Author Archives: rokas

Velykų patiekalai

71735237.jpgVelykos tai yra krikščioniška šventė. Pagrindinis jos akcentas yra kiaušinis. Jis simbolizuoja naujos gyvybės atsiradimą. Tai tarsi paralelė su Jėzaus prisikėlimu. Todėl per šią šventę yra marginami kiaušiniai. Yra daugybė įvairiausių marginimo technikų bei būdų, tačiau šiame straipsnyje bus apžvelgti velykų patiekalai.

Kaip jau ir minėjau pagrindinis šios šventės akcentas yra kiaušiniai. Tačiau ne visi kiaušiniai yra marginami. Pastaruoju metu itin populiaru per velykas ruošti įvairius farširuotus kiaušinius (kietai išvirtas kiaušinis yra perpjaunamas pusiau, išimamas trynys ir į jo vietą pridedama tam tikro įdaro). Kiaušiniai yra farširuojami įvairiais fermentinio sūrio, lašišos ar ikrų įdarų. Iš tiesų kiekviena šeimininkė įdėjusi šiek tiek fantazijos gali gauti puikų įdarą šiam užkandžiui.

Beveik visame pasaulyje per velykas yra gaminamas “Benedikto užkandis”, ne išimtis yra ir Lietuva. Šis užkandis yra ruošiamas ant riekės baltos duonos. Ant jos uždedamas kiaušinio įdaras, viskas paliejama padažu ir papuošiam tam tikrai žalumynais (petražolės, krapai ir panašiai).

Velykos yra gavėnios pabaiga, tad nėra vengiama mėsinių patiekalų bei alkoholinių gėrimų. Neretai per velykas yra kepamas koks nors paukštis, tai gali būti višta, antis, žąsis ar kalakutas. Ant velykų stalo galima rasti ir nemažai saldžiųjų patiekalų. Ši šventė nėra įsivaizduojama be “Velykų bobos”. Tai gana paprastas pyragas daromas iš miltų, pieno, sviesto, kiaušinių, cukraus, mielių, aguonų. Ne ką mažiau populiarus patiekas nei “Velykų boba” yra velykinė riestė.

Kepinių įrankiai

kitchen-toolsNorint, jog Jūsų naminiai sausainiai ar kiti kepiniai būtų nepriekaištingi, reikia tam tikrų įrankių. Nebūtina pirkti daug įrankių. Svarbu turėti reikalingiausius ir… jais naudotis. Tada darbas virtuvėje vyks greičiau, šeimininkauti bus patogiau, kepiniai bus gardesnį ir gražiau atrodys.

Samteliai

Sugraduoti samteliai reikalingi tada, kai būtina tiksliai laikytis receptūros. Paprastas didesnis ar mažesnis samtelis
pravers ir įgudusiai šeimininkei, kuri iš akies žino, kiek ir ko į tešlą dėti. Patogūs, mieli įrankiai – tradiciniai mediniai samteliai: miltams, cukrui ar kruopoms semti.

Volelis

Jeigu būtiniausius virtuvės įrankius jau turi, kolekciją gali papildyti ir voleliu. Juo išlyginama iškočiota tešla, į ją
įspaudžiami riešutai ar kitokie priedai. Neturint volelio galima naudotis kočėlu. Išradingos šeimininkės {šsiverčia ir be jo – tešlą iškočioja švariu miltais pabarstytu buteliu.

Plakikliai

Šie įrankiai dar vadinami šluotelėmis. Šakute kiaušinių baltymus ar grietinėlę gana sudėtinga gerai išplakti, daug patogiau tai daryti didesne ar mažesne šluotele. Rankiniai plakikliai nepakeičiami tų šeimininkių virtuvėje, kurios jokiems elektriniams prietaisams nepatiki ruošti tešlos – viską daro tik savo rankomis.

Sietelis

Juo tolygiai ant pyrago ar kekso užbarstysi cukraus pudros, tešlai persijosi miltus ar kakavos miltelius. Be to, pro šį įrankį galėsi pertrinti uogas, varškę ar kitą minkštą produktą.

Sausainių formelės

Sausainius galima daryti stikline (apskritus ar pusmėnulio formos), virtiniams gaminti skirtu įrankiu arba specialiomis formelėmis. Šios būna įvairiausių formų, dydžių, pagamintos iš plastiko arba metalo. Kai kurios yra net dvipusės, turinčios skirtingos formos viršų ir apačią. Kad nekibtų prie tešlos, formeles reikia patrinti miltais. Formuoti sausainius galima ir paprastu ar apskritą ratuką su banguotais kraštais turinčiu įrankiu.

Picos istorija

Vasario 9-oji – tarptautinė picos diena. Taip pica pradėjo plisti visoje Italijoje. Kiekvienas šalies regionas susikūrė tik jam būdingą šio patiekalo receptą. Turtingesni boloniečiai ant picos pradėjo dėti mėsos, skurdesni neapoliečiai ją gardino sūriu, česnakais, prieskoninėmis žolelėmis, daržovėmis. Vos ne kiekvienos šeimos naudojami picos receptai būdavo skirtingi.

Iki pat Antrojo pasaulinio karo apie picą žinojo tik italai. Tačiau po karo amerikiečių ir europiečių kariai tapo šio patiekalo „ambasadoriais“ visame pasaulyje. Žinoma, gausus emigrantų iš Italijos būrys Jungtinėse Valstijose ir anksčiau kepė picas, tačiau šį maistą valgė tik patys italai, o amerikiečiams jis atrodė nepažįstamų svetimšalių keistenybė. Iš karo grįžę amerikiečių kariai, Italijoje jau sužinoję picos skonį, plūstelėjo į mažas picerijas tėvynėje, o italų kepėjai suprato, kad jų verslui išaušo nauja diena. Norinčiųjų paskanauti picos jau buvo net tik italų imigrantų rajonuose.

Taip pasaulis pamėgo picą. Šis patiekalas net gali didžiuotis savo gimtadieniu – vasario 9-ąja, tarptautine picos diena. Guinnesso rekordų knygoje užfiksuota didžiausia pica. Jos skersmuo – daugiau nei 30 metrų.

Dalis greito maisto restoranų pastebėjo, jog picos itin išpopuliarėjo ir jas įtraukė į savo meniu. Tačiau greito maisto restoranuose kepamos picos buvo visiškai skirtingos, negu italų kavinėse kepamos picos. Taip buvo dėl to, jog greito maisto restoranai itin akcentavo greitį, t.y. greitą maisto paruošimą. Dėl to picos receptai buvo koreguojami. Jose neliko kai kurių, greitai gendančių produktų ir pan.

Kalėdų patiekalai

Kūčių vakarienė — tai lyg ritualinė puota, vienybės, pagarbos vieni kitiems šventė. Prie stalo susirenka visa šeima, kartais
bendrai vakarieniauja kelios šeimos, kviečiami giminės, kaimynai. Buvo tikima, kad šioje šventėje kalėdų patiekalai yra skanaujami ne tik gyvųjų, bet ir mirusiųjų.

Prieš Kūčias stengiamasi apsišvarinti namuose, išsiskalbti, išsiprausti. Kūčių patiekalai valgomi vėlai, užbaigus namų ruošą. Vyriausias šeimos žmogus, dažniausiai tėvas, su degančia šventinta žvake apeina namus, kiemą, tvartą, biteles, kitas patalpas,
lyg kviesdamas protėvių, senelių vėles prie bendro stalo. (Dažniausiai jiems irgi būdavo dedamos lėkštelės, o į jas pastatydavo degančias žvakutes.)

Stalas, ant kurio paklota šieno, uždengtas balta staltiese. Kūčios prasidėdavo malda. Visi atsistodavo. Maldą kalbėdavo šeimos galva (dažniausiai tėvas), kai kur — visi valgantieji arba kiekvienas melsdavosi tyliai.

Po maldos tėvas imdavo plotkelę (kalėdaitį) ir duodavo jos atsilaužti kitiems linkėdamas sveikatos, gerų ir derlingų metų,
džiaugsmingų dienų, laimės. Po to valgydavo Kūčių patiekalus. Jų ant Kūčių stalo turėdavo būti ne mažiau kaip dvylika (kiekvienam mėnesiui). Gali būti ir daugiau. Valgius į savo lėkštutes pradėdavo dėtis vyresnieji, po to — vaikai.

Valgių būdavo įvairių: karštų troškintų kopūstų su grybais, silkėmis ir karštomis bulvėmis, silkių, keptų ar kitaip paruoštų
žuvų, aguonų ar kanapių su bulvių koše, įvairių kisielių, kompotų ir kitokių.

Po vakarienės visi trumpai pasimelsdavo. Po to prasidėdavo būrimas: ar bus geras derlius, ar bus „poriniai“ metai, t. y. mer gaitės burdavo ar ištekės, o vaikinai — ar suras nuotaką. Labai mėgstamas buvo būrimas — ką man laimė lems?

Į dubenį pripildavo vandens. Skardinėje dėžutėje ištirpydavo vaško ir šaukštu pildavo į vandenį. Vandenyje susidarydavo kokia
nors figūra: paukštis,— vadinasi, išskris iš namų, gėlė — bus gražus gyvenimas, knyga — seksis moksle ir kt. Visi juokaudavo,
būdavo smagūs iki išnaktų.

Stalo nenurinkdavo. Jį tvarkydavo iš ryto tie, kurie likdavo namie, nes dauguma išskubėdavo, kas važiuotas, kas pėsčias, į Bernelių mišias.

Likusieji namuose nudengdavo stalą. Šieną išdalydavo gyvuliams ir ruošdavo Kalėdų pusryčius. Dalis kūčių patiekalų būdavo panaudojami kaip kalėdų patiekalai.

Sveikos mitybos taisyklės

1. 70 – 80 procentų mitybos raciono turi sudaryti daržovės bei vaisiai. Rekomenduojama vartoti vietinės kilmės daržoves bei vaisius. Tam puikiai tiks įvairūs salotų receptai.
2. Visiškai atsisakyti cukraus arba riboti jo vartojimą. Cukrus yra reikalingas mūsų smegenims, tačiau cukraus galime gauti ir iš vaisių bei panašių produktų. Pradėkite arbatą saldinti ne cukrumi, o medumi.
3. Atsisakykite raudonos mėsos (kiauliena, jautiena ir pan.) arba stenkitės jos vartoti kuo mažiau. Vietoje jos rinkitės paukštieną (vištieną, kalakutieną, antieną). Paukštiena yra ne tokia riebi, joje žymiai mažiau cholisterolio, ji yra lengviau virškinama.
4. Valgykite ramiai, lėtai kramtykite.
5. Valgykite geriau mažomis porcijomis. Taip neapkrausite skrandžio ir maistas bus greičiau suvirškintas bei įsisavintos naudingosios medžiagos.
6. Nevalgykite 2-3 valandas prieš miegą. Skrandis jums miegant neturės eikvoti jėgų virškinant, tad Jūs geriau pailsėsite ir mastas per naktį nepūs skrandyje.
7. Visiškai atsisakykite alkoholinių gėrimų arba ribokite jų kiekį. Alkoholis turi gausybę kalorijų, tad jis gali būti viena iš nutukimo priežasčių. Norėdami atsigaivinkite rinkitės ne alų ar sidrą, o mineralinį vandenį ar vaisių sultis.

Sveiki receptai

Spalvingos salotos

4 didelių salotų lapai
2 didlių pomidorų
5 mažų, žalių agurkėlių
2 riekių paskrudinto batono
100 g aliejaus
Druskos ir pipirų (pagal skonį)
100 g sūrio

Paruošimas:

Susmulkiname salotų lapus, pomidorus ir agurkėlius. Skrudintuvėje paskrudiname batoną ir jį supjaustome mažais kvadratėliais. Sutarkuojame fermentinį sūrį. Supjaustome salotų lapus, pomidorus bei agurkus. Viską suberiame į salotinę ir išmaišome.Tada užpilame aliejaus ir vėl gerai išmaišome. Įberkiame skrudinto batono ir vėl viską gerai išmaišome. O ant viršaus užberkiame sūrio. Pasigardžiuoti galite su baltu padažu. Na štai ir viskas. Skanaus.

Imuniteto stiprinimas

Imunitetas – žmogaus atsparumas įvairioms ligoms, virusams. Šaltaisiais metų laikais žmonių imunitetas susilpnėja. Tai daugiausiai įtakoja šviesos, saulės, vitaminų stoka, todėl šiais metų laikais itin padaugėja susirgimų. Pastarosiomis dienomis Lietuva apskriejo žinia apie skelbiamus gripo karantinus įvairiose Lietuvos teritorijose. Tad tai yra puikus laikas sustiprinti savo imunitetą ir išvengti gripo viruso.

Liaudies medicina

Geriausia imunitetą stiprinti liaudies medicina, t.y. natūraliais būdais. Dažniausiai žmogui šaltuoju metu laiku trūksta C vitamino. Šio vitamino galite gauti iš citrusinių vaisių ir jų sulčių. Tačiau atminkite, jog nesvarbu kokį kiekį vaisių ar vaisių sulčių suvartosite, organizmas pasisavins tik tam tikrą kiekį vitamino. Nereikia galvoti, jog suvartojus didelį kiekį produkto gausiu didelį kiekį vitamino.

Siautėjant gripo virusui patariama vartoti tokį mišinį – tarkuotas imbieras, citrina, medus. Šį mišinį vartokite po keletą šaukštelių per dieną.
Taip pat saugotis nuo gripo puikiai padeda “natūralus antibiotikas” – česnakas. Tad nebijokite blogo burnos kvapo ir suvalgykite kelias skilteles česnako.

Gyvenimo rutina

Teisingi gyvenimo įpročiai yra itin svarbus norint būti sveikam. Žmogui rekomenduojama miegoti 6-8 valandas per parą. Miegas turi būti kokybiškas. Kambarį prieš miegą patariama pravedinti ir palaikyti 15-20 laipsnių šilumą. Patariama eiti miegoti prieš vidurnaktį. Specialistai teigia, kad viena valanda miego prieš vidurnaktį yra lygi dviem valandom miego po vidurnakčio. Iš to galima daryti išvadą, kad miego laikas nėra itin svarbus siekiant pailsėti ir atgauti jėgas.

Liaudies medicinos trūkumai ir teigiami apektai

Žiema tai toks metų laikas, kai mažai šviesos, gamta tarsi “mirus”, o dažnas žmogus mažai juda. Viso to pasekmės yra susilpnėjusi žmogaus imuninė sistema. Žmogus tampa ne toks atsparus įvairiems virusams ir negalavimams.
Dažnam žmogui sunegalavus kyla klausimas – kaip gydytis? Gerti tabletes ar geriau išsivirti žolelių arbatos. Būtent tai aš ir sieksiu apžvelgti šiame straipsnyje. Tai vis dėl to Liaudies medicina gerai, ar blogai? Read more »

Ortoreksija – sveiko maisto manija

Valgyti tik sveiką maistą. Iš savo valgiaraščio visiškai išbraukti cukrų. Sverti porcijas, skaičiuoti
jose esančius lipidus, angliavandenius, skaidulines medžiagas ir geležį. Maitinimo įstaigose valgomi tik ekologiški patiekalai. Vengti produktų, turinčių įvairių maisto priedų. Vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus.
Griežtai laikytis specialaus valgiaraščio, o už kiekvieną netyčia suvalgytą konservantą ar saldžią nuodėmę atgailauti valant organizmą ir maitinantis ekologiškais daržovių sultiniu. Maisto ruošime naudojami tik griežti, ekologiški receptai.
Sveikos mitybos apsėstiesiems kyla pavojus susirgti ortoreksija. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių ortho – „teisingas” ir orexis – „apetitas”. Kol kas ortoreksija apibūdinama kaip įkyri būsena, kuomet valgymas – natūralus fiziologinis žmogaus poreikis – neteikia malonumo, o siekis maitintis sveikai tampa manija. JAV gydytojas Stevenas Bratmanas pirmą kartą šį terminą pavartojo 1997 m., charakterizuodamas naujai aprašomą mitybos sutrikimą, kurį anksčiau patyrė pats. Pasak jo, šis sutrikimas, kaip anoreksija ir bulimija, yra neurozės pobūdžio, todėl pasekmės gali būti labai rimtos

Alternatyvioji medicina

Liaudies medicina ir tradicinė medicina – šie du terminai yra naudojami norint apibūdinti įvairias gydymo praktikas, metodikas, kurios yra neparemtos šalies tradicijomis ar neintegruotos į dominuojančią sveikatos priežiūros sistemą. Pvz., akupunktūra yra Kinų liaudies medicinos dalis, tačiau daugelyje Senojo žemyno šalių ji laikoma alternatyviąja medicina, kadangi nėra šalies sveikatos priežiūros tradicijos dalis. Alternatyvioji kinų medicina bei tradicinė Indijos medicina – Ajurveda šiuo metu populiarėja ir Vakarų šalyse kaip alternatyvios medicinos atšakos.

Alternatyvioji medicina dar yra žinoma kaip homeopatinė arba natūralus gydymas. Gausybė alternatyviąją mediciną praktikuojančių gydytojų padeda pacientams naudodami įvairius alternatyvius gydymo būdus. Pacientai lankosi pas šios srities specialistus reguliariai tam, kad išsaugotų savo sveikatą, sustiprintų imunitetą ir užkirstų kelią būsimoms sveikatos problemoms.

Lietuviška Virtuvė

Tikriausiai kiekvienas lietuvis paklaustas apie lietuvišką virtuvę net nesuabejodamas atsakytų, kad mūsų virtuvės pagrindą sudaro bulviniai patiekalai. Iš dalies jie būtų teisūs. Bet nedaugelis susimąstytų, kad lietuviška virtuvę sudaro ne tik bulviniai,bet ir miltiniai, mėsos, gal šiek tiek mažiau žuvies patiekalai.

Lietuviška kulinarija formavosi kelis šimtmečius. Ją gan smarkiai įtakojo importiniai prieskoniai, produktai. Gaila, kad nemažai senovės patiekalų išnyko istorijos puslapiuose,vienas garsiausių – midus. Lietuviška virtuvė išsiskyrė iš kitų Baltijos šalių perėmusi daugelį kaimyninių valstybių tradicijų. Iš Lenkijos perėmėme zrazus, iš rytinių kaimynų balandėlius, koldūnus, virtinius. Tai gi, nemažai gaminių perėmėme, bet kokie yra mūsų nacionaliniai patiekalai? Visų pirma, tai šalti užkandžiai. Juos sudaro įvairūs sūriai, rūkyta mėsa, šaltiena, vyniotiniai. Paskui didelis mėsos gaminių asortimentas – kumpiai, kimšta paukštiena, kepsniai. Žinoma, ir bulviniai patiekalai užima svarbią vietą Lietuvos virtuvėje. Pagrindas – cepelinai,vėdarai, bulviniai blynai, švilpikai, žemaičių blynų. Didelė miltinių patiekalų įvairovė. Tai – lietiniai, koldūnai, skryliai, šaltanosiai.Tradiciniai lietuvių desertai – šakotis, žagarėliai. Kaip pastebime lietuviai naudoja gan mažai žuvies, bet su kaupu mėsos, bulvių, miltinių patiekalų.

Lietuviška virtuvė turi gilias tradicijas ir yra labai įvairiapusiška. Labiausiai tai atsispindi regioniniuose valgiaraščiuose. Aukštaičių pagrindiniai patiekalai – miltiniai. Dzūkai dažniausiai valgo grybus. Suvalkiečiai su žemaičiais garsėja mėsosgaminimo tradicijomis. Be to, lietuviai mėgsta skaniai pavalgyti per šventes. Kiekviena didesnė šventė minima prie stalo su gausybe patiekalų. Per Kūčias ant stalo dedama 12 gaminių, dažniausiai žuvies, grybų, silkės. Užgavėnės lietuviams tikra maisto šventė, riebių ir sočių valgių puota. Per Užgavėnes dažniausiai gaminami mieliniai, miltiniai, rečiau bulviniai blynai. Pagal tradiciją per Velykas valgomas neįprastas maistas. Tai gali būti keptasveršienos kumpis, kiaulės galva, įdarytos žąsys, kalakutai. Nė vienos Velykos neapsieina be pyragų. Pyragai būna įdaryti , išradingai išpuošti. Žinoma, ant Velykų stalo viską nustelbia kiaušiniai. Velykų laikotarpiu kiaušinius dažo, ruošia įvairias mišraines, patiekalus. Visos šios tradicijos ir atspindi tikrąjį lietuviškos virtuvės veidą.

Rodomas puslapis 1 iš 212