Monthly Archives: July 2012 - Page 4

Ar tikrai dieta padeda sulieknėti?

Antraštės spaudoje mirga nuo tokių pavadinimų: „kaip numesti svorio“, „veiksmingi patarimai kaip sulieknėti“, „celiulitas“ ir pan. Tačiau daugiausiai informacijos pateikiama ne apie sveiką gyvenimo būdą ar tinkamą mitybą, bet apie įvairias, kartais net visiškai absurdiškas dietas. Darosi baisu skaitant ir komentarus po tokiais straipsniais, kur nepilnametės merginos rašo kaip ištisas paras nevalgo, bando sulieknėti nesuvokiamais būdais, kad tilptų į vasarinę suknelę, kurią aiškiai nusipirko keliais dydžiais per mažą.

Visuomenės dalyje jau gan seniai susiformavo nuomonė, kad gražios tik lieknos merginos, kurių drabužių dydis nedidesnis kaip 36. Visiškai paminama genetika, nes turbūt vis daugiau vaikų nesimoko biologijos taip gerai kaip derėtų. Pamirštamos mokykloje išmoktos pamokos apie angliavandenius, riebalus ar baltymus. Pastaruoju metu interneto forumuose mirga antraštės apie monodietas, kuomet valgoma tik viena produktų grupė. Negi tikite tokiomis nesąmonėmis, kad valgydami vien greipfrutus numesite nereikalingus kilogramus tiesiog nieko neveikdami? Arba siūloma dar viena absurdiška dieta, kurios laikantis reikia valgyti tik baltyminį maistą. Prieš tokius „efektyvius“ metodus nusvyra ne tik dietologų rankos, bet ir nubraukiama visa mokslo istorija ir pasiekimai. Negi maisto piramidė sudaryta tik šiaip sau? Ar reikia išradinėti dviratį su kuriuo niekur nenuvažiuosite? Tačiau turbūt kiekvienas bent kiek apkūnesnis žmogus su tuo galėtų ginčytis iki nukritimo ir bandytų įrodyti savo tiesas, kad sunku gerai jaustis, kad vaizdas veidrodyje netenkina ne tik savęs pačio, bet ir aplinkinių, kad nuo didesnio svorio kenčia sveikata… Taigi kaip galime sau padėti?

Pirmiausia reikia apskaičiuoti savo kūno masės indeksą, kitaip žinomą trumpiniu KMI. Jei jis normalus, o manote, kad turite viršsvorio tai tuomet, sakant šviesiai tiesiai, problemų turite savo galvoje. Kartais storais save laiko net tie žmonės, kurių kūno masės indeksas net per žemas. Tokiu atveju reikalinga psichologo pagalba. Tačiau jei Jūsų kūno svoris tikrai yra per didelis – reikia kreiptis į gydytojus – dietologus. Dažniausiai kūno masė nepakinta labai staigiai, nebent tam įtakos turi įvairios ligos, vartojami medikamentai arba tiesiog patirtas didelis stresas. Bet kuriuo atveju tik gydytojas, nustatęs tikrąją svorio pakitimo priežastį, gali skirti gydymą, rekomenduoti kokius maisto produktus valgyti, kaip sutvarkyti gaunamo maisto racioną ar tiesiog kokius fizinius pratimus reikia atlikti. Galbūt svorio augimo priežastis slypi visai ne mityboje, o Jūsų organizme? Jei artimi giminaičiai turi nereikalingo svorio, tai visai tikėtina, kad genų dėka būtent tokias savo kūno formas būsite paveldėję ir Jūs. Jei nuspręsite paisyti ne gydytojų patarimų, o tikėsite „sėkmės“ istorijomis, kurių esti internete, tai bent stenkitės „atskirti pelus nuo grūdų“. Daugelis tokių pasakojimų rašomi komerciniais tikslais ir blogiausia, kad tuo tiki dar naivūs, jauni žmonės, kurie negrįžtamai gali pakenkti savo sveikatai. Beatodairiškai laikydamiesi kvailiausių patarimų kaip numesti svorio galite pakenkti visam savo organizmui, o ir tie trumpam iš bado dingę kilogramai tikrai sugrįš su kaupu.

Patarimas ir moralas šio straipsnio yra tame, kad tikrai nesugalvotumėme savęs leisti operuoti studentui, nes pasitikėtume tik patyrusiu chirurgu, taigi kodėl pasikliaujame bandos jausmu ir perskaitę vieną istoriją apie tai kaip kažkoks žmogus visą mėnesį valgė tik grikių košę ir parašė, kad tai puikus būdas kaip numesti svorio, iš karto atiduodame save į neišmanėlių rankas… Viršsvoris nedingsta staiga, tačiau reikia mylėti savo kūną ir gerai įsiklausyti ko jam reikia, kad suprastumėme kaip galime sau padėti.

Maistas

Industrializacija virtuvėje

Kartais vyrai drįsta pajuokauti, kad moterų vieta yra virtuvėje. Šiame posakyje yra nemažai sarkazmo, tačiau paskaičiavus, kiek laiko ten tenka praleisti, turbūt rastume tame nemažą dalelę tiesos. Vieni žmonės mėgsta gaminti maistą, kiti ne. Taigi vieni mielai sukiojasi tarp virtuvinių įrankių, o kiti mieliau laukia kol stalas pasidengs pats. Tačiau abejoms pusėms gali būti įdomi istorijos dalis apie tai, kaip atrodė virtuvė anksčiau, kokie buvo virtuvės baldai, koks maistas buvo gaminamas ir kaip visa tai pakeitė industrializacija.

Taigi, virtuvė dažniausiai yra namo dalis, atskiras kambarys, kuriame gaminamas ir paruošiamas maistas. Vakarietiškose šalyse, modernioje virtuvėje rasime viryklę, plautuvę su tekančiu šaltu ir karštu vandeniu, šaldytuvą ir visus kitus naudingus ir reikalingus prietaisus, kuriuos tarsi paslepia įmantriausi virtuvės baldai. Daugelyje namų virtuvių tikrai rasime mikrobangų krosnelę ir jau neatsiejamą moterų pagalbininkę – indaplovę. O kaip visa tai čia – virtuvėje atsirado?

Technologijų pažanga ir industrializacija čia suvaidino didžiulį vaidmenį ir atnešė daug pokyčių virtuvėje. Atsirado krosnys iš ketaus, kurios pasirodė esančios daug veiksmingesnės ir visapusiškesnės. Pirmieji tokie išradimai pasirodė XVIII amžiuje, kuomet buvo sukonstruota naujo tipo viryklė, skirta patalpų šildymui, tačiau ne maisto gaminimui. Benjaminas Thompsonas apie 1800 m. Anglijoje sukūrė viryklę, kuri daug labiau taupė energiją nei ankstesnės krosnys ir buvo naudojama net keliems puodams šildyti. Tačiau ši viryklė buvo skirta didelėms patalpoms ir visai netiko mažoms buitinėms virtuvėms.

1834 metais JAV buvo užpatentuota jau patobulinta ir nedidelė viryklė, kuri susilaukė didelės sėkmės ir per ateinančius 30 metų buvo parduoti net 90000 šio modelio vienetai. Šios krosnys buvo kūrenamos medienos arba akmens anglių žaliava. 1825 metais JAV buvo užpatentuota pirmoji dujinė viryklė, tačiau pirmieji dujiniai žibintai Londone, Paryžiuje ir Berlyne buvo atsiradę jau 1820 m. Iki XIX a. pabaigos dujų naudojimas apšvietimui ir maisto gamybai jau buvo tapęs įprastu dalyku miestų vietovėse.

Urbanizacija XIX a. antroje pusėje sukėlė kitus svarbius pokyčius, kurie galiausiai pasiekė ir virtuvę. Atsirado būtinybė plėstis miestams, todėl buvo ne tik planuojami, bet ir įrengiami vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai. Sumontuoti vamzdžiai dujoms suteikė galimybę ne tik apšviesti miestų gatves, bet ir namuose turėti šildymo šaltinį. XX amžiuje intensyviau pradėta naudoti elektros energija, kuri tapo komerciškai perspektyvia alternatyva gamtinių dujų žaliavai. Tačiau pradžioje, elektrinė viryklė buvo pakankamai lėta palyginus su dujine. Nors pirmoji elektrinė viryklė buvo užpatentuota dar 1893 m., tačiau iki 1930 šią technologiją ne kartą perkūrė įvairūs mokslininkai ir inžinieriai

Industrializacija taip pat sukėlė socialinius pokyčius. Atsiranda nauja gamyklose dirbančiųjų klasė, kuri gyveno labai prastomis sąlygomis. Ištisos šeimos gyveno mažuose, vieno ar dviejų kambarių butuose, kurie buvo įrengti daugiabučių pastatuose dažnai statytuose net šešių aukštų. Tokie butai buvo blogai vėdinami ir nepakankamai gerai apšviesti. Tokiame bute virtuvė dažnai buvo naudojama kaip gyvenamasis ir miegamasis, ir net vonios kambarys tuo pačiu metu. Vanduo turėjo būti atnešamas iš šulinių ir šildomas ant krosnies, nes vandens vamzdžiai buvo pakloti tik XIX amžiaus pabaigoje. Plytų ir skiedinio krosnys, kūrenamos anglimi išliko iki pat XIX amžiaus antros pusės. Puodai ir kiti virtuvės įrankiai paprastai būdavo saugomi atvirose lentynose ar net kambaryje, tik šiek tiek atitveriant šią erdvę užuolaida. Spintos indams ir kitiems virtuvės įrankiams buvo pasiturinčiųjų privilegija.

Tuo tarpu aukštuomenėje nebuvo tokių dramatiškų pokyčių. Čia virtuvė būdavo įsikūrusi rūsyje arba pirmame aukšte ir maistą tebegamino tarnai kuo toliau nuo ponų akių.

Židinys

Kaina

Ieškodami geriausių kainų, dabar jas galite rasti ne be įprastuose prekybos centruose, tačiau ir internete. Peržvelkite geriausių technikos, drabužių, kasdienių reikmenų elektroninių parduotuvių pasiūlymus ir aiškiai pamatysite, kad dabar galybės naujų prekių yra internete už tikrai mažesnę kainą – tiek ir garso, vaizdo, kita kompiuterinė technika, tiek ir paprastesni dalykai kaip indai, buitiniai reikmenys.

Yra universalių elektroninių parduotuvių, kurios gali pasiūlyti labai įdomią ir naudingą paslaugą – tai Kainu palyginimas. Galite palyginti kainas kelių skirtingų norimų įsigyti prekių ir išsiaiškinti, kuri yra vertesnė tų pinigų arba kuriai iš jų šiuo metu yra taikomos didesnės akcijos. Elektroninės parduotuvės naudingos ir tuo, kad čia, užsisakius tam tikrą prekių kiekį, galite gauti pristatymą į namus visiškai už dyką. Tai reiškia, kad ne tik kainos čia skiriasi, tačiau ir aptarnavimas gali būti patogesnis.

Universaliose elektroninėse parduotuvėse rasite ne tik daugybę kokybiškų technikos ir buities prekių už jums prieinamą kainą, tačiau galite ir įsigyti laisvalaikio pramogų kuponų, padovanoti vieną iš dovanų čekių savo artimam žmogui. Taip pat galite nusipirkti ir nemažai gerų knygų, kurių kaina skirsis tikrai nemažai palyginus su įprastomis knygyno kainomis. Taip pat naudinga būtų įsigyti ir aviabilietų pigiau – būtent tokias prekes kartais gali pasiūlyti ir kokybiškiausios elektroninės parduotuvės, kuriose galėsite įsigyti bilietą į jūsų norimą Europos šalį už kone pusę kainos.

Taigi, dabar norint įsigyti norimas prekes net nebūtina važiuoti į prekybos centrą, kadangi už kur kas mažesnę kainą tą patį galite padaryti tiesiog būdami namie ir naršydami elektroninių parduotuvių katalogus. Kainu palyginimas yra viena iš geriausių funkcijų, kuri leis jums niekada neklysti ir išsirinkti būtent tokią prekę, kokios jums reikia ir nesumokėti per daug.

Ar plakatai vis dar yra reklamos priemone?

Šiais laikais daugybė žmonių naudojasi internetu. Pavyzdžiui mano diena nebūtų įsivaizduojama be elektroninių laikraščių ar pramoginių tinklalapių lankymo. Šį amžių galima vadinti pikselių, kilobaitų, įvairiausių kodų amžiumi. Žinoma, daugumai įmonių, dėl besinaudojančių žmonių kiekio, internetas tapo labai pigia reklamos vieta. Dauguma šiek tiek didesnių pasaulio įmonių iškeičia plakatų gamybą ar kitas įprastas reklamos formas į reklamą internete. Šios maketavimas yra gerokai pigesnis arba jo iš vis nebelieka ir pan. Taigi šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į klausimą ar internetinė reklama pakeis įprastus reklamos būdus?

Nepaisant didelių sumų investuojamų į reklamą internetu, plakatų gamyba ir kiti spausdintinės reklamos būdai vis dar išlieka populiarūs. Taip yra dėl to, kad vis dar turime įprotį greičiau įsisavinti apčiuopiamus dalykus. Mes vis dar naudojame vizitines korteles, nes telefone išsaugotas numeris su vardu mums nieko nesako. Yra nustatyta, kad gavus kortelę, ne joje esama informacija, bet jos dizainas, spalvos susiejamos su žmogumi, taip lengviau ir greičiau išsaugojami duomenys mūsų smegenyse.

Antra, bene 15 metų naudojami reklaminiai laiškai siunčiami į elektronines pašto dėžutes pradeda nebeatsipirkti. Žmonės tiesiog pradeda nebekreikti dėmesio į reklaminį šlamštą, kuriuo yra užverčiama elektroninė pašto dėžutė. Taigi didelės kompanijos vėl grįžta prie popierinių laiškų, kuriuos gavėjai įprastai visada atplėšia, nes dabar gauti įprastą laišką yra neįprasta, taigi tokiu būdu sužadinamas žmogaus smalsumas.

Beje, įdomu, kad šiuo metu užsienyje galima rasti kompanijų, kurios teikia įprastų reklaminių laiškų siuntinėjimo paslaugas. Žinoma, kad internete gauti lankytojo asmeninį paštą yra gana nesudėtinga ir ne viena kompanija parduoda adresatų sąrašus. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose paskutiniu metu išplito įmonės, siūlančios fizinių pašto dėžučių adresus, kurie gali būti išrūšiuoti, filtruoti taip pat kaip ir internetiniai variantai. Visgi, šie būdai nors ir brangesni, bet paskutiniu metu atneša didesnę naudą.

Toliau pateiksiu keletą teiginių, kodėl spausdinta reklama vis ar veiksminga:

  1. Lokalioms įmonėms, įsikūrusioms mažuose miesteliuose. Įmonėms veikiančioms mažuose miesteliuose neapsimoka reklamuotis internete, kur kas pigesnė ir geresnę naudą atneša tikslinė reklama patalpinta vietiniuose laikraščiuose ar žurnaluose.
  2. Spausdinti skydeliai geriau veikia vartotoją. Yra nustatyta, kad reklaminiai skydeliai internete yra pranašesni formuojant prekių ženklus. O štai spausdintuose šaltiniuose patalpinti skydeliai dažniau verčia pirkti, nes žmonės ilgiau laiko praleidžia juos nagrinėdami.
  3. Spausdintą reklamą galima susekti. Išsivysčius naujausioms technologijos į reklamas patalpinami specialūs kodai ar telefonų numeriai, kuriais naudojantis per išmaniuosius telefonus yra susekama reklaminių kampanijų sėkmė. Taigi „popierinės reklamos“ kampanijų sėkmę irgi galima sekti.
  4. Spausdinta reklama vis dar sukuria pirkėjų srautą. Labai paprastas teiginys, kurį lengva paaiškinti. Žmonės nuolatos nesinaudoja internetu. Pasaulyje vis dar yra didžiulė auditorija žmonių, prenumeruojančių žurnalus, laikraščius. Įpročiai greitai nesikeičia ypač jei atneša naudos.
  5. Moterys neatsisakys mados, vyrai sporto žurnalų. Ne vieno tyrimo metu nustatyta, kad nepaisant amžiaus ar demografinės vietovės, tiek vyrai, tiek moterys turi savo pamėgtus žurnalus. Žinoma mano išvardinti yra daugiau stereotipas, skirtingai nuo vietovių ir kultūrų žurnalų sritys skiriasi.

Pabaigai galima pabrėžti, kad internetinės rinkodaros specialistai dažnai nesupranta, kad aplinkui yra žmonių nesinaudojančių kompiuteriais, gal net galvojančių, kad pelė, tai graužikas gyvenantis už spintelės. Beje, tokių žmonių yra milijonai ir jų nereikėtų pamiršti, nes kažkam jie yra tikslinė auditorija norinti pirkti tam tikrus produktus. Taigi nors interneto naudojimo tempai tik augs, spausdinta spauda išlaikys savo privalumus ir netgi tobulės, ko pasėkoje įmonės galinčios sau leisti tokią reklamą jos tikrai neatsisakys.

plakatas

Kaip po 50 metų atrodys Tavo darbo vieta?

Ūkininkas pasakys, kad darbo vieta, tai kviečių laukas, daržas ir tvartas. Statybininkas papasakos apie statybų aikštelę, o profesionalus vairuotojas teigs, kad jam darbo vieta yra prie automobilio vairo. Šiandien skirtingų profesijų specialistai dirba skirtingose darbo vietose. Tiesa, jau dabar pastebimos tendencijos atskleidžia, kad jau po kelių dešimčių metų daugelis darbo vietų bus visiškai pasikeitusios. Galbūt visų mūsų darbo vieta po 50 metų bus kaip šiandieninio biuro darbuotojo: kambarys, kuriame stovi biuro baldai ir kompiuteris?

Patyręs ūkininkas prisimena, kad prieš 30 ar 40 metų Lietuvoje nebuvo daug žemės ūkio technikos. Daugelį darbų, kuriuos šiandien atlieka mašinos, žmonės turėjo atlikti savo pačių rankomis. Paprastai tik keli stambesni ūkininkai visoje apylinkėje turėdavo traktorių. Tiesa, išlipęs iš senojo traktoriaus jausies ne ką geriau nei pats savo rankomis dirbęs lauką, nes traktoriuje būdavo labai karšta, variklis skleisdavo milžinišką triukšmą ir visada jausdavosi bjaurus kuro kvapas. Tuo tarpu šiandieniniuose traktoriuose gali ramiai dirbti net su kostiumu, nes modernios vėdinimo sistemos ir salono izoliacija tave apsaugos nuo visų nemalonių pojūčių. Be to, kaip ir visose šiandieninėse transporto priemonėse ten yra ir radijo imtuvas bei kompaktinių plokštelių grotuvas, taigi, traktoriaus vairuotojas gali laisvai klausytis savo mėgstamos plokštelės, pavyzdžiui, Vivaldžio „4 metų laikai“. Kaip manai, kaip po 50 metų dirbs ūkininkas?

Statybininkas taip pat prisimena, kad prieš kelis dešimtmečius darbas vykdavo visiškai kitaip. Statybininkams tekdavo pasikliauti vien savo raumenų jėga. Be to, kol dar nebuvo sukurti kompiuteriai, visi architektai brėžinius sudarydavo ir skaičiavimus atlikdavo ir visus brėžinius laikydavo tik spintos stalčiuose išdėstytus ant popieriaus, taigi, padidėdavo klaidų tikimybė. Daugelį jų tekdavo taisyti jau įpusėjus ar net pabaigus statyti pastatą. Tuo tarpu šiandien statybų projektai yra kuriami kompiuterinėmis programomis, remiantis šablonais, o namą statantys statybininkai gali pasikliauti ne tik savo raumenimis, bet ir moderniais įrenginiais. Technologijų pritaikymo galimybes geriausiai iliustruoja duomenys apie darbuotojų skaičių ir darbų atlikimo laiką. Šiandien pastatyti tokio pačio dydžio ir sudėtingumo pastatą užtrunka daug trumpiau. Kinijoje, Čangša mieste, 30 aukštų dangoraižis buvo pastatytas per 15 dienų. Kaip manai, kiek laiko užtruks pastatyti dangoraižį po 50 metų?

Senovinių automobilių entuziastai pasakodami apie savo turimus senovinius automobilius dažnai nutyli, kad juos vairuoti ir remontuoti gali būti tikra kančia. Net pačių prabangiausių praėjusio amžiaus vidurio automobilių surinkimo kokybė palyginti su šiuolaikinių automobilių surinkimo kokybe buvo labai prasta. Dėl šios priežasties remontuoti tokį automobilį užtrunka ilgiau. Tuo tarpu jį vairuoti taip pat sudėtingiau nei šiandieninį automobilį, nes nei vairo stiprintuvo, nei ABS sistemos, nei geros garso įrangos juose nebuvo. Šiandien vairuotojas gali mėgautis visais šiais ir daugeliu kitų įrenginių. Kaip manai, ar po 50 metų vis dar reikės vairuotojų?

Jau šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų kareiviai valdo kovinius lėktuvus nepakildami nuo biuro kėdės Pentagone. Galbūt ūkininkai po 50 metų vairuos traktorius neišeidami iš kambario, kur aplinkui bus biuro baldai ir spintos? Jau šiandien 3 kurso studentai sukuria robotus, kurie gali sutvarkyti tavo namus. Galbūt po 50 metų robotai už mus statys miestus? Šiandien Kalifornijos valstijoje Google kasdien naudoja automobilius, kuriuos vairuoja kompiuteris. Galbūt ateityje mums nereikės ne tik pačių vairuotojų, bet ir vairuotojo pažymėjimo?

Kaip Tu įsivaizduoji savo profesijos atstovų darbo vietą po 50 metų?

Ofiso baldai

Kodėl pirkti internetu saugu?

Lietuvoje žmonės dar bijo pirkti internetu, nors pastebimos tendencijos, kad vis daugiau peržengia šias baimės ribas ir prekes siunčiasi ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio internetinių parduotuvių. Norime dar labiau sumažinti visas nepagrįstas baimes, todėl patariame kaip, pavyzdžiui, pirkti drabužius internetu.

Drabužiai toks dalykas- reikia derinti dydžius, paliesti medžiagą, išanalizuoti spalvas, o jei kompiuterio ekrane matomas vaizdas nė iš tolo neatitiks tikrovės? Tokių atvejų pasitaiko retai, nes patys pardavėjai suinteresuoti parduoti kokybiškas prekes, po kurių pirkimo klientas ne tik grįžtų, bet ir atsivestų dar daugiau klientų. Tačiau, jei atsitinka taip, kad drabužiai netiko, juos visada galite grąžinti. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, bet kokią internetu pirktą prekę galite grąžinti per 7 darbo dienas.

Pirkti sukneles internetu ar kitus drabužius visada yra pigiau. Tradicinėse parduotuvėse kainos yra didesnės todėl, kad joms reikia mokėti už nuomą, kuri neretai siekia net kelis tūkstančius litų, komunalinius mokesčius, mokėti atlyginimus pardavėjams, valytojams ir t.t. Internetinių parduotuvių sąnaudos yra labai mažos, todėl pardavėjai gali pasiūlyti žemesnes kainas.

Pirkti internetu moteriškus drabužius yra nepaprastai patogu. Atsisėdusi prie kompiuterio galite naršyti net kelias valandas, ramiai išsirinkti patinkantį drabužį ir net tuo pačiu metu mėgautis kava. Dideliuose prekybos centruose žmonės labai pavargsta, o po ilgo prekių ieškojimo maratono dažnas nusiperka bet ką. Paskui, žinoma, gailisi.

Ir tai tik kelios priežastys, kodėl internetu pirkti yra saugu ir pigu. Džiugu, kad lietuviai vis dažniau išdrįsta paspausti mygtukus„Į krepšelį“ ir „Pirkti“.

Sveikinimai

Visų pirma, reikėtų paminėti tai, jog sveikinimai gali būti tiek raštiški, tiek pasakyti žodžiu. Sveikinimai gimtadienio proga, dažniausiai, būna pateikiami raštiškai, įteikiant mažą dovanėlę jubiliatui. Žinoma, neretai patys artimiausi draugai ar šeimos nariai pasako ir trumpą tostą. Ką vertėtų sakyti? Tai priklauso nuo gimtadienį švenčiančio žmogaus amžiaus. Neretai sveikininant jauną žmogų, paauglį, šmaiksčiai pajuokaujama, suteikiama dovanai savotiško žavesio, kuri taip pat, dažniausiai, būna ne banali, o unikali, su paslėpta mintimi. Linksmus sveikinimus išsakyti galima ne tik gimtadienio šventės progomis. Kodėl tai nepadarius vestuvių metu? Juk tai yra viena įsimintiniausių dienų jaunavedžių gyvenime. Manau, kad ne vienas esame girdėję šmaiksčių, mielų vestuvinių sveikinimų. Puikus pavyzdys – pabrolis, kartu su sava artimaja, padovanoja jaunavedžiams šuniuką, kuris simbolizuoja šeimos išsiplėtimą. Šis sveikinimas, mano nuomone, yra ne vien unikalus ir žavingas, tačiau ir įsimintinas, juk naujai susikūrusi šeima globos naująjį augintinį ne vienerius metus. Vestuviniuose sveikinimuose reikėtų vengti juodo humoro, netiesioginės kritikos, kuri gali ne tik užgauti jaunavedžių jausmus, tačiau ir palikti apie Jus prastą atsiminimą. Vertėtų nepamiršti ir pačių mažiausių – mūsų ateities spindulėlių. Neretai žmonėms iškyla elementariausi klausimai, kaip reikėtų pasveikinti mažuosius? Ką vertėtų jiems dovanoti? Sveikinant gimtadienio proga ateities spindulėlius, žinoma, nevertėtų išsiplėsti. Vaikams netrukus visą tai atsibos ir jaudulys „ir ką gi aš šįkart gausiu?!” palaipsniui dings. Turbūt tradiciniai pasakymai visada buvo ir bus: „Auk didutis, būk gudrutis!”, “Būk geras vaikas, visuomet padėk mamai..” ir panašiai. Žinoma, tradicijas išlaikyti galima, tačiau ar Jums visą tai nepabodo? “Palaužinėjus” galvą kelias, kelioliką minučių, neabejoju, sugalvosite ne tik šmaiksčių pasakymų, tačiau ir įsimintinų. Kas gi žino, galbūt net pavyks prajuokinti mažąjį? Na, ir vėl prieš mus išdygsta klausimas: „Ką gi „pipirams“ dovanoti?“ Visų pirma, reikėtų atkreipti į atžalos lytį. Berniukai labiau mėgsta vyriškus užsiemimus – tai normalu. Tikriausiai dar nemačiau berniuko, kuriam nepatiktų automobiliai. Paprasčiausią pirkti būtų gana banalu. Į dovaną, taip pat, būtų galima investuoti ir šiek tiek daugiau ir pradžiuginti jubiliatą automobiliu, kuris valdomas radio bangomis! O tai berniukui patiktų! Mergaitės visada buvo ir bus santūresnės, tačiau ką joms dovanoti – niekada nuspręsti nebuvo sunku. Lėlytės, auskariukai, pakabukai, grandinėlės – galėčiau vardinti ir vardinti. Jaunesnėms mergaitėms vertėtų dovanoti ilgakasias lėles – tokia dovana jas tikrai nudžiugins. Vyresnėms – auskariukai, pakabukai ir kiti prieš tai minėti moteriški aksesuarai. Sveikinant gimtadienio proga įvairiausių amžiaus grupių žmonės nereikia bijoti ekspermentuoti, leisti pasireikšti fantazijai, unikalumui, tačiau vertėtų laikytis tam tikrų ribų ir dovaną rinkti atsižvelgiant į žmogaus būdą ir charakterio bruožus.

Pirmoji pasaulinė pramonės gaminių paroda Londone

XIX amžiaus industrinės revoliucijos idėja užvaldė kūrėjų protus labiau negu menas. Pirmą kartą kultūros istorijoje labai ryškiai iškyla meno, mokslo ir pramonės santykio pro­blema. Padidėjęs domėjimasis dekoratyviniais menais, ypač tinkamu ornamento panaudojimu, skatino keisti dailės mo­kyklų programas rengiant šios srities specialistus. Vienas po kito pasirodo A. W. N. Pugino, O. Joneso leidiniai apie au­galinius, taip pat antikos laikų ornamentus ir jų pritaikymą. 1851 me­tais Londone atidaryta Pirmoji pasaulinė pramonės gaminių paroda buvo atsakas prancūzams, kurių kultūra, pažangios filosofijos mintys, menas, literatūra dominavo Europoje. Parodoje norėta pademonstruoti britų nacionalinį orumą, ekonominį pranašumą, pristatyti pasauliui Didžiąją Brita­niją kaip industrinės pramonės lyderę – tai bylojo pats parodos pavadinimas “Great Exhibition of the Industry of All Nations”. Industrinės revoliucijos, standartizacijos, idustrinės statybos simboliu reikia laikyti šios parodos paviljoną – Krištolo rūmus Londone.

Industrinės revoliucijos lopšiu tapusi Didžioji Britanija parodoje negalėjo pasigirti pramoninės produkcijos meniniu lygiu, formos naujumu, originalumu. Nors šioje parodoje buvo eksponuotos net fabrikuose naudojamos mašinos, įvairūs kiti įrengimai, deja, atsisklei­dė vis dar nenutrūkę ryšiai su manufaktūrine gamyba ir susiformavusios viduriniosios vartotojiškos klasės eklek­tiškas skonis.

Pasaulinės parodos Londone paviljono autorius Paxtonas buvo ne architektas, bet inžinierius, oranžerijų projektuotojas, tuo metu jau turėjęs nemažą jų projektavimo patirtį. Paxtonas paviljonui suprojektavo specialią modulinės sistemos konstrukciją. Gal dėl to jam nesunkiai pavyko laimėti konkursą Pasaulinės parodos paviljonui projektuoti. Krištolo rūmai buvo pir­masis industrinės statybos objektas, pastatytas iš lydytų geležinių unifikuotų detalių ir standartinių pramoninės gamybos stiklo lakštų, kokie tuo metu buvo gaminami. Jo naujos struk­tūrinės ir techninės idėjos atspindėjo industrinės revoliu­cijos dvasią.

Apipavidalinant Paxtono paviljono interjerą talkino dailininkas ir architektas Ovvenas Jonesas. Visa tai liudijo meno ir amatų smukimą. Buvo užmiršti amatininko, gerą­ja prasme, gamybos ir kūrybos privalumai, kai medžiagos ypatybės logiškai įprasmindavo daikto formą. Iškilęs ga­mybinis kuriamos formos neatitikimas dar labiau paryš­kino nelogiškas eklektizmo apraiškas. Buvo aklai kopijuojami įvairiausi praeities stiliai, perkrauti puošnių detalių daiktai, neturintys pritaikymo to meto realioje aplinkoje. Didžiausias eklektikos trūkumas buvo tas, kad daugiausia dėmesio buvo skiriama išorės puošybiškumui perkraunant gaminį įvairių stilių detalėmis, visiškai užmirštant kons­trukciją, paskirtį, gamybos teikiamas galimybes. Galima buvo pamatyti traukinio lokomotyvą su geležinių gėlių girliandomis, valcų volus, papuoštus bronziniais amūriu­kais, drugeliais, lauko gėlių puokštėmis arba fantastiškų drakonų galvomis.

Tuo metu ypač paklausūs buvo įvai­riausi biuro baldai kabinetams ir miestelėnų namams. Parodoje daugybė eks­ponuojamų Viktorijos laikų baldų išraiškingai bylojo apie pamėgtą neogotikos stilių, eklektišką puošybiškumą, be­prasmišką gausybę dekoratyvinių detalių. Nemažai baldų buvo dekoruoti raižytais ornamentais, netgi metalinėmis detalėmis, aptraukti puošniai margintais apmušalais. Tik nedaugelyje eksponatų atsispindėjo pramoninės revo­liucijos teikiamos naujos technologinės galimybės kuriant modernius gaminius. Iš viso eklektiško chaoso išsiskyrė gamintojo iš Austrijos Michaelio Thoneto biuro baldai, bei miestelėnams skirti baldai. Tai buvo biuro kėdės, krėslai namams, pagaminti taikant originalią technologiją, karštu garu kaitinant ir lenkiant klijuoto lukšto sluoksnį. Šiuo atveju biuro baldai, tai tuometiniams ofisams ir darbo kabinetams skirti baldai.

Pirmojoje pasaulinėje parodoje atsiskleidė masinės gamybos produkcijos meninio sprendimo problemos. Po parodos Londone susirūpinta dailės mokymo reorga­nizavimu, projektuotojų, suvokiančių epochos dvasią ir pramoninės gamybos savitumus, rengimu. Visi parodos metu uždirbti pinigai buvo perduoti princui Albertui eks­ponatams kuriamam pramonės muziejui (Museum of Manufactures, 1852) įsigyti – po metų jame buvo atidaryta pirmoji ekspozicija.

Suolas

Dantų balinimas – priemonės ir saugumas

Dantų balinimas kapomis, geliais, pasta ar lazeriais per pastarąjį dešimtmetį labai išpopuliarėjo. Tam įtakos turėjo stiprus ekonomikos augimas šio amžiaus pradžioje. Stebėtina, kad išaugus žmonių pajamoms labai didelė dalis šių pinigų buvo panaudota išvaizdos tobulinimui Ši tendencija ypač pastebima Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žinoma, pasikeitė ir pati darbo aplinka, padaugėjo stresinių situacijų, dėl ko išaugo kavos ir kitų dantų dažiklių vartojimo kiekiai. Tikriausiai šie pokyčiai turėjo įtakos ir išaugusiems dantų balinimo skaičiams. Visgi mada kartais prasilenkia su sveikata, taigi šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į klausimą ar dantų balinimas yra saugi procedūra?

Balinamoji dantų pasta

Balinančioji dantų pasta yra laikoma vienu geriausių būdų atjauninti šypseną. Nuolatos valant dantis specialia pasta televizijos reklamos teigia, kad bus pasiektas ilgalaikis dantų baltumas. Tačiau reikėtų suprasti, kad šios pastos beveik nebalina dantų. Kaip ir įprastos, balinančiosios daugiau yra prevencinė priemonė prieš dantų gelsvėjimą.

Be to, naudojantys balinančiąsias pastas turėtų būti atsargūs. Kai kurios priemonės savo sudėtyje turi šlifuojančių medžiagų, tokių kaip silicio ar aliuminio oksidai. Pagrindinė šių dantų pastų paslaptis yra tokia, kad sudėtyje esančios abrazyvios dalelės nutrina pageltusį nuo maisto produktų dantų emalį. Tokiu būdu pasiektas dantų baltumas trumpu laikotarpiu gali atrodyti kaip priimtinas sprendimas. Visgi po emalio sluoksniu slepiasi kita medžiaga – dentinas, kurio natūrali spalva yra gelsva. Be to, iki dentino nutrinti dantys gali tapti jautresni šilumai ar šalčiui, taip pat greičiau gesti, trupėti. Taigi ne visos balinančios dantų pastos yra tinkamos jūsų dantims, šiuo klausimu geriausiai konsultuotis su savo odontologu.

Balinančiosios medžiagos

Dažniausiai įvairias balinimui skirtas procedūras, kurių metu yra pasitelkiami tam tikri skysčiai ar kiti mišiniai, atlieka odontologai. Naudojant chemines medžiagas galima pasiekti tikrai gerų rezultatų. Vienas labiausiai paplitusių ingredientų yra vandenilio peroksido tirpalas, kuris gali būti panaudotas keliems skirtingiems dantų balinimo metodams. Pavyzdžiui dantų balinimas kapomis, kuris atliekamas lankantis pas odontologą ir namuose ar dantų balinimas lazeriu vien tik odontologo kabinete.

Žinoma, gera žinia yra ta, kad dantų balinimas pasitelkus chemines medžiagas yra vienas iš efektyviausių ir geriausius rezultatus atnešančių būdų. Visgi šis metodas turi ir neigiamų pusių. Kai kurie specialistai teigia, kad balinant dantis pasitelkus chemines medžiagas platėja dantyse esančios poros, ko pasėkoje gali nutikti daug dalykų. Vienas iš pastebimiausių yra dantų jautrumas šalčiui ar karščiui. Kita neigiama savybė pastebima naudojant chemines medžiagas yra dėmių atsiradimas ant dantų praėjus ilgesniam laiko tarpsniui. Taip pat kartais yra pastebima didesnė skylučių dantyse atsiradimo galimybė. Visgi visi išvardinti atvejai statistiškai yra gana reti ir atsitinka tik išskirtiniais atvejais ar piktnaudžiaujant procedūromis.

Alternatyva dantų balinimui

Nors specialistai laikosi nuomonės, kad dantų balinimas pasitelkus įvairiais priemones nėra toks kenksmingas, kad jo vertėtų atsisakyti, galimas ir kitas natūralesnis būdas padėsiantis išsaugoti dantų baltumą. Žmonių išskiriamos seilės savo sudėtyje ir taip turi medžiagų , kurios padeda stiprinti dantų emalį ir jį šviesinti. Taigi paprasčiausias būdas norint išlaikyti baltą šypseną yra maisto su dažikliais atsisakymas ir nuolatinis dantų valymas. Norintiems drąsiai šypsotis, reikėtų mesti rūkyti, atsisakyti arbatos, kavos, raudono vyno. Geriausiai prenvencinei dantų priežiūrai tinka pasta su kalcio fosfatu, kurios pagalba, taip pat yra stiprinamas emalis.

Taigi nors ir nėra įrodyta, kad dantų balinimas pasitelkus įvairias medžiagas yra kenksmingas, geriausiai tokių būdų išvengti ir nuo mažų dienų pradėti rūpintis savo dantimis.

Patamsėję dantys

Pinigų ir verslo suvokimas Lietuvoje

Šiandien tampa vis labiau pastebima praraja tarp skirtingų kartų: senelių, tėvų ir vaikų. Seneliai ir tėvai didžiąją dalį gyvenę visiškai kitokioje santvarkoje įprastus ir kasdienius dalykus supranta visiškai kitaip nei nepriklausomoje Lietuvoje išaugę jaunesni šeimos nariai. Šiame straipsnyje trumpam peržvelgsime, kaip skiriasi skirtingų kartų pinigų ir verslumo suvokimas.

70 ar 80 metų šią dieną jau perkopę mūsų tautos senuoliai gimė ir augo tarpukario Lietuvoje. Tuo metu mūsų valstybė buvo visiškai kitokia nei mes ją matome šiandien. Tarptautiniai santykiai buvo įtempti: buvo didelių problemų su kaimynais, o visoje Europoje jau buvo gyvenama keršto po buvusių karų nuotaikomis. Tai reiškė, kad galimybių išvažiuoti iš Lietuvos užsidirbti į kitas Europos valstybes buvo praktiškai neįmanoma. Be to, tik keliose Europos valstybėse gyvenimo lygis buvo ženkliau geresnis. Lietuviams, iš tiesų, geresnio gyvenimo sąlygas galėjo garantuoti išvykimas nebent į už Atlanto vandenyno esančias Jungtines Amerikos Valstijas. Tokiai kelioniai ryždavosi ne kiekvienas.

Tuo tarpu likę agrajinėje Lietuvoje didžiausiu turtu žmonės laikė savo namą, savo žemę ir savo ūkį bei šeimą. Tuo metu kreditas būdavo suteikiamas Lietuvos vyriausybės žmonėms, kurie norėjo įsigyti žemių. Be to Lietuva garsėjo kaip turinti vieną stabiliausių Europoje valiutų. Litas buvo patikimas piniginis vienetas.

Deja, Lietuvos nepriklausomybė tęsėsi neilgai. Politinė situacija buvo įtempta ir Europoje įsiplieskė karas, kuris mažiau ar daugiau palietė visas pasaulio valstybes. Tai buvo Antrasis Pasaulinis karas, kurio metu Lietuva buvo atitekusi tiek Nacistinei Vokietijai, tiek SSRS. Karo metu Lietuvos ūkis buvu sugriautas. Be to, karo metu nuolat keitėsi valiutos, o tai lėmė, kad pinigai prarado bet kokią ilgalaikę vertę. Daugelis šalies žmonių prarado visas savo santaupas. Tuo tarpu po karo vietoj valstybės atstatymo buvo vykdomi trėmimai dar daugiau nei 10 metų. Visoje Lietuvoje išskyrus didžiuosius miestus – okupacijai priešinosi partizanai.

Šiuos sunkius laikus išgyvenusiems žmonėms buvo suprantamas vienintelis turtas – artimi žmonės ir galimybė pačiam užsiauginti būtiniausių produktų bei išlikti savarankiškam. Tiesa, vėliau ir šios nuostatos buvo keičiamos.

Vienas pagrindinių komunizmo kanonų, kurio buvo remiamasi per 50 metų Lietuvos okupaciją, buvo, kad „visi turi būti lygūs“. Šio tikslo buvo siekiama įvairiomis priemonėmis. Viena pagrindinių – atlyginimų suvienodinimas. Daugelis žmonių nepriklausomai nuo darbo vietos, sąlygų ir savo įgūdžių gaudavo panašaus dydžio atlyginimus. Nejučiomis visuomenėje susiformavo nuostata, kad darbas nėra susijęs su gaunama atlygiu. Taip pat buvo kovojama su bet kokiomis verslumo apraiškomis: iš žmonių buvo atimti nuosavi ūkiai, buvo nusavintos visos privačios įmonės. Žmonės neturėjo galimybės kurti ir auginti nusavą verslą, nes visas veiklos sritis kontroliavo valstybė. Be to už bet kokias verslumo apraiškas buvo griežtai baudžiama. Tais laikais nebuvo galima pasiskolinti būsto pirkimui. Kreditas nebuvo įmanomas, nes būstus suteikdavo valstybė.

Po nepriklausomybės atgavimo į Lietuvą atkeliavo laukinis kapitalizmas. Iš karto atsirado greitas kreditas ir galimybės prekiauti su vakarų valstybėmis. Verslo modelis – pirkti ir parduoti buvo pats pelningiausias. Pirmaisiais nepriklausomybės metais daug žmonių tapo turtingais vien dėlto, kad sugebėjo pasinaudoti susidariusia situacija. Tiesa, greiti pinigai retam atnešė ilgalaikę gerovę. Vis dėlto būtent tokie sandėriai padėjo verslininkams uždirbti kapitalą, reikalingą pirmųjų pažangių Lietuvos verslų kūrimui.

Taigi, mūsų valstybė praėjusiame amžiuje turėjo daugybę išbandymų, kurie darė didelę įtaką Lietuvos žmonių pinigų ir verslumo suvokimui. Tuo tarpu šiandien mes turime daug stabilesnę ekonominę padėtį, visus finansinius įrankius (greitas kreditas, paskolos ir pan.) ir daug daugiau žinių nei prieš daugiau nei 20 metų pradėję pirmieji Lietuvos verslininkai.

Pinigai

Rodomas puslapis 4 iš 512345