Ar valstybės gali nesiskolinti?

Spaudoje, televizijoje, radijuje – visur girdime apie įvairių pasaulio šalių įsiskolinimus. Graikijos, Jungtinių Amerikos valstijų ar Lietuvos skolos visiems paprastiems žmonėms jau atsibodusi tema. Atrodo, kad visos pasaulio šalys yra įsiskolinusios. Net nafta ir kitomis iškasenomis apsiginklavusios šalys turi milžiniškų skolų. Ar tai normali situacija? Ar visada paskolos ėmimas buvo toks populiarus?

Didelė atsakomybė už tokią situaciją visame pasaulyje atitenka Graikijos žmonėms. Tiesa, kalbame apie Senovės Graikiją. Būtent Senovės Graikijoje užgimė demokratija – liaudies valdžia.

Kaip tai susiję su skolomis? Valdžia renkama daugelyje šalių kas ketverių metus. Tai atstovaujamoji demokratija. Taigi, partijos norėdamos įtikti savo rinkėjams turi vykdyti pažadus. Nuo to priklauso ar per kitus rinkimus partija taip pat pateks į parlamentą, į savivaldybę ar į kitą valdančiąją instituciją.

Pažadai turi būti patrauklūs didelei daliai rinkėjų, todėl jie būna tikrai dideli – pakelti atlyginimus, surengti pasaulinio lygio rungtynes… Tai tik keli pavyzdžiai. Svarbiausia , šiems pažadams įgyvendinti reikia daug lėšų. Deja, jų valstybė ne visada turi pakankamai. Išeitis – paskolos ėmimas.

Taigi, valdžios perrinkimas po 4 ar 5 metų turi didelį minusą. Norint pasiekti gerų rezultatų valstybė turi turėti ilgalaikes strategijas, ilgalaikius tikslus, o nesivaikyti trumpalaikės naudos. Tai labai sunku įtvirtinti valstybėje, kurioje pagrindinių institucijų vadovai keičiasi kelis kartus per metus.

Dažnai partijos turi ne tik skirtingą ideologiją, bet ir skirtingą valstybės ateities viziją. Deja, ne visada ši vizija būna paremta skaičiais ir tiksliomis prognozėmis. Tuo tarpu, jei partijos pagrindinis tikslas yra išsilaikyti valdžioje, galima sulaukti populiarių, bet valstybei nenaudingų ar net žalą darančių sprendimų.

Tiesa, tokia situacija buvo ne visada. Dar tarpukario Lietuva neturėjo jokių skolų, o litas buvo laikomas viena stabiliausių Europos valstybių valiutų. Jokios didesnės ar reikšmingesnės paskolos valstybei buvo neįmanoma gauti dėl sudėtingos tarptautinės situacijos ir mūsų valstybės vadovų pozicijos. Buvo nutarta gyventi pagal savo kišene, nors ir aukojant greitą ūkio augimą ar kitus privalumus. Pripažįstama, kad tokia politika turėjo neigiamos įtakos ekonomikos vystymuisi, bet leido valstybei išvengti skolų.

Comments are closed.