Monthly Archives: October 2011 - Page 4

Kaip išlaikyti švarią virtuvę?

Ar jūsų virtuvės baldai nuolat ištepti riebalais? Ar virtuvės kriauklėje nuolatos matote neišplautus indus ir maistu aplipusias keptuves? Nepasiduokite ir nemanykite, kad taip privalo tęstis visą jūsų gyvenimą. Norint išlaikyti virtuvę švarią jūs neprivalote tapti „vergu“, yra keletas taisyklių, kurios padės jums palaikyti švarą šiame kambaryje. Apie tai ir bus šis straipsnis.

virtuvės baldai

Sutvarkykite tik pavalgę. Pirmoji taisyklė norint, kad jūsų virtuvės baldai ir indai būtų švarūs, išplaukite ir išvalykite juos tik jiems išsitepus. Tokiu būdu išvengsite didžiulių indų kalnų kriauklėje, be to nereikės skirti visos dienos viryklės, šaldytuvo ar baldų valymui.

Neužverskite visų kampų. Antrajam patarimui labai tinka patarlė: „visi daiktai turi savo vietą“. Taigi kiekvienas daiktas jūsų virtuvėje turi savo vietą, pasistenkite neišmėtyti indų ir įrankių. Visi maisto gamybai reikalingi prietaisai ir puodai taip pat turi savo vietą.

Trečia nušveiskite visus puodus ir keptuves iš karto po jų panaudojimo, tokiu būdu pasilikęs maistas ant šių bus lengviau ir greičiau nuvalomas.

Valykite viryklę iškart po jos panaudojimo. Jei galite sau leisti, nusipirkite viryklę su keraminiu paviršiumi. Šios naujosios viryklės valymo procesą paverčia kur kas paprastesniu ir greitesniu palyginti su įprastomis. Užpylus skystu valikliu dėmės nuo keraminių paviršių nusivalo iš karto, nepaisant kokia tai dėmė. Visgi, jei turite seno tipo dujinę viryklę patartina ant jos paviršiaus užkloti foliją. Tokiu būdu ant jos papuolus riebalams jums nereikės valyti viryklės, užteks pašalinti užtiestą medžiagą, o jei laukiate svečių, vėlgi tiesiog nuimkite foliją ir jums liks švytintis originalus paviršius.

Perspėjimai:

· Niekada neikite miegoti palikę nešvarių indų, visada juos išplaukite;

· Jeigu jaučiate, kad tingėsite plauti indus, valgykite mieste;

· Niekada nedėkite nešvarių keptuvių į orkaitę, manydami, kad vėliau jas išplausite. Išplaukite dabar.

Vadovaudamiesi šias patarimais jūsų virtuvės baldai, indai ir kiti rakandai nebeerzins nei jūsų, nei kitų akių. Svarbiausias patarimas norint išlaikyti virtuvę švarią, yra nusiteikimas ir taisyklės, viską išvalyk dabar, laikymasis.

Daugiausia automobilių turinčios pasaulio valstybės

Nepaisant to, kad vis daugiau kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius, išsivysčiusios šalys tampa vis labiau priklausomos nuo naftos. Priežastis – automobiliai. Augantis pragyvenimo lygis leido vis didesniam gyventojui skaičiui savo patogumui įsigyti automobilius. Nenuostabu, kad žvelgiant į daugiausia tūkstančiui gyventojui turinčių automobilių statistinius duomenis matome tik turtingas šalis.

Vienintelis milžinas šiame dešimtuke – Jungtinės Amerikos valstijos. Ši šalis, kuri yra žinoma ne tik dėl gamtos stebuklų, bet ir plačių ir labai ilgų autostradų. Daug ilgiausių pasaulyje kelių yra būtent šioje šalyje. Be to, kitaip nei Europoje JAV didesnis galvos skausmas senesnių ir galingų mašinų vairuotojams yra automobilių remontas. Degalų kainos ten net kelis kartus žemesnės.

Taip pat dešimtuke regime ir kitas „naujojo pasaulio valstybėmis“ vadinamas šalis. Tai Australija (6 vieta) ir Naujoji Zelandija (5 vieta). Nenuostabu, kad šalyse, kuriose žmonės kadaise iškeliavo ieškoti geresnio gyvenimo ir turi gero gyvenimo atributus. Mūsų atveju automobilius ir išvystą infrastruktūrą: gerus kelius ir dažnai regimus servisus, kur atliekamas kokybiškas automobilių remontas.

Ar žinote, kur prancūzai važiuoja pralošti savo pinigų? Tai Monakas. Praktiškai tai yra tik gražus miestas prie jūros, kurio tikriausiai niekas ir nežinotų, jei ne faktas, kad tai yra antra nuo galo pagal dydį pasaulio valstybė. Antras įdomus faktas – ši šalis yra pirma pasaulyje pagal automobilių skaičių vienam gyventojui. Palikdama antroje vietoje jau minėtą JAV ši 35 tūkstančius gyventojų turinti karalystė gali pasigirti, kad čia gyvenantiems žmonėms tikrai nereikia jokios viešojo transporto sistemos, o tik daugybės dirbtuvių, kur atliekamas automobilių remontas. Šios šalies žmonės įpratę visur nusigauti savo automobiliu.

Lichtenšteinas (4 vieta) ir Liuksemburgas (5 vieta) – kitos dvi mažos Europos valstybės. Lichtenšteinas taip yra labai maža valstybė, kurios gyventojų skaičius yra beveik toks pat, kaip Monako. Tuo tarpu Liuksemburgas turi daugiau nei 500 tūkstančių gyventojų. Žinoma, tai netrukdo žmonėms turėti daug automobilių.

Žvelgiant į automobilių skaičius vienam gyventojui statistiką, paaiškėja, kad išsivysčiusiose šalyse, kuriose gyvena tik 20 procentų pasaulio žmonių yra 80 procentų automobilių. Lietuva šiame sąraše užima 23 vietą.

automobilių remontas

El.paštas verslui

Nusibodo trinti laiškus? Ar žinote kokio dydžio dabartinė jūsų įmonės pašto dėžutė? Ji greičiausiai nesiekia ir 100 MB.

Be to dar ir dalinasi vieta bei srautu su jūsų svetaine.

O ar galite pasitikrinti savo el.paštą telefonu? Greičiausiai irgi ne, tai kas belieka?

El.paštas verslui  tai:

Dėžutė su vardas@įmonė.lt rekvizitais – prestižas.

Nuo 5 GB vietos dėžutėje

Tai neribotas vartotojų skaičius.

Tai Gmail arba Microsoft internetinė sąsaja jūsų kalba (44 kalbos)

Tai el.kalendorius; dokumentai; skaičiuoklės, piešimai, failų saugykla ir t.t.

Nesnauskite užsisakykite dabar: >> www.pasto.lt

Daugiau naujienų apie skaitykite bloge: Elektroninis paštas

SSL sertifikatai el.parduotuvėms – geriausia kaina!

Reklama internetu – prienamiausia forma informuoti pirkėjus apie akcijas, išpardavimus ir naujienas.

Laiko valdymo būdai

Tobulinkite savo laiko valdymo įgudžius

Ar Jums yra taip buvę, kad turėtumėte mažai laiko ir labai daug darbų kurie dar yra neatlikti? Pabandysiu parašyti keletą būdų kurie Jums labiau padės planuoti savo laiką, ir įgauti įgudžių laiko planavimui tiek darbe tiek namuose.

• Labai svarbu darbų sąrašas: užduočių, kurias turite atlikti sąrašas yra vienas svarbiausių darbų pradedant dieną, šis sąrašas padės Jums orentuotis kuriuos darbus jau atlikote (išbraukti darbai), kiek darbų dar turite atlikti, kurie darbai svarbesni už kitus? Juos galėsite atlikti greičiau, ir nepamiršite, kad yra ir kitų neatliktų darbų.

• Reguliarios pertraukos: darykite pertraukas savo darbe kad galva nebūtų perkrauta, ir kad galėtumėte įvertint kaip sekasi ir kaip kokybiškai atliekate tos dienos darbus.

• Mokykitės paskirstyti darbus: Net nebandykite visų darbų atlikti patys, jeigu turite darbuotojus, ar kolegas kurie gali tai atlikti už Jus geriau. Mokykitės teisingai paskirstyti darbus.

• Organizuokite: projektų organizavimas ir eigos sekimas, labai padeda projektus ar darbus kuriuos darote komandoje paspartinti, pamačius kad jis stringa, ir pradedant diskusiją apie tai, darbą galima pagyvinti ir perkelti į kitą kokybės lygį.

• Išmokite pasakyti „NE“ savo vadovui: Ką Jūs galite padaryti jei Jūsų vadovas duoda per daug darbo negu Jūs galite spėti padaryti per darbo dieną? Arba darbas bus neatliktas, arba jis bus atliktas skubotai ir dažnu atveju nekokybiškai. Dėl to reikia ieškoti priežasčių kodėl taip atsitinka ir apie tai pakalbėti su Jūsų vadovu.

• Neatidėliokit: atidėliojimas gali sužlugdyti Jūsų karjerą, jei tai trukdo padaryti darbus ar projektus laiku, arba iš vis jų nepadarote.

• Gerai išsimiegokite: po įtempto protinio darbo, kad kitą dieną vėl galėtumėte dirbti našiai, reikia būtinai duoti organizmui ir smegenims gerai pailsėti. Jeigu būsite neišsimiegoję, negalėsite susikoncentruoti darbui, darbo efektyvumas kris, būsite irzlūs ir diena praeis ne taip kaip tikitės.

Seksualiniai vaikų žaidimai

SEKSUALINIAI VAIKŲ ŽAIDIMAI

Suaugusiesiems vaikai primena nekaltus, tyrus angelėlius , todėl susidūrę su savo vaikų seksualiniu elgesiu tėčiai ir mamos dažnai išsigąsta ir pasimeta. Staiga pasidaro neaišku, kur yra riba tarp to, kas leistina, normalu, ir to, kas neturėtų būti toleruojama.

Read More

Seksualumą esame pripratę sieti išskirtinai su suaugusiųjų pasauliu, tačiau iš tiesų žmogus jau nuo ankstyvos kūdikystės yra seksualus. Moksliniai stebėjimai rodo, kad berniukams dar būnant gimdoje įvyksta pirmosios erekcijos, kūdikiai gali masturbuotis, o dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų domisi priešinga lytimi ir žaidžia seksualinio tyrinėjimo žaidimus.

Žaidimas ir lytiškumas

Žaidimas – pagrindinė ir svarbiausia vaiko veikla, padedanti pažinti save ir pasaulį. Todėl stebėdami vaiko žaidimą psichologai, mokslininkai ir tėvai gali sužinoti, kaip jis jaučiasi, vystosi, kokia yra jo patirtis. Žaidimas taip pat parodo ir vaiko lytinę raidą, tapatybę bei galimus jos sutrikimus. Taigi, žaidimui būdingas ir lytiškumas. Paprastai mamos žaisdamos savo mažylius švelniai glosto, bučiuoja, priglaudžia, o tėčiai mėto į viršų, kutena, stengiasi padaryti ką nors netikėto. Tėvai skirtingai žaidžia, bendrauja su savo vaiku nuo pat jo gimimo taip suteikdami jam patyrimą, kad pasaulyje egzistuoja du poliai – vyriškas ir moteriškas.

Psichiatrų Roiphe‘o ir Eleonoros Galenson vaikų lopšelyje-darželyje atlikti tyrimai parodė, jog tarp penkiolikto ir devyniolikto savo gyvenimo mėnesio vaikai pradeda suvokti savo lytį ir gali pasakyti „esu mergaitė“ arba „esu berniukas“. Lyties suvokimo laikotarpį tyrėjai vadina ankstyvąja genitaline faze, kuri siejama su vaiko gebėjimu jaustis ypatingu individu, turinčiu savo kūno sanadarą, norus, mintis. Apie lyties suvokimą byloja vaiko žaidimas, elgesys, bendravimo stilius. Nepaisant feminizmo idėjų ir visų kompiuterinių technologijų, mergaitės yra linkusios spontaniškai rinktis žaidimui lėles ir virtuvės rinkinius, o berniukai puola prie konstruktorių, mašinų ir ginklų. Tačiau tam, kad suvoktų savo lytiškumą, vaikams reikia praktiškai jį pajausti ir ištyrinėti.

Žaidimai su savimi

Praėjo tik šimtas metų nuo to laiko, kai psichoanalitikas S. Freudas pirmą kartą viešai pareiškė, kad vaikai užsiima masturbacine veikla. Šiandien vaikų psichologai teigia, jog saikinga masturbacija nėra nei žalinga, nei gėdinga. Priešingai, tai yra dėsningas ir normalus žmogaus raidos reiškinys, padedantis pagrindus būsimam seksualiniam gyvenimui.

Dar metų neturintys kūdikiai stengiasi pakartoti patirtą malonumą suspausdami šlaunis ar nevalingai liesdami savo genitalijas. Įžengę į trečiuosius metus mažyliai jau aktyviai tyrinėja savo kūną bandydami patikrinti tai, ką iki tol tik įsivaizduodavo: ar tikrai esu berniukas / mergaitė? Tokie tyrinėjimo žaidimai būdingi daugeliui sveikų vaikų ir praeina savaime. Juk pasaulyje tiek daug dalykų, kuriuos vaikas nori ištyrinėti, pažinti. Jei šis etapas praeina sėkmingai, paprastai nuo pradinių klasių iki paauglystės išgyvenamas lytinio abejingumo, pasyvumo laikotarpis. Įžengus į aktyvaus lytinio brendimo fazę (maždaug 11–12 metais) savo kūno tyrinėjimas tampa sąmoningu pasitenkinimo siekimu, taip ruošiantis būsimam lytiniam gyvenimui.

Kai kuriais atvejais savistimuliacijos elgesys nesibaigia ir netgi tampa reguliariu vaiko užsiėmimu, pakeičiančiu bendravimą, žaidimą ir sveiką pažintinę veiklą. Perdėta savistimuliacija paprastai užsiima emociškai apleisti, neprižiūrimi bei psichinės raidos sutrikimų turintys vaikai. Nuolatiniai žaidimai su savimi taip pat gali būti ženklas, jog vaikas patyrė seksualinį smurtą, ypač tais atvejais, kai vaiko elgesys, emocinė savijauta pasikeičia staiga ir labai stipriai. Įtarus seksualinę prievartą, reikia reaguoti nedelsiant – stabdyti smurtą ir suteikti vaikui būtiną psichologinę pagalbą bei saugumą. Tačiau grįžkime prie save tyrinėjančių mažylių, kurių tėveliai gan dažnai nerimaudami klausia, kaip ir kada reikėtų savo vaiką mokyti padorumo?

Padorumo mokymas

Padorumo ribos iš tiesų labai priklauso nuo kultūros, religijos, tėvų išsilavinimo ir asmeninės patirties. Vieni specialistai yra labiau linkę laikytis statistinio normų vidurkio, kiti rūpinasi, kad nebūtų sukelta rimtų sveikatos sutrikimų. Viena nuomonė čia neegzistuoja. Vaikų psichologai, padorumo vertinimus palikdami tėvams, bando nustatyti ir ištyrinėti, koks elgesys gali veikti vaiką traumuojančiai.

Jau nuo trejų metų vertėtų pradėti mokyti vaiką nedemonstruoti savo kūno viešai. Kaip teigia vaikų psichiatras Marcelis Rufo, tėvams nederėtų provokuoti vaiko laisvai demonstruoti savo nuogą kūną, maudytis ar miegoti kartu nuogiems. Nuo trejų iki šešerių metų trunkantis raidos tarpsnis yra vienas svarbiausių vaiko asmenybės, lytinio tapatumo ir elgsenos formavimuisi. Šiuo laikotarpiu vaikai kovoja dėl priešingos lyties gimdytojų dėmesio ir yra ypač jautrūs jų tarpusavio santykiams, elgesiui.

Kartais šio amžiaus vaikai pradeda nusirenginėti, aplinkiniams demonstruodami visas savo grožybes. Toks elgesys dažniausiai reiškia dėmesio siekimą ir paprastai liaujasi šį poreikį patenkinus.

Trimečiai gali užsimanyti pažaisti su tėvų lytiniais organais, bet dažniausiai – su mamos krūtimis. Tėvai neturėtų leistis įtraukiami į šiuos žaidimus. Tėčio ar mamos kūnas nėra žaislas, jis turi teisę į privatumą taip pat kaip ir vaiko kūnas, todėl mažyliui derėtų paaiškinti, kad tai, ko jis nori, priklauso tik jums.

Penkerių metų vaikas jau gali suprasti, kas yra nederamas elgesys. Jei jis pasakoja tėvams, kad vyresnis vaikas kieme jam liepė nusimauti kelnaites ir duoti paliesti, reikėtų ramiai paaiškinti, jog taip elgtis negalima: „Tu turi savo lytį (įvardinkite taip, kaip paprastai vadinate) ir ji priklauso tik tau, neturėtum jos rodyti, net jeigu tavo geras draugas labai prašo.“ Nedera vaiko tokiu atveju bausti ar gėdinti, jis turi aiškiai suprasti, kad nėra kaltas dėl to, jog kitas vaikas jam liepė taip daryti ir jis sutiko.

Žaidimai, kurie žeidžia

5–7 metų vaikai yra smalsūs, socialūs ir labai lengvai pasiduoda aplinkos įtakai, todėl jų seksualinė sveikata gali būti ypač lengvai pažeidžiama.

Jei paaiškėtų, kad į seksualinio tyrinėjimo žaidimą vaikas buvo įtrauktas prieš savo valią ir yra stipriai išgąsdintas, sukrėstas, reikėtų padėti jam nusiraminti, leisti išsipasakoti, o tada pamokyti, kaip tokiais atvejais elgtis, apsiginti. Po to, kai sužinosite, kas nutiko, nereikėtų vėl kalbėti apie įvykį su vaiku ar prie vaiko, jei jis pats nepradeda pokalbio. Perdėtas rūpestis, nuolatinis perpasakojimas giminaičiams, klausinėjimas neleidžia vaikui natūraliai atsitraukti, užsimiršti, verčia jį tapatintis su auka. Be abejo, tėvai turi pasirūpinti, kad tokie atvejai nesikartotų, ir informuoti apie netinkamą elgesį smurtautojo tėvus, mokytojus, policiją.

Jei patyręs smurtą vaikas negali nusiraminti, pradeda bijoti likti vienas, blogai miega, liūdi ir toks elgesys užtrunka ilgiau nei dvi savaites, reikėtų ieškoti specialistų –psichoterapeutų pagalbos.

Patys tėvai gali padėti būdami šalia, palaikydami įprastą dienos rutiną, leisdami kalbėti vaikui apie savo jausmus, įvardindami, jog kaltas yra ne jis, o smurtautojas. Galima pasiūlyti vaikui nupiešti, kas įvyko, kaip jis jautėsi, vėliau pasiūlyti sugalvoti nupieštai istorijai gerą pabaigą. Susitarkite, kad piešinio niekam nerodysite, ir to laikykitės. Jei vaikas nori piešinį gadinti, reikėtų leisti ir netgi paskatinti tai daryti – užtepti, suplėšyti, išmesti, sutrypti. Tokiu būdu vaikas išreikš intensyvius jausmus ir greičiau nusiramins.

Vaikus traumuoti gali ir pornografinių filmų prieinamumas internete ar per televiziją. Australijoje, Kanberoje, buvo tirti dėl agresyvaus seksualinio elgesio pas psichologus nusiųsti vaikai. 90 procentų atvejų vaikai turėjo laisvą priėjimą prie interneto ir lankėsi pornografinėse svetainėse. Beveik visi vaikai minėjo, jog suaugusieji nekontroliuoja, ką jie veikia internete, o tėvai buvo įsitikinę, kad jų vaikai taip nesielgia.

Kadangi vaikai mokosi iš to, ką mato, laisvai prieinama pornografinė informacija skatina juos elgtis seksualiai agresyviu būdu. Tėvai turėtų nuolat domėtis ir kontroliuoti, ką internete veikia jų vaikas, o aptikę jį domintis pornografiniais filmukais paaiškinti tokiais ar panašiais žodžiais: „tai suaugusių filmas, vaikams žiūrėti negalima“, „kartais filmuose rodo tokius dalykus, kurių žmonės paprastai nedaro, nes taip gali nuskriausti ar sužeisti vienas kitą“. Detaliai vaikui aiškinti nereikalinga, tačiau, jei jis išsigandęs ar susirūpinęs, reikėtų paklausti, kas išgąsdino, paskatinti išsikalbėti.

Gydytojai ir ligoniai

Nors berniukai ir mergaitės savo žaidimus paprastai žaidžia atskirai, yra vienas žaidimas, kuris ne blogiau nei kompiuteris visus suvienija. Tai žaidimas „Gydytojai ir ligoniai“, kurį greičiausiai iš savo vaikystės prisimena daugelis. Tokie žaidimai prasideda apie ketvirtus penktus metus ir yra susiję ne su nepadorumu ar iškrypimais, o su šiam amžiui būdingu noru pažinti savo ir kitos lyties žmogaus kūną. Vaikai gali apžiūrinėti, liesti vieni kitų intymias vietas, trintis ar prisispausti prie kito kūno arba nusirenginėti ir vaidinti medicininę apžiūrą. Visa ši veikla rodo vaikų norą patirti, tyrinėti ir išreikšti ne tiek savo seksualumą, kiek jutiminius įspūdžius (pojūčių gamą). Vaikai siekia išsiaiškinti, kuo skiriasi berniukai ir mergaitės, ir elgtis „kaip suaugusieji“. Tai, kad vaikai slepiasi ir nenori apie šį žaidimą kalbėtis, atspindi išmoktą iš tėvų elgesį, kai nuogas kūnas yra slepiamas ir elgiamasi droviai. Tačiau net nelabai drovūs tėvai išsigąsta ir pasimeta aptikę savo vaikus taip žaidžiant. Pirmas noras visuomet yra kaip nors tai uždrausti, sugėdinti. Iš tiesų, kiekvienu atveju situacija yra skirtinga, todėl vieno gero recepto, kaip ir kitais vaikų auklėjimo klausimais, šiuo atveju nėra. Jei vaikai yra panašaus 4–6 metų amžiaus ir jūs netikėtai juos užtikote slapta žaidžiančius, nesuklysite, jei tiesiog giliai įkvėpsite ir ramiai pasakysite kažką panašaus į „norėjau pakviesti jus valgyti, pažiūrėti filmuko“. Kitaip tariant, nukreipsite vaikų dėmesį į kitą veiklą nekomentuodami to, ką matote. Šio amžiaus vaikams tėveliai gali padėti patenkinti smalsumą kartu skaitydami vaikų lytiniam ugdymui skirtas knygeles ir atsakyti į rūpimus klausimus, kai jie natūraliai iškyla.

Normalus vaikų tyrinėjimas paprastai atsiranda spontaniškai, vyksta tarp panašaus amžiaus, artimai bendraujančių vaikų. Vaikai tuo užsiima savanoriškai, jiems malonu, įdomu taip žaisti. Netikėtai užklupti, jie paprastai gėdijasi tokio elgesio, o sudrausti lengvai liaujasi priimdami tai kaip vieną iš daugybės galimų žaidimų.

Jei užtikote gerokai vyresnio amžiaus vaiką, žaidžiantį su mažamečiu, arba jei vaikai tai daro viešoje vietoje, reikėtų sureaguoti tiesiogiai ir nedelsiant nurodyti ribas, pavyzdžiui: „negalima rodyti kitiems savo užpakaliuko“, „gatvėje / svečiuose vaikai turi vaikščioti apsirengę“, „negalima taip žaisti, kai kiti žmonės mato, tai tavo jautri vieta ir niekas negali jos liesti, tik mama, kai tave maudo, ir gydytojas, kai tu sergi“.

Bet kuriuo atveju daugiau laimėsite, jei užuot baudę, draudę ir gąsdinę stengsitės aiškiai nurodyti vaikui, koks elgesys yra nepageidaujamas, mokysite apginti ir saugoti save ir aplinkinius.

Kada vaikui reikalinga pagalba?

Vaikas žaisdamas imituoja suaugusiųjų seksualinį elgesį, kiša daiktus į savo ar kito vaiko makštį, išangę, detaliai gali papasakoti apie lytinį aktą, suaugusiųjų lytinius organus.

Žaisdami seksualinius žaidimus vaikai vieni kitiems grasina, naudoja prievartą, papirkinėja.

Netinkamas vaiko elgesys tęsiasi nepaisant aiškaus ir pakartotinio suaugusiųjų draudimo.

Užkluptas vaikas stipriai susijaudina, nenori ir negali paaiškinti, ką veikė, klausiamas pyksta ir nenori kalbėti, netgi jei suaugusysis elgiasi taktiškai – nekaltina, negrasina nubausti.

Vaiko seksualinis elgesys pasireiškia ne pavieniais atvejais, bet yra sistemingas, viešas, dažnėja ir pažeidžia kitų vaikų privatumą.

Vaikas žaidžia su kur kas vyresniu, labiau išsivysčiusiu ar mažai pažįstamu vaiku, su kuriuo paprastai nebendrauja, nėra pažįstamas.

Seksualinio pobūdžio žaidimas dominuoja kitų žaidimų, veiklos atžvilgiu, vaikui rūpi tik „tai“.

Vaikas seksualizuoja kasdieninius objektus, gyvūnus, žmones siekdamas juos seksualiai stimuliuoti arba naudoja juos savistimuliacijai.

Vaikas tiesiogiai siūlo kitiems save kaip seksualinį objektą.

Naudoti šaltiniai: M. Rufo „Vaikų seksualumas“, E. Karmaza „Vaikų seksualinis elgesys: norma ir sutrikimas“.

Daugiau strapsnių

vaikas + televizorius = ?

VAIKAS + TELEVIZORIUS = ?
Apie televizijos poveikį vaikų sveikatai visuomenėje diskutuojama jau apie 60 metų – maždaug tiek, kiek egzistuoja pati televizija. Mokslininkai, medikai, pedagogai, psichologai visame pasaulyje atliko tūkstančius tyrimų, kurių rezultatai didžiąja dauguma atvejų įrodė neigiamą besaikio televizijos žiūrėjimo poveikį žmonėms, ypač mažiems vaikams. Lietuvoje auga tik antroji „tikra” televizijos žiūrovų karta, tačiau negailestingoji statistika byloja, kad beveik visi esame televizijos vaikai, o šios priklausomybės sukeliamos problemos tampa vis aštresnės.
.. skaitykite daugiau:

Tradiciniai reklamos būdai ir internetas

Vis didesnę reklamos rinkos dalį užima internetas. Tiesa, interneto jau negalima laikyti vienu reklamos kanalu. Egzistuoja daugybė skirtingų reklamos būtų internete. Apie interneto reklamos būdus ir jų panašumus į tradicines reklamos priemones papasakosime šiame straipsnyje.

Ką pirmiausia šiandien darote norėdami nusipirkti telefoną, kompiuterį, baldus ar kitus daiktus? Šiandien didžioji dalis žmonių atsako, kad ieškos geriausio pasiūlymo internete. Internetas perėmė storų telefonų knygų darbą. Jei seniau tekdavo čiupti storą knygą, tai šiandien užtenka teisingai įvesti raktinius žodžius į interneto paiešką.

Savo pašto dėžutėse vis dar randame nemokamų laikraščių, skrajučių ir sąskaitų. Tiesa, dažniausiai namų pašto dėžutėse randami lankstinukai yra orientuoti būtent į jūsų rajono ar net namo gyventojus: juose rašoma apie netoli atsidariusias parduotuves, apie ten siūlomas nuolaidos ir pan. Tuo tarpu internete šias skrajutes pakeičia į elektroninę pašto dėžutę siunčiami elektroniniai laiškai. Tiesa, ten informacijos paprastai siunčiama labai daug ir ne visiems žmonėms ji būna įdomi.

Tikriausiai visai neseniai teko einant vakare pagrindinėmis miestų gatvėmis į rankas gauti skrajutę kviečiančią apsilankyti kavinėje, naktiniame klube ar kitoje netoli esančioje vietoje. Jų analogas internete būtų iššokanti reklama. Daug interneto svetainių siūlo tokią paslaugą reklamos pirkėjams. Tiesa, kitaip nei gatvėse dalinami lankstinukai, ji yra efektyvesnė. Vartotojams pirma reikia susidoroti su iššokusia ir svetainės turinį uždengusia reklama,o gatvėse žmonės gali skrajutes gali išmesti net neperskaitę.

Didžiausias skirtumas tarp internetinės reklamos ir tradicinių reklamos būdų yra segmentavimo metodai. Renkantis tradicinius būdus yra sunkiau atrasti savo tikrąjį klientą ar jūsų produkto vartotoją. Tuo tarpu internete svarbiausia, kuo daugiau žinoti apie žmones, kurie naudojasi jūsų paslaugomis. Jei nukreipsite reklamas į per daug plačią auditoriją, tiesiog būsite iššvaistę dideles pinigų sumas.

Renkantis tiek reklamą internete, tiek tradicinius būdus kaip lankstinukai, lauko reklama, plakatai ir stendai, reikia pasirengti planą. Jame turi būti nurodyta, koks reklaminės kampanijos tikslas, kokios priemonės bus tinkamiausios ir kaip bus pamatuotas rezultatas. Svarbiausia pasirinkti jūsų atveju tinkamas reklamos priemones, o nesivaikyti madų.

Rodomas puslapis 4 iš 41234