepaskirstytas pelnas būtų apie 2500 litų. Per metus užsidirbome kelionę į Turkiją.

Kita alternatyva po metų mesti darbą ir investuoti turimą sumą į vertybinius popierius, tiksliau išsireiškiant užsiimti vertybinių popierių spekuliacija. Iš karto sulaukiau atsakymo iš google. Paieškos variklis atsakė: su tokia suma apie spekuliacijas gali tik pasvajoti. Po tokio atsakymo gali pasijausti tikra kvailio vietoje. Pasirodo spekuliacijoms reikalingos kur kas didesnės sumos, dėl nuskaitomų sandorių mokesčių.

Na, o dabar šiek tiek rimčiau, kadangi iš google sulaukiau tik paniekinamų replikų pasikonsultavau su draugais užsiimančiais investicijomis. Šie patarę, kad neturint patirties su tokia suma protingiausia yra investuoti į investicinius fondu, kuriuose jūsų pinigais rūpinasi specialistai. Vis dėlto visą laiką reikia sekti bendrą situaciją ir jūsų pasirinktą fondą bei rinką kurioje yra žaidžiama jūsų santaupomis. Niekada nesekite madomis kaip tai buvo nutikę prieš krizę (didelė dalis Lietuvių tiesiog investavo bet kur). Pasirinkus vidutinės rizikos fondus ir laikotarpį galite uždirbti apie 15 procentų metinių palūkanų tai gerokai daugiau nei siūlo bankai.

Kita alternatyva turint šiek tiek daugiau patirties ilgalaikės investicijos į jūsų pasirinktos įmonės akcijas. Pavyzdžiui investavus į City Service grupę 2009 metų gruodį, 2010 metų rudenį būtumėte uždirbę apie 150 – 200 procentų turėtos sumos. Vis dėlto pastebėti tokias galimybes reikia žinių, patirties ir uoslės.

Taigi kas geriau padangų montavimas autoservise ar spekuliacija? Aišku, kad spekuliacijomis turint mažas sumas net neverta prasidėti, be to greičiausia trūks ir žinių. Visgi kas kita yra ilgalaikės investicijos, jeigu laukiančią kelionę į Turkiją galite nukelti trejetą metų į priekį, laisvalaikiu pasidomėkite akcijų biržomis. Savaime suprantama darbo negalėsite mesti, bet galbūt tinkamai dirbant su savo santaupomis po pralaukto laikotarpio pirksite namą išsvajotoje šalyje.
padangų montavimas

Šiuolaikinė medienos pramonė

Pasaulyje yra susikūrusi ne viena organizacija, kuri vienija miškų savininkus. Visų jų tikslas atsodinti nukirstus medžius, atpirkti gamtai padarytą žalą ir pasirūpinti, kad rinkoje nepritrūktų daugeliui sričių gyvybiškai reikalingos medienos. Miškai, kurie yra prižiūrimi, ruošiami kirtimui ir atsodinimui yra vadinami medžių fermomis.

Dėl žaliųjų judėjimo ir griežtėjančių gamtos apsaugos įstatymų daugumoje šalių buvo apribotas miškų kirtimas. Tiesa, poreikis paskutinius kelis šimtus metų tik augo ir stambios medžio pramone užsiimančios įmonės turėjo ieškoti sprendimų. Taigi ,šalyse, kuriose vyrauja palankus klimatas buvo įsteigtos medžių fermos. Jos dažniausiai įsikuria šalyse, kuriose ilgą laiką buvo buvo kertami medžiai ir liko tuščių plotų. Pastebima, kad šiaurinėje Žemės dalyje augantys medžiai dar greičiau užauga šalyse, kuriose klimatas yra palankesnis. Įdėjus tiek pat pastangų galima išgauti daugiau medienos. Taip pat nustatyta, kad prižiūrimi miškai greičiau subręsta ir dėl to pagamina daugiau žmonėms gyvybiškai svarbaus deguonio.

Vasarą miškuose gali kilti gaisrai, juose gali pasiklysti žmonės, išaugti gamtai ir žmogui kenksmingų gyvūnų populiacijos. Norint to išvengti valstybė turi skirti dideles pinigų sumas. Tuo tarpu miškų šeimininkai visą šią naštą neša ant savo pečių ir moka valstybei mokesčius. Tiesa, jie savo dalį atsiima parduodami iš medienos sukurtus produktus: tai rąstai, lentos ir net medienos atliekos. 

Šiuolaikinė pramonė išnaudoja mediena labai efektyviai. Net po automatizuotų procesų likusio medžių drožlės ir visos kitos, iš pirmo žvilgsnio, niekur nepanaudojamos atliekos yra įsisavinamos. Dauguma biuro baldų yra gaminami iš klijuotų drožlių. Tuo tarpu popieriaus gamyba jau daugelį metų turi mažai įtakos kertamų medžių kiekiui. Jis taip pat gaminamas iš kitose pramonės srityse nepanaudojamų medžio dalių ar perdirbtų medžiagų.

Galiausiai, be medžių kirtimo būtų neįmanomas dabartinis žmonių gyvenimo būdas. Prieš daugelį metų didžiąją dalį žemės paviršiaus dengė miškai. Tik žmonėms atradus žemdirbystę, iškirtus ar net išdeginus miškus, įkūrus pirmasias gyvenvietes ir miestus prasidėjo dydysis žmonių civilizacijos pakilimas. Tik tai lėmė, kad šiandien yra sudarytos sąlygos patogiam žmogaus gyvenimui.
lentos

Kaip gyvenimas atrodė prieš atsirandant internetui?

Internetas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Šiandien retas žmogus be kompiuterio išsiverčia darbe, didelė dalis dvidešimtmečių be interneto neįsivaizduoja savo laisvalaikio, dar jaunesni jau negalės įsivaizduoti kitokio gyvenimo. Taigi, daugelis dar prieš 50 metų normaliais laikytų veiksmų šiandien tapo atgyvena: kitaip bendraujama, kitaip dirbama, kitaip imamos paskolos ir kitaip rašomi laiškai. O ar visi prisimenate, kaip prieš pusę amžiaus atrodė šiandien mums įprasti ir kasdien atliekami veiksmai?

Kitose šalyse gyvenantiems draugams ir jums brangiems žmonėms tekdavo ranka rašyti tikrus, popierius laiškus. Šie laiškai dažnai keliaudavo net kelias savaites ar iš viso nepasiekdavo adresato. Tuo tarpu šiandien nesvarbu, kokioje šalyje esate, visada galite nemokamai paskambinti internetu ar parašyti el. žinutę į socialinius tinklus ar el. paštą.

Kai universiteto studentui rašančiam baigiamąjį darbą ar mokslininkui prireikdavo susirasti informacijos, jis keliaudavo į didžiausią miesto biblioteką. Ten šiam žinių ištroškusiam žmogui tekdavo valandų valandas vartyti įvairias knygas, rankraščius, laikraščius ir žurnalus. Atsiradus internetui ir pažangioms interneto paieškos svetainėms šis procesas sutrumpėjo iki kelių sekundžių: kol vartotojas surenka su norima surasti informacija susijusį raktažodį ir paspaudžia „enter“. Net jei vis dėl to nerandate informacijos internete ir žinote, kad ji tikrai glūdi knygose, vis tiek tenka žengti į bibliotekas. Tiesa, jose taip pat yra įdiegtos modernios kompiuterizuotos sistemos, kurios leidžia greitai atrasti jūsų ieškomą knygą, laikraštį ar žurnalą.

Galiausiai, ir su šiuolaikinio pasaulio krauju – pinigais viskas vyko ne ką sparčiau. Net jei norėjai perkelti pinigus iš vienos savo sąskaitos į kitą, turėjai eiti į banką ir pasirašyti krūvą popierių. Paskolos taip pat buvo suteikiamos apsilankius banke ne vieną kartą, o ir pinigų kiekį savo sąskaitoje galėjai sužinoti tik apsilankęs tame pačiame pastete. Tuo tarpu šiandien internetu galima vykdyti beveik visus finansinius veiksmus. Paskola internetu, internetinė bankininkystė, investavimo sistemos – visos šios pasaulinio tinklo teikiamos gerybės padarė mūsų finansinį gyvenimą paprastesniu.
paskola internetu

Taigi, internetas ir kompiuteriai stipriai paveikė mūsų gyvenimą. Tiesa, yra skeptikų, kurie įžvelgia ir labai neigiamų pusių. Jie yra teisūs – ne viskas rožėm klota, bet, mano nuomone, žmonijai suteikta nauda yra daug kartų didesnė.

Ką reikėtų žinoti apie minkštus baldus?

Minkštųjų baldų suklestėjimo laikotarpiu galima laikyti karalienės Elžbietos I laikotarpį, o didžiausią populiarumą šie baldai buvo pasiekę Viktorijos ir Edvardų valdymo erose.Tuo metu Anglijoje išpopuliarėjo ne tik šio tipo baldai bet ir kilimai, portjeros ir gobelenai, šiomis medžiagomis buvo dengiami baldai.

Minkšti baldai yra jūsų asmeninio skonio ir kūrybiškumo išraiška. Jie patogesni, nei kieta,medinė kėdė. Jei norite kad jūsų interjeras būtų panašus į 16- 19 amžių būtinai pirkite audiniu dengtus baldus. Spalvų, tekstūrų ir ilgaamžiškumo galimybės yra beveik neribotos.Tuo pačiu naudodami minkštus baldus, juos galite lengvai perdirbti. Medinės ir plieno konstrukcijos ilgai nesidėvi, o nusidėvėjusius audinius lengvai gali pakeisti tuo užsiimantys meistrai.

Baldus gamina aukštos kvalifikacijos meistrai, kurie dirba kaip nepriklausomi rangovai,studijose, ar gamyklose.Jie apkala baldus, pagalves tekstile, audiniu arba oda, dirba komandoje arba individualiai aišku nuo to priklauso pagaminamų baldų kiekis.Meistrai paprastai pradeda nuo rėmo gamybos, apdailos, o vėliau visą konstrukciją aptraukia medžiaga.Jų priemonės apimastandartiniųdailidžiųįrankiai ir siuvimo medžiagos, įskaitant siuvamąsias mašinas.

Minkšti baldai turėtų atitikti interjerą.Prieš perkant pagalvokite, kiek laiko planuojate naudoti baldus, kiek esate pasiruošęs mokėti už išlaikymą. Svarbu žinoti, kad patvarumas priklauso nuo audinio.Baldiniai pluoštai gali būti iš medvilnės,vilnos, nailono, akrilo ar poliesterio. Jei jūsų minkšti baldai bus dažnai naudojami, stovės ten kur šeima praleidžia laisvalaikį, patartina pirkti baldus iš stiprių audinių. Šiuo atveju oda yra labai ilgaamžiškas pasirinkimas.
minkšti baldai
Saugokite savo baldus.Prieš perkant baldus apsitarkite su gamintoju kokias priemones galima naudoti valant baldus, paprastai konsultantai tai žino. Laikykite baldus atokiau nuo saulės spindulių, kad būtų išvengta blukimo.

Facebook reklama

  • Sparčiai Lietuvoje populiarėjantis socialinis tinklas Facebook suteikia galimybes pasiekti potencialų klientą pasinaudojant facebook reklama internete. Net ~44% Lietuvos gyventojų turinčiu internetą naudojasi facebook socialiniu tinklu ir kasdien domisi siūloma facebook reklama internete.
  • Daugelis populiarių svetainių integravus socialinius tinklus ir pasinaudojus facebook reklama internete sulaukė daug naujų, ilgalaikių lankytojų. Jų naujienos nuolat pastebimos facebook sraute ir taip dar lengviau pritraukia naujus lankytojus.
  • Facebook reklama internete gali pritraukti daugybe potencialių klientų jūsų verslui ar produktui. Taip galėsite nuolat palaikyti ryšį su klientais. Tai puiki investicija į sėkmingo verslo ateitį pasitelkiant socialinius tinklus.
  • Net ir neturint facebook fanų puslapio galima efektyviai išreklamuoti savo svetainę, žaidimų serverį, prekę ar produktą… Tereikia tik pasirinkti norimą facebook reklamos būdą ir stebėti teigiamus rezultatus.

    Išsirinkime gerus kvepalus

    Šiuolaikiniai kvepalai – tai meno kūrinys buteliuke. Galima sakyti, kad jums nerūpi, kaip žmonės rengiasi – tegu tik būna tvarkingi, galima sakyti, kad jums nerūpi, kaip žmonės kalba – jų galima neklausyti. Tiesa, negalima ignoruoti, kaip žmonės kvepia. Ilgai kvapo nesulaikysi. Taigi, pasirūpinkime, kad ir pačios ar patys gerai kvepėtume ir išsirinkime gerus, jums tinkančius kvepalus.

    Prisiminkite, kokie kvapai jums patinka. Kai kurie žmonės mėgsta citrinos, kiti vanilės ar rožės kvapus. Visų pirma bet kokie kvepalai turi jums patikti ir asocijuotis su geromis emocijomis.

    Įsitikinę, kad jus visada žavi tam tikras kvapas, keliaukite į kvepalų parduotuvę. Būtinai būkite nusprendęs ar nusprendusi, kiek pinigų ruošiatės šiam pirkiniui išleisti. Gali pasirodyti, kad jūsų mėgstamas ar madingas kvapas yra parduodamas brangiau nei jūs galėjote tikėtis.

    Parduotuvėje pasitarkite su konsultantais. Kvepalų parduotuvėse dirba žmonės, kurie yra susipažinę su kvėpinimosi kultūra ir gali padėti įvairių poreikių turintiems klientams. Jie būna specialiai apmokomi.

    Galvokite apie kvepalus taip pat, kaip apie muziką. Kiekvieną kvapą: ar tai būtų citrinos, apelsinų ar mėtų aromatas galima palyginti su muzikos nata. Aukštais, žemais ir vidutiniais tonais galima pavadinti ir kvapus.

    Patikusius kvepalus išmėginkite. Užsipurkšite juos ant pulso taškų. Po dešimties minučių pajausite tikrąjį šių kvepalų aromatą. Įsitikinkite, kad jis jūsų neerzina ir tikrai jums patinka.

    Išsirinkę kvapą, paprašykite priešingos lyties atstovo, kad įvertintų jūsų pasirinkimą. Kvepalai moterims turi patikti vyrams, o kvepalai stipriajai lyčiai turi žavėti moteris.

    Skirtingi kvepalai naudojami skirtingu laiku. Neskoninga būti pasipurškus stiprų aromatą turinčiais kvepalais darbo vietoje ar per susitikimus, kurie vyksta dieną. Dienos metu verčiau naudoti lengvų tonų, vos užuodžiamus kvepalus. Tuo tarpu aštresnius pasilikite vakarui.

    Galiausiai, nesusigundykite pirkti kvepalų iš nepatikimų parduotuvių ar asmenų. Iš pirmo žvilgsnio jie gali būti tokie pat geri ir turėti tokias pačias savybes, tačiau daugeliu atveju tai būna falsifikatai. Jie dažnai būna daug prastesnės kokybės nei originalas. Be to, kvepalų sudėtis niekada nebūna viešinama. Taigi, originalaus kvapo pakartoti neįmanoma.

    kvepalai moterims

    Rodomas puslapis 2 iš 512345