Monthly Archives: April 2017

Raudžiaus akmuo – istorinis riboženklis Lietuvoje

Kadaise istorinio Raudžiaus akmens aplinka buvo itin ryški – dvarai, keltai, karčemos abipus Mūšos. Šiandien Mūšoje vis dar dunksintis Raudžiaus akmuo gerai matomas, bet sunkiai pasiekiamas. Kemperių nuoma Panevėžyje – puikus būdas aplankyti šią netradicinę, istorijomis ir legendomis apipintą Lietuvos vietą, vykstant į kaimyninę Latviją.

Šis akmuo – tai 4,5×6,5 metro dydžio riedulys, esantis tarp Brenčių ir Žilpamūšio, apie pusė kilometro į pietvakarius nuo kelio į Brenčius atsišakojimo iš magistralės Panevėžys – Ryga. Raudžiaus akmuo pūpso vaizdingame slėnyje, Mūšos vagoje, apie 25 metrai nuo kairiojo kranto. Akmuo gerokai apskaldytas, o likusioje akmens dalyje išgręžta dešimtys skylių.

Dar visai neseniai, XIX a., Mūšoje virė gyvenimas: upėje buvo žvejojama, plukdoma mediena ir prekės, daugelyje vietų tarp krantų plaukė keltai, pelną skaičiavo karčemos. Jos aptarnavo tiek upeivius, tiek pirklius, keliu traukiančius į Rygą arba į Vilnių. Bet tiesa apie akmenį Mūšoje jau buvo pamiršta. Raudžiaus vardas kildintas iš veiksmažodžio “raudoti” – garsiai i gailiai verkti. Esą akmuo verkęs tol, kol buvo atspėtas jo vardas. Kitų manymu, prie akmens raudojo sprogdinant akmenį žuvusio akmenskaldžio žmona ir vaikai.

Apie seną Raudžiaus kaip orientyro istoriją byloja faktas, kad jis kadaise ženklino vieną iš sienos tarp Lietuvos ir Žemaitijos posūkių. Žemaitiją Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas amžinam naudojimui perdavė Vokiečių ordinui, nubrėždamas rytinę jos sieną būtent per Raudžių. Iš kur Vytautas turėjo žinių apie Raudžių? Galbūt tai susiję su keliu į Rygą, gal su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurinės sienos apsauga, o gal su kokiu nors ankstesniu valdų ženklinimu – galima tik spėlioti.

Apskritai akmenų riboženklių tradicija yra labai sena. \akmenys pranoksta sienas ženklinančius medžius ir sukastus žemės kauburius. Juose iškalti ženklai be pėdsako nepranyksta, net ir sunaikinto akmens vietoje lieka žymių – duobė ar skeveldros. Lietuvoje daugiausia žinoma apie XVI-XIX a. Akmenis riboženklius, kurie ženklino valstybines, bažnytines ar privačias valdas. Būdinga, kad jų visų istorinė paskirtis ilgainiui buvo pamiršta ir virto legendomis apie paslėptus lobius.

Efektyvus savo laisvo laiko leidimas

Ką veikiate, kai turite laisvo laiko? Nemaža dalis žmonių į šį klausimą atsako labai panašiai. Įprastai didžioji dalis atsako, kad jie „neturi ką veikti“. Tai tipinis atsakymas, kurį galime girdėti labai dažnai. Tačiau puikiai suprantama, kad jis yra labai neteisingas, parodantis prastą žmonių požiūrį į savo pačių gyvenimą. Jei per savo laisvą laiką mes nuobodžiaujame ir nieko neveikiame, vargu ar savo gyvenimą galime vadinti kokybišku ir produktyviu. Jei norime, kad jis būtų būtent toks, turime stengtis rasti mums patinkančią veiklą, kuri teiktų didelį malonumą ir džiaugsmą. Tik tokiu būdu galima patirti gyvenimo pilnatvę.

Dailes reikmenysIr net jei sakote, kad sunkus kasdienis darbas išsunkia visas jūsų jėgas, todėl laisvalaikiu jūs nenorite užsiimti jokia papildoma veikla, reikėtų pagalvoti iš naujo. Įdomu, kodėl? Visų pirma, jau seniai yra aišku, kad žmonės, kurie turi hobį, gyvena kur kas smagesnį ir laimingesnį gyvenimą. Net ir dirbdami sunkų darbą, jie visuomet žino, kad pasibaigus darbo dienai, jie galės užsiimti tuo, kas jiems iš tikrųjų patinka ir teikia tikrą džiaugsmą. Tai juos nuramina, pakelia jiems nuotaiką ir neleidžia įsileisti blogų minčių, kurios nepadeda judėti į priekį ir nesuteikia jokių pozityvių emocijų.

Todėl labai svarbu, kad rastumėte papildomą veiklą ar netgi kelias, kurios padėtų jums atitrūkti nuo jau seniai pabodusios kasdienybės, leidžiant jums pailsėti, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti savo laisvu laiku. Kai kurie žmonės sako, kad jiems labai padeda tapymas. Ir tikrai nereikia manyti, jog turite būti profesionalūs dailininkai. Teptuką į rankas galite paimti ir pirmą kartą savo gyvenimą – tai neturi jokios reikšmės. Svarbiausia, kad tapydami jūs jaustumėtės savimi. Ir tam nereikia didelių investicijų, juk šiandien dailes reikmenys nekainuoja didelių pinigų, o tai reiškia, kad tapyti gali kiekvienas iš mūsų.

Tą patį galima pasakyti ir apie įvairias kitas veiklas. Tikrai nėra svarbu, ką pasirinksite. Jei jums patinka žvejoti – žvejokite. Jei jums patinka leistis į turistinius žygius – kodėl gi ne? Kiekvienas pasirenkame tai, kas mums patinka.

Kaip dekoruoti vaišių stalą?

Bet kokio susibūrimo nuotaiką nulems pirmasis stalo įspūdis, todėl labai svarbu, kad jis, priklausomai nuo progos, būtų tinkamai padengtas. Spindintis ir įmantrus, skendintis nėriniuose ir gėlėse, šiltas ir jaukus, o galbūt gaiviai ryškus — bet koks stalas turi papildyti visą kambario dekorą ir tapti jo centru. Stalas svetainėje, kuri kartu yra ir valgomasis, arba vadinamasis švediškas stalas — tai tarsi parodos eksponatas. Jei tik svečiams prieš pietus pro atviras valgomojo duris pavyksta užmesti žvilgsnį į stalą, jie iš jo sprendžia apie būsimas vaišes.

Šiandien galima įsigyti įvairiausių stalo užtiesalų. Dauguma jų visai nebepanašūs į tradicines baltas staltieses. Nėra jokių taisyklių, kas tinka, o kas ne. Vienintelė sąlyga — staltiesė turi derėti prie kambario spalvų ir atitikti progą.

Baltos staltiesės, tradiciniai stalo užtiesalai, yra ir madingos, ir praktiškos. Nieko nėra malonesnio už šiugždančias dideles servetėles ant kviestinės vakarienės stalo. Sunkaus balto damasto staltiesės ir servetėlės yra brangios, tačiau tarnaus jums ilgai.

Visuomet ne pro šalį pasiruošti išskirtines ir efektingas stalo korteles su kviestų asmenų vardais, šiltais palinkėjimais. Tai visada maloniai nuteikia ir užtikrina teigiamą svečių įspūdį.

Nesvarbu, kokia proga, pagrindinis akcentas — puikiai padengtas stalas.  Dailus, nėriniais puoštas stalas tinka kviestiniams pietums, per kuriuos kas nors švenčiama, nedideliems vestuviniams pietums arba dideliam švediškam stalui. Stalą užtieskite vienspalve staltiese — geriausiai tiktų rožinė. Ant vienspalvės staltiesės taip, kad persišviestų jos spalva, užtieskite nėrinių staltiesę. Sudėliokite įprastinius stalo įrankius. Servetėles suvyniokite, suriškite atlasiniais kaspinėliais, kad kilpos būtų didelės. Patraukite nėrinių staltiesę ties stalo kampais ir lygiais tarpais apie stalą (tarp sėdimųjų vietų) ir prisekite taip, kad kristų bangomis. Smulkių rožių puokšteles suriškite priderintos spalvos ryškiais atlasiniais kaspinais ir prisekite prie staltiesės.

Sulaukus netikėtų svečių, kloti stalo balta staltiese nedera. Nėra ji privalomas ir oficialių priėmimų elementas. Parinkdami gėles, puošdami stalą, nebijokite naujovių: vietoj tradicinių baltų žvakių imkite spalvotas, prie kitų stalo puošybos elementų priderinkite spalvotus servetėlių raištelius, kaspinėlius ar apsiuvus su gėlytėmis.

Gera švelnios pastelinės spalvos staltiesė oficialiam priėmimui tiks nė kiek ne blogiau negu tradicinė balta. Sodrių spalvų stalo užtiesalai ryškesni, tačiau, tinkamai serviravus stalą, atrodys tikrai elegantiškai.

Galite padaryti stalą sodriai žalią: užtieskite baltą lininę staltiesę, o visa kita imkite žalios spalvos, net ir žvakes. Viduryje pastatykite lapų puokštę: joje gali būti ir krūmokšnių šakelių, ir kambarinių augalų lapų, pavyzdžiui, japoninės aralijos ir lamsto. Kad puokštė būtų įdomi, komponuokite skirtingų dydžių ir įvairių formų lapus.