Monthly Archives: August 2011 - Page 7

Žinomiausi itališki kvepalai

16 amžiuje, baigiantis tamsiesiems viduramžiams, kvepalai Europoje vėl išpopuliarėja. Venecijos miestas – uostas, tampa kvepalų gamybos centru. Beje, taip nutiko dėl suaktyvėjusios prekybos su Azijos šalimis, tuo laikotarpiu pagrindiniai kvapnieji aliejai buvo gabenami iš ten. Šiuo metu Italijos kvepalų gamintojai intensyviai tebegamina įvairiausius aromatus ir yra laikomi konkurencingais pasaulinėje parfumerijos rinkoje. Italija garsėja ne tik specializuotų kvepalų gamintojų produkcija, tokių kaip „Acqua di Parma“, „Borsari“, bet ir kitų mados namų produktais, pavyzdžiui visiems yra gerai žinomi Armani kvepalai.

Acqua di Parma. Italų parfumerijos grandai pradėję kvepalų gamyba dar 1916 metais Parmos mieste. Pasaulyje šios įmonės produktai išgarsėjo 1930 – 1950 metais, išleidus „Acqua di Parma Clonia“ ženklo kvepalus. Šie tebeturi lojalių klientų ratą mūsų laikais. Verta paminėti, kad kompanija 1990 metais buvo priversta restruktūrizuotis. To pasekoje, buvo išplėstas parduotuvių tinklas, dėl nelanksčios prekybos strategijos įmonė buvo praradusi nemažą klientų dalį.

Borsari. Geriausiai žinoma dėl 1870 – aisiais gamintų „Violetta di Parma“ ženklo kvepalų. Ši kompanija taip pat įkurta Parmoje. Įdomu, kad šio produkto receptas buvo sukurtas vienuolyne ir skirtas Parmos kunigaikštienei. Ji labai mėgusi žibuoklių kvapą ir pas vienuolyno abatą užsakiusi pagaminti asmeniškai sau skirtus kvepalus. Vėliau jie buvo užmiršti iki kol Lodovico Borsari atrado receptą vienuolyno bibliotekoje ir pradėjo jų gamybą.

Bvlgari. Nuo pirmosios parduotuvės atidarymo 1884 metais Via Sistinoje, Italijoje, Bvlgari save pristato kaip prabangių kvepalų, papuošalų ir aksesuarų gamintojas. Kompanija gamina kvepalus tiek moterims, tiek vyrams. Iš viso galima įsigyti 14 skirtingų kvapų, tokių kaip „Omnia“, „Jasmin Noir“, „Bvlgari Men“. Šiuo metu vieni rimčiausių įmonės konkurentų Italijoje yra Armani kvepalai.

Giorgio Armani. Pripažinimo susilaukę Italijos mados namai, įkuri Giorgio Armani 1975 metais. Pastebėjus kvepalų rinkos potencialą ir tokių gamintojų, kaip Bvlgari sėkmę. 1980 metais pasirodo Armani kvepalai. Milane įkurta kompanija susilaukia didelės sėkmės. Šiuo metu pasaulyje gerai žinomi „Acqua di Gio“, „Armani Code“ ir „Armani Mania“ prekių ženklai.

armani kvepalai

Papildomo darbo beieškant

Šį straipsnį nusprendžiau parašyt, dėl to kad mano patirtis ieškant papildomo darbo, gal būt kai kam padės sutaupyti laiko, atsirenkant vertus dėmesio darbo pasiūlymus ir visiškai nieko nevertus. Kadangi mano darbo užmokestis neatitinka lūkesčių, kaip manau ir daugumos Lietuvių, aš nusprendžiau ieškotis papildomo darbo kurį galėčiau atlikti darbe laisvomis minutėmis būnant prie kompiuterio, arba gryžęs namo, po darbo valandų.

Kadangi dabar internete yra begalės visokių pasiūlymų (pinigai iš spaudymo reklamų, iš failų parsiuntimo,iš reklamavimo kitų prekių, perpardavimo ebay prekių, lošimo ruletę, lažybos, pokeris, investavimo piramidės ir begalės kitų), o aš esu beveik viską ir išbandęs, žinau kad dirbant beveik visus juos net ir po 8 valandas per dieną sunku ten uždirbti daugiau negu 100 Lt. per mėnesį, dėl to tokie darbo pasiūlymai yra tik laiko švaistymas ir apie juos nekalbėsiu. Darbo skelbimai, irgi neatnešė tiek naudos kiek tikėjausi, nes peržiūrėjęs keletą populiarių darbo skelbimų portalų radau vos kelis skelbimus įdėtus per pastarajį mėnesį kurie atitiktų mano darbo specifiką, o tokių papildomų darbų kad nereiktų specifinių žinių juos dirbant praktiškai visai neradau. Tiesa galima pakankamai neblogai užsidirbti iš straipsnių rašymo, bet tai yra irgi pakankamai specifinė veikla, nes čia žinių reikia ne vienoi o daugelyje temų.

Taip pat nemažai radau žmonių rašančių Blog‘us tam tikromis temomis, šis darbas turi turi keletą minusų, pirma reik rasti labai specifinę temą kad Jūs žinotumėt kažkiek daugiau, negu ta tema žino kiti ir jiems būtų įdomu pasiskaityti. Antra reikia turėti specifinių žinių kaip rašyti tą blogą, kur jį skelbti, kaip reklamuoti ir kita. Trečia Jūs niekada nebūsit tikri kada tai Jums pradės nešti pelną ir ar išvis tai atneš, nes daugumai blogerių jų tinklapiai pirmosiomis pajamomis pradeda džiuginti tik po metų ar dviejų, o pelnas pradeda eiti tik keletos metų dar vėliau, taigi mažai kas turi tiek kantrybės, jeigu jų tikslas pajamos.

Taigi aš pasirinkau kaip papildomą darbą sukurti internetinį portalą, portalo uždarbio galimybės yra labai įvairios, ir šioje srityje reikalinga pradinės investicijos, bet jos man po pusės metų darbo jau atsipirko. Tiesa mano pasirinktoi sritį yra apie 100 panašių projektų su kuriais reikia konkuruoti dėl lankytojų srauto, bet visada galima surasti naują sritį kuri dar būtų neužimta ir savo tiklus pradėti siekti jau po pirmo, ar antro mėnesio, kaip pasiseks. Čia irgi reikalinga tam tikros žinios kaip ir blogų rašyme, bet pajamos daug greitesnės, ir iš įvairių šaltinių. O sukūrus tokį portalą kur tiek turinį tiek ir peržiūras generuoja patys lankytojai, jau po kelerių mėnesių darbo jums beliks tik kelias minutes per dieną prisijungti ir stebėti kad viskas vyktų pagal jūsų planą, o pinigai bus uždirbti savaime. Sėkmės.

Autorius: Darbo Rinka

Televizinių antenų dar prireiks

Pirmasis antžeminės skaitmeninės televizijos programų siųstuvas Vilniaus televizijos bokšte įrengtas 2003 m., dabar iš aukščiausio Lietuvos statinio siunčiamos 52 skaitmeninės televizijos programos.

Pirmasis antžeminės skaitmeninės televizijos programų siųstuvas Vilniaus televizijos bokšte įrengtas 2003 m., dabar iš aukščiausio Lietuvos statinio siunčiamos 52 skaitmeninės televizijos programos.

Telecentras – didžiausią telekomunikacijų srities patirtį sukaupusi Lietuvos bendrovė, šių metų vasarą minėsianti veiklos 85-ąsias metines. Ji užtikrina radijo ir televizijos programų siuntimą antžeminiais tinklais visiems Lietuvos gyventojams. Be to, teikia duomenų perdavimo, telefonijos, interneto „Erdvės“, mobiliojo 4G interneto MEZON ir kitas paslaugas.

Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys tvirtina, kad Lietuvoje atsisakius analoginės televizijos bendrovė ir toliau vykdys savo misiją, siųsdama programas visoje šalyje išplėtotais antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais. Šioje srityje sukaupta jau nemažai patirties – beveik septyneri metai. Skaitmeninės televizijos siuntimo įranga įdiegta ir laiko patikrinta, o daug metų naudoti analoginės televizijos siuntimo įrenginiai taps mokymo priemonėmis ir muziejiniais eksponatais. „Mes jau planuojame, kaip ir kur steigsime atitarnavusios įrangos muziejų“, – sako G. Stirbys.

Pirmieji skaitmeniniai tarp Baltijos šalių

Lietuva pradėjo skaitmeninės televizijos erą Baltijos šalių regione. Pirmasis programų siųstuvas, kurį naudoja antžeminė skaitmeninė televizija,  Vilniaus televizijos bokšte buvo įrengtas 2003 m. Po trejų metų Telecentras įsidiegė ir programų glaudinimo standartą MPEG-4 AVC/H.264 – jį naudojant vienu tinklu galima siųsti net 10 aukštos kokybės skaitmeninės televizijos programų. 2006-aisiais Telecentras pirmasis pasaulyje pradėjo naudoti šį standartą televizijos programoms antžeminiais televizijos tinklais siųsti. Šiandien iš Vilniaus televizijos bokšto siunčiamos net 52 skaitmeninės televizijos programos. Telecentro specialistai jau išbandė netgi trimatės televizijos siuntimo galimybes ir galėtų teikti tokias paslaugas, jeigu tik televizijos programos Lietuvoje būtų kuriamos 3D formatu. Taigi, dėl skaitmeninės televizijos programų siuntimo daugumai įprastu būdu, t. y. priimant signalus antenomis, galime būti ramūs: kaip Telecentras siuntė televizijos programas analoginiu formatu, taip siųs ir skaitmeniniu. Klausimas kitas – ar mes galėsime tuos signalus taip pat paprastai priimti?

Kaip priimsime skaitmeninius signalus

Taip, galėsime be jokio vargo, jeigu televizoriuje yra integruotas skaitmeninės televizijos imtuvas (DVB-T, MPEG-4 H.264) ir jeigu turime decimetrinių bangų anteną. Kai siuntimo stotis yra netoliese, antena gali būti kambarinė. Gyvenant atokiau nuo siuntimo stočių ją gali tekti išsikelti lauke. Jeigu televizoriuje nėra integruoto skaitmeninės televizijos imtuvo, tai irgi ne kliūtis – tikrai nebūtina pirkti naują televizorių, galima įsigyti specialų priedelį (angl. set top box), kuris, priėmęs signalą iš antžeminės skaitmeninės siuntimo stoties, perduos televizijos programas į televizorių. Parduotuvėse Lietuvoje galima rasti netgi priedėlių, pritaikytų seno modelio kineskopiniams televizoriams su decimetrinių kanalų imtuvais. Priedėlis jungiamas į tokio televizoriaus antenos lizdą. Taigi, nereikėtų baimintis artėjančių pasikeitimų, nes pradėti žiūrėti antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais perduodamas televizijos programas – visai nesudėtinga.

Skaitmeninę televiziją matysime nemokamai

Šiuo metu Lietuvoje siunčiama 12 nekoduotų, kitaip tariant – nemokamų nacionalinių televizijos programų. Taip pat nekoduotai transliuojamos ir dvi užsienio televizijos programos – tai žinių programa „BBC World“ ir nacionalinė Lenkijos televizija „TV Polonia“. Nemažai, tiesa? Visas šias programas, net ir atsisakius analoginės televizijos, bus galima matyti nemokamai, t. y. be jokio abonentinio mokesčio, priimant signalus antžeminiais skaitmeninės televizijos tinklais. Parengė Audrė Arbačiauskaitė

Šaltinis: spredas.lt

Kodėl jauni žmonės ima paskolas?

Pinigai – priemonė pasiekti savo tikslų, gauti norimų daiktų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jauni 16- 25 metų žmonės turi gausybę didelio masto ir apimties tikslų. Dažniausiai norint juos pasiekti neužtenka turimų finansinių išteklių .Tenka rizikuoti – paimti paskolą. Taigi, dėl ko jauni žmonės surizikuoja ir pasinaudoja bankų paslaugomis?

Viena dažniausių priežasčių, kodėl jauniems žmonėms prireikia paskolos – troškimas mokytis. Mokslas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse tampa vis brangesniu malonumu. Valstybė negali visiems nemokamai suteikti jų geidžiamo išsilavinimo. Taigi, tiems, kurie neįstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, kuriose svajojo mokytis, turi rinktis kitą universitetetą ar kolegiją arba mokėti už savo mokslą. Tiesa, daug jaunų žmonių renkasi prestižines mokyklas ir nepabijo paskolos naštos.

Būstas – tai vienas dažniausiai bankų finansuojamų pirkių. Jauni lietuviai nėra pripratę dalintis savo būstų. Palyginus su kitais Europos kraštais vaikai palieka namus pakankamai anksti – dar studijų metais. Tiesa, ne visiems tėvai gali padovanoti būstą. Taigi, tokiu atveju tenka arba tenkintis nuomojamu būstu, arba kreiptis į banką. Tiesa, bankai studentams būsto paskolos nesuteikia. Būtina, kad turėtumėte pastovias ir pakankamo dydžio pajamas. Vis dėlto dažnai jauni žmonės paskolas gauna paprašydami tėvų, kad jie paimtų paskolas savo vardu. Žinoma, tokia didelė našta kartais gali tapti tikrai nepakeliama. Šie įsipareigojimai apriboja jauno žmogaus finansinę laisvę.

Automobilis šiandien yra labai reikalingas daiktas. Tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia pakankamai išvystytos viešojo transporto sistemos. Tuo tarpu mažesniuose miestuose tenka naudotis automobiliu. Taigi, tiek jauni, tiek vyresni žmonės praktiškai yra priversti įsigyti automobilį, norėdami būti bent kiek mobilesni. Tam, žinoma, ne visada užtenka tuo metu turimų finansinių išteklių. Taigi, imamos paskolos ir tikimasi, kad automobilis bus gera investicija, kuri padės uždirbti pinigų ir, žinoma, pasiekti kitų asmeninių tikslų: aplankyti kaime gyvenančią močiutę, kitame mieste gyvenantį draugą ar į akį kritusią merginą ar vaikiną. Tiesa, paskolos dažniau imamos perkant brangius automobilius. Tai daro vidutiniškai į 5 dešimtį įkopę žmonės.

paskolos

Darbo skelbimai – priemonė įmonės reklamai?

Ar įmonės ieškodamos darbuotojų darbo skelbimuose, darosi sau nemokamą reklamą? Sklinda kalbos internete kad yra tokių įmonių kurios visomis priemonėmis skleidžia informaciją internete apie save ir savo parduodamus produktus/paslaugas. Nepaslaptis kad vienas iš tų būdų yra ir dėti skelbimus darbo skelbimų portaluose, ir ten akcentuoti visą skelbimo turinį ne į ieškomo darbuotojo savybių ir kitų reikalavimų aprašymą o apie savo veiklą. Yra žinių kad net įmonėse darbuotojų atrankai yra samdomi personalo atrankos specialistai labiau apmokomi pristatyti įmonę negu ištiesų surasti reikiamą specialistą.
Bet ar tai tikrai veikia? Kaip žinia didžiuosiuose darbo skelbimų portaluose yra daug darbo skelbimų kuriuose nurodoma tik personalo atrankų įmonė kuri užsiima darbuotojų atranka kitoms įmonėms, ir po tokiomis įmonėmis dažniausiai slepiasi solidžios vidutinio dydžio įmonės arba užsienio kapitalo įmonės norėdamos pradėti veiklą Lietuvoje. Joms yra reikalingi specialistai, ir visi supranta kad žmonių laiko švaistymas yra pakankamai bergždžias užsiėmimas.

Mano nuomone kviesti žmones į pokalbį nenorint jų priimti į darbą o pristatyti tik savo įmonę yra pakankamai mažo efektyvumo ir didelių sąnaudų reklaminė kampanija. Dar vienas espektas yra etinis, ar tikrai tos įmonės nenusižengia etikos normomis taip trukdydami laiką kitiems asmenims, nes jie juk žada visai ką kitą. Nors daugumą atėjusių į pokalbį žmonių to greičiausiai net nesupranta, o specialistų įtakoti ir apliaubsinti visokiais pažadais jie skelbia žinią apie tos įmonės produktus savo draugams (o tai yra vienas geriausių reklamos būdų).
Paskaičiavus tokios reklamos moralumą ir efektyvumą, nemanau kad kitur išleidus tą pačią pinigų sumą reklamai būtų nors kažkiek mažesnė nauda, priešingai, manau su geru marketingo specialistu galima pasiekti daug didesnį efektyvumą, nes dabar skaitmeninis amžius kur galima išnaudoti didžiausią potencijalą turinčią terpę tai internetą, socialinius tinklus, lauko reklamą, spausdintą reklamą, tv, radio ir daug kitų reklamos būdų.

Darbo rinkos rodikliai šalyje gerėja jau pusė metų

Liepos 1 dienos Lietuvos teritorinės darbo biržos duomenimis, šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 227,6 tūkstančiai bedarbių arba 15,7 tūkstančiais mažiau negu prieš mėnesį. Tai sudaro 11,3 procento visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Įregistruotų bedarbių vyrų dalis vis dar išlieka didesnė nei moterų – atitinkamai 51,4 proc. ir 48,6 proc., tačiau palyginti su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, bedarbių vyrų dalis sumažėjo net 36,6 proc.

Per mėnesį teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota bedarbiais 19,6 tūkst. žmonių. Laisvos darbo vietos taip pat buva ganėtinai aktyviai registruojamos darbdavių ( apie 18,3 tūkst. laisvų darbo vietų), kurių didžioji dalis buvo neterminuotam darbui (12,6 tūkst.). Daugiausia galimybių įsidarbinti praėjusį mėnesį turėjo teritorinėse darbo biržose įsiregistravę pardavėjai, dažytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, virėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, pardavimo vadybininkai bei plataus profilio statybininkai.

Birželį padėta įsidarbinti per 19,9 tūkst. žmonių, iš jų 14,2 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. laikotarpiui, pradėjo 6,5 tūkst. bedarbių.

„Jau pusmetį darbo rinkos rodikliai šalyje gerėja – vis didesniam darbo ieškančių žmonių skaičiui padedama sugrįžti į darbo rinką pasiūlius tinkamą darbą ir remiant jų įdarbinimą. Nuo metų pradžios teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti daugiau nei 120 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tai 35 proc. daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia darbo ieškančiųjų įdarbinta pramonėje (20,8 proc.) – maisto produktų gamybos, medienos apdirbimo, baldų gamybos ir metalo gaminių gamybos įmonėse. Aukštos įsidarbinimo galimybės išliko prekyboje ir statybose – įdarbinta atitinkamai 19,5 proc. ir 18,4 proc. visų įsidarbinusiųjų“, – sakė Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

Lietuvos darbo biržos vadovas taip pat pastebėjo, kad išaugo darbo ieškančių žmonių įdarbinimas taikant remiamojo įdarbinimo priemones: ,,Nuo metų pradžios darbdaviai, gavę subsidijas darbo užmokesčiui, padėjo įdarbinti daugiau nei 23,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tai 5 proc. daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Šie veiksmai lėmė, kad registruotas nedarbas šalyje šiemet nuo metų pradžios mažėjo nuo 14,4 iki 11,3 proc.“

Analizuojant nedarbo tendencijas visų šalies teritorinių darbo biržų aptarnaujamose teritorijose, pastebėtina, kad mažiausia darbingo amžiaus gyventojų liepos 1 d. buvo registruota bedarbiais Neringos – 3,4 proc., Palangos – 6,4 ir Elektrėnų – 8 proc. savivaldybėse, o didžiausia – Ignalinos – 19 proc., Zarasų – 17,9 proc. ir Anykščių – 17 proc. rajonų savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje – 12,5 proc., mažiausiai – Šiauliuose 8,7 proc.

Per mėnesį teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 4,5 tūkst. asmenų. Daugiausia jų – 3,7 tūkst. dirba viešuosius darbus, 353 darbo rinkoje papildomai remiami asmenys įdarbinti subsidijuojant, 174 – dalyvauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje.

Apiet teisinius terminus

Ankstesniuose straipsniuose aptarėme, kokios yra teisinės paslaugos, kam reikalingos teisinės konsultacijos, advokatai ir t.t. Šį kartą pamėginsime trumpai panagrinėti teisinius terminus ir išsiaiškinti, kas yra teisės aktas bei kokios būna jų rūšys.
Tiek žiniasklaidos, tiek kitų visuomenės informavimo priemonių dėka, terminą “teisės aktas” girdime labai dažnai. Tačiau nors terminas ir yra dažnai vartojamas, jo reikšmę žinome ne visi. Pats terminas dažnu atveju yra prilyginamas įstatymui. Tame yra dalis tiesos, tačiau tai nėra galutinė ir pilna termino „teisės aktas“ reikšmė.
Taigi, visų pirma, teisės aktas yra oficialus bei teisiškai reikšmingas dokumentas. Pagal tai, kokio pobūdžio normos yra nustatomos teisės akte, šis aktas gali būti norminiu arba individualiu. Norminis teisės aktas yra toks teisės aktas, kuris nustato tam tikras elgesio taisykles, skirtas tam tikrai subjektų grupei (ši grupė nėra apibūdinta individualiais požymiais). Taigi, iš čia matome, jo norminiams teisės aktams yra priskiriamas ir įstatymas.
Tuo tarpu toks teisės aktas, kuris yra „vienkartinio pritaikymo“ bei skirtas konkrečiam subjektui (arba individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei) yra laikomas individualiu teisės aktu. Individualiems teisės aktams yra priskiriamas teismo sprendimas, nutartis.
 

Trumpai apie teisinius terminus. Teisės aktas

Ankstesniuose straipsniuose aptarėme, kokios yra teisinės paslaugos, kam reikalingos teisinės konsultacijos, advokatai ir t.t. Šį kartą pamėginsime trumpai panagrinėti teisinius terminus ir išsiaiškinti, kas yra teisės aktas bei kokios būna jų rūšys.
Tiek žiniasklaidos, tiek kitų visuomenės informavimo priemonių dėka, terminą “teisės aktas” girdime labai dažnai. Tačiau nors terminas ir yra dažnai vartojamas, jo reikšmę žinome ne visi. Pats terminas dažnu atveju yra prilyginamas įstatymui. Tame yra dalis tiesos, tačiau tai nėra galutinė ir pilna termino „teisės aktas“ reikšmė.
Taigi, visų pirma, teisės aktas yra oficialus bei teisiškai reikšmingas dokumentas. Pagal tai, kokio pobūdžio normos yra nustatomos teisės akte, šis aktas gali būti norminiu arba individualiu. Norminis teisės aktas yra toks teisės aktas, kuris nustato tam tikras elgesio taisykles, skirtas tam tikrai subjektų grupei (ši grupė nėra apibūdinta individualiais požymiais). Taigi, iš čia matome, jo norminiams teisės aktams yra priskiriamas ir įstatymas.
Tuo tarpu toks teisės aktas, kuris yra „vienkartinio pritaikymo“ bei skirtas konkrečiam subjektui (arba individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei) yra laikomas individualiu teisės aktu. Individualiems teisės aktams yra priskiriamas teismo sprendimas, nutartis.
 

Durys

Medžio masyvo lauko durų ir vidaus durų gamyba – viena iš UAB Laukobaldis įmonės veiklos krypčių. Medžio masyvo duris gaminame iš pušies, juodalksnio, liepos, uosio bei ąžuolo medienos. Mediena durims kruopščiai atrenkama iš žiemos metu supjautų medžių ir apdirbama mūsų dirbtuvėse nuo rąsto iki gaminio. Durys gaminamos iš gerai išdžiovinto (9 ± 2%) medžio masyvo. Durys gaminamos pagal mūsų arba pagal individualų kliento sukurtą modelį. Medinės lauko durys gaminamos rėminės konstrukcijos iš klijuotos medienos, lakuojamos arba dažomos įvairių spalvų dažais.

Duris sudaro stakta ir varčia. Durų varčios gaminamos su užkaitu, o į staktą įleidžiama tarpinė. Tai užtikrina durų sandarumą, pagerina garso izoliaciją. Staktos gaminamos įvairaus pločio. Galimi tiek stačiakampiai, tiek arkos formos durų staktų ir varčių variantai. Vidaus durys gali būti su slenksčiu arba be jo. Klientui pageidaujant durys nulakuojamos, nubeicuojamos ar nudažomos. Taip pat sudedame reguliuojamus vyrius, spynas ir rankenas. Stiklines duris įstikliname pagal Jūsų pasirinktą stiklo spalvą, raštą.
Mūsų įmonėje dirba labai kvalifikuoti staliai ir meistrai, kurie seniai dirba ir gali prisitaikyti prie kliento pageidavimų. Mes galime patarti klientui apsispręsti renkantis modelius, stiklą, medienos rūšį.
Šios durys suteiks išskirtinį interjerą, saugumą bei tikrą natūralumą Jūsų namams.

Rodomas puslapis 7 iš 7« Pirmas...34567