Valstybė/Politika

Atsakomybė už internetinius komentarus

Vis daugiau nusikalstamų veikų šiandien padaroma naudojantis informacinėmis technologijomis. Dažnai šie nusikaltimai yra susiję su žmogaus lygiateisiškumo, sąžinės laisvės pažeidimais. Su tokio pobūdžio nusikaltimais stipriausiai susiduriama, žinoma, internetinėje žiniasklaidoje.
Kokios yra internetinio žodžio ribos, kada komentatorius gali būti nubaustas? Patraukimas į baudžiamąją atsakomybę interneto vartotojui gresia už šmeižtą, įžeidimą, nesantaikos, neapykantos skatinimą, taip pat garbės ir orumo įžeidimą, kenkimas verslo reputacijai, valstybės paslapčių atskleidimas, komercinių paslapčių atskleidimas ir t.t. Lietuvos internetiniuose dienraščiuose šiandien dažniausiai susiduriama su rasizmo, antisemitizmo bei šmeižto atvejais. 
Nors teorinė komentatorių atsakomybė už paliktus komentarus egzistuoja jau seniai, tačiau praktinių veiksmų, aktyviai į baudžiamąją atsakomybę patraukiant tam tikras ribas peržengusius komentatorius, imtasi prieš porą metų. Kaip bebūtų keista, daugiausia darbo su tokiomis bylomis turi ne sostinės advokatai, tačiau mažesnių miestelių teisininkai.
Remiantis praktika, nėra sudėtinga surinkti duomenis apie komentarą palikusį asmenį ir jį identifikuoti. Todėl atsakomybės išvengti nėra įmanoma. Paprastai į baudžiamąją atsakomybę patraukti komentatoriai teisinasi nesiekę kurstyti nesantaikos, pakenkti, o tik norėję išlieti savo emocijas. Kiekviena patyrusi advokatų kontora, tokioje situacijose kaltinamajam patars pripažinti savo kaltę ir bendradarbiauti tyrimo metu su tyrėjais – tai priemonės, kurios iš dalies galėtų palengvinti kaltinamojo padėtį.
Deja komentatorių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra lydimas plojimų, netgi atvirkščiai – susiduriame su pasipiktinimu, jog tai ne kas kita kaip žodžio laisvės ribojimas. Tačiau prieš palikdami komentarą, taip pat prieš piktindamiesi žodžio laisvės ribojimu gerai pagalvokime, ar tikrai žodžio laisvė turi reikštis niekinant, smerkiant ir šmeižiant?