Author Archives: zawe

Panaudos sutartis – reglamentavimas ir problematika

Ne naujiena išgirsti, kai daikto savininkas reikalauja sumokėti tam tikrą atlygi už naudojimosi daiktu ne tik teigiant, bet ir manant, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Nors vėliau paaiškėja, kad tarp šalių pasirašyta panaudos sutartis t. y. neatlygintinio naudojimosi daiktu sutartis, o ne nuomos sutartis.

Panaudos ir nuomos sąvokų tapatinimas

Panagrinėkime kodėl atsitinka taip, jog ne tik konkrečios sutarties šalys, bet dažnas žmogus tapatina panauda ir nuoma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau  – CK) XXXII skyrius reglamentuoja panaudos teisinius santykius. Siekiant aiškiai suprasti kodėl panaudos sutartis yra visiškai priešinga nuomos sutarčiai, skaityti daug nereikia.(Plačiau apie nuomos sutartį skaitykite čia) Jau pats CK XXXII skyriaus pavadinimas sufleruoja, kuom panaudos sutartis skiriasi nuo nuomos sutarties. T. y. neatlygintinis naudojimasis daiktu (panauda). Pats žodis panauda, naudojamas daugiausiai apibrėžti sutarties rūšį (panaudos sutartis). Tuo tarpu pati sąvoka yra apibrėžiama kaip neatlygintinas naudojimasis daiktu.

Pagal CK 6.629 str. 1 d. “neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės“. Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo, panaudos sutartis pasižymi ne atlygintinumu, naudojimas daiktu pagal panaudos sutartį turi būti nemokamas. Panaudos sutartis yra populiari, kai daikto savininkas fiziškai negali išlaikyti ir rūpintis asmenine nuosavybės teise valdomu daiktu (yra išvykęs). Tokiu atveju pasirašoma panaudos sutartis, pagal kuria asmeniui leidžiama naudotis tam tikru daiktu nemokamai, o šis įsipareigoja daiktą išlaikyti. Be abejo taip nėra visada, tačiau ši praktika yra dažniausiai pasitaikanti. Pavyzdžiui, savininkas pasirašo nekilnojamojo daikto (namo, buto) panaudos sutartį ir nurodo, kad panaudos gavėjas privalo daiktu rūpintis, išlaikyti, mokėti mokesčius, atlikti būtiną remontą, savo lėšomis šalinti gedimus ir panašiai.

Panaudos sutartis gali būti pasirašyta tik tada, kai sutarties dalykas yra nesunaudojamas daiktas. Pagal CK 4.5 str. 2 d. nesunaudojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojami pagal paskirtį, ilgą laiką iš esmės nepakeičia savo vertės ir paskirties.

Panaudos sutarties tęstinumas

CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui, nors šis daiktas panaudos sutartimi perduotas jį valdyti ir juo naudotis kitam asmeniui. Tačiau tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, teisės ir pareigos naujajam daikto savininkui ir naudotojui pereina, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre ar apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Tai yra todėl, nes panauda yra tęstinio pobūdžio teisiniai santykiai, nors ir pasižymi laikinumu.

Atvejai, kai panaudos sutartis negali būti pasirašoma

CK 6.631 str. nurodyta, kad panaudos sutartis gali būti pasirašoma tik daikto savininko,  taip pat daikto savininko ar įstatymų įgalioto asmens. CK 6.630 str. imperatyviai nustato, kad pelno siekiantys juridiniai asmenys apskritai neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra šių juridinių asmenų steigėjai, dalyviai ar organų nariai. Pagal CK 2.34 str. 2 d. pelno nesiekiantys juridiniai asmenys yra viešieji juridiniai asmenys. T .y. valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys. Jų tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Taigi visi kiti juridiniai asmenys yra laikomi privatieji juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti privačius interesus, o tai reiškia siekti pelno.

Pelno siekiantys juridiniai asmenys panaudos sutartimi gali perduoti daiktą tretiesiems asmenims. T. y. asmenims, kurie niekaip nėra susiję su pačiu juridiniu asmeniu. Panaudos sutartis negali būti pasirašoma tik su juridinio asmens dalyviais, (nariai, dalininkai ir pan.) kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą. Taip pat asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tokie asmenys gali būti juridinio asmens steigėjai, valdymo organai.

Pažado perduoti daiktą teisinės pasekmės

                 Panaudos sutartis, tai iš esmės tam tikras šalių sandoris – susitarimas, kurio viena šalis pasiūlo neatlygintinai naudotis atitinkamu daiktu ar daiktais kitai šaliai, pagal panaudos sutartį. Savaime suprantama, kad visi daiktai, kurie gali būti perduodami neatlygintinai naudotis yra labai skirtingi. Todėl prieš pradedant visais  šiais daiktais ir kiekvienu iš jų rūpintis individualiai, būtina pasiruošti. Pasiruošimo procesas gali būti labai įvairus ir priklauso nuo kiekvieno daikto individualių požymių. Todėl pasiruošimo išlaidos taip pat gali skirtis.

CK 6.631 str. nurodyta, kad pažado perduoti daiktą neatlygintinai naudotis neįvykdymas neturint tam pakankamo pagrindo suteikia panaudos gavėjui teisę į išlaidų, susijusių su panaudos pagrindais perduodamo daikto priėmimu, atlyginimą. Kaip jau buvo rašyta, pasiruošimo išlaidos gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, jeigu pasirašyta panaudos sutartis, kuria perduodamas automobilis. Gali būti, kad panaudos gavėjas išsinuomojo garažą ar stovėjimo vietą. Jeigu panaudos sutartis numato, gyvenamojo namo panaudą, panaudos gavėjas gali įsigyti namo priežiūrai būtinus įrankius ir panašiai. Pagal minėta normą, jeigu panaudos davėjas nevykdo savo pažado, panaudos gavėjas gali reikalauti atlyginti pasiruošimui patirtas išlaidas. Manytina, kad išlaidų atlyginimas turi būti siejamas su būtinomis išlaidomis, o ne su tomis, kurias panaudos gavėjas patyrė, bet galėjo jų išvengti ir jos nebuvo būtinos norint tinkamai naudoti ir valdyti daiktą.

Atsakomybė pagal panaudos sutartį

Panaudos davėjas yra atsakingas už perduoto neatlygintinai naudotis daikto trūkumus. Tačiau ši atsakomybė nėra absoliuti ir apima tik tuos daikto trūkumus, kurie tyčia arba ar panaudos sutarties sudarymo metu dėl didelio neatsargumo nebuvo aptarti (CK 6.634 str. 1 d.). Svarbus momentas yra tas, kad minima norma nustato panaudos davėjo atsakomybę ne tik už pačių materialių daiktų trūkumus, bet ir dėl šių trūkumų, panaudos gavėjui padarytą žalą, jeigu apie šiuos trūkumus panaudos gavėjas nežinojo.

Kai panaudos sutartis sudaryta, o panaudos gavėjas nustato, kad panaudos sutartimi gautas daiktas turi tam tikrų trūkumų ir, jeigu šie trūkumai šalių nebuvo aptarti, panaudos gavėjas turi kelias galimybes.

  1. Reikalauti, kad panaudos davėjas šiuos trūkumus pašalintu savo lėšomis;
  2. Reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas;
  3. Nutraukti sutartį ir atlyginti tiesioginius nuostolius.

Kai panaudos sutartis sudaryta ir panaudos davėjas sužino apie nustatytus daikto trūkumus, jis turi teisę nedelsiant pakeisti netinkamos kokybės daiktą analogišku tinkamos kokybės daiktu. Panaudos davėjas nėra atsakingas už tuos perduoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu. Taip pat neatsako už tuos trūkumus, kurie panaudos gavėjui buvo žinomi iki sutarties sudarymo arba kuriuos panaudos gavėjas turėjo pastebėti daikto perdavimo arba jo apžiūros ar išbandymo metu, kai buvo sudaroma panaudos sutartis.

Jeigu žala padaroma tretiesiems asmenims naudojant daiktą, kuris buvo perduotas pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas. Tačiau panaudos gavėjo atsakomybės klausimas keliamas tik tada, jeigu jis neįrodo, kad žąla atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.639 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.640 str. galioja draudimas sulaikyti pagal panaudos sutartį gautą daiktą. T. y. panaudos gavėjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teisės, išskyrus atvejus, kai panaudos davėjo prievolė pasireiškia dėl daikto išsaugojimo būtinų ir neatidėliotinų išlaidų kompensavimu.

Specializuojasi civiliniuose ginčuose, garbės ir orumo gynime, paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Dlaw orientuojasi į paprastų žmonių problemas. Į kiekvieną situaciją žiūrima labai rimtai, nes mažų problemų tiesiog nėra. Nesutelkus viso dėmesio, kad ir į nesudėtingą teisinę problemą, ji gali pavirsti į didelę ir reikšmingą. Dlaw nesistengia išmanyti visų teisės šakų, o orientuojasi į tam tikrų srities žinių gilinimą, o dėl šio požiūrio laimi tik klientas. Plačiau: www.dlaw.lt

Reduktorius – efektyvi priemonė siekiant mažinti kuro sąnaudas

Kas yra reduktorius? Tai mechanizmas, perduodantis sukimosi judesį ir taip, sumažindamas jo sukimosi dažnį, padidina sukimo momentą. Kitaip tariant, šis mechanizmas įdarbina iš elektrinio variklio gaunamą jėga, taip didindamas pajėgumą ir paspartindamas darbo procesus. Turbūt esate girdėję terminus: dujų arba trimerio reduktorius. Trumpai tariant, tai skirtingas funkcijas atliekantys mechanizmai, telpantys į tą pačią sąvoką.

Dujų reduktorius – įrangos dalis, mažinanti automobilio sąnaudas

Dujų reduktorius – labai plačiai naudojamas dujų įrangos automobilių sistemoje. Kaip žinote, degalinėse į automobilį įsipilate dujų pavidalu, tačiau automobilyje degi medžiaga dujų pavidalu funkcionuoti negali. Tam, kad purkštukai galėtų įpurkšti degų skysti į variklio cilindrus, visų pirma jis turi būti skystis. Dujų reduktorius šiame procese yra tarsi transformatorius, paverčiantis garus į skystį, kurį variklis gali apdoroti. Šie reduktoriai nėra ilgaamžiai ir gyvuoja apie 4-5 metus, priklausomai nuo to, kaip su juo buvo elgiamasi. Jei sąnaudos kyla, tai laikas reduktorių keisti arba taisyti.

 

Trimerio reduktorius – įrenginys, apsaugantis žolepjoves nuo susidėvėjimo

Turbūt nereikia ilgai galvoti, jog suprasti, kad trimerio reduktorius yra talpinamas ir naudojamas būtent įrenginyje, kuris vadinamas trimeriu. Tai žolei pjauti skirtas įrenginys, o reduktoriaus paskirtis čia labai paprasta: užkurtas variklis per metalinį veleną perduoda sukamąją jėgą į reduktorių, o šis jau atlieka darbą pagal paskirtį – suka pjovimo gijas. Tepalus reduktoriuje keisti reguliariai būtina, priešngu atveju kampinė pavara gali susidėvėti daug greičiau nei tikėtasi ir prietaiso taisymas atsieis brangiau nei būtų atsiėjęs atidžiai rūpinantis prietaisu.

 

Krumpliaratiniai reduktoriai – lengvai tvirtinami prie elektros variklių

Tai rūšis reduktorių, kuriuos pardavime galite rasti dviejų tipų – gali būti tvirtinami pasitelkus padą arba su flanšu. Šie įrenginiai yra kompaktiški ir patogūs, nes gali būti jungiami tiesiai prie elektros variklio. Šių reduktorių velenai yra statmeni, o tai suteikia galimybę perduoti sukimą stačiu būdu.

 

Pristatomi kaminai – universalus variantas naujos statybos pastatams

Besidomintieji namų energetikos ir šildymo naujovėmis be abejonės yra girdėję apie įvairių tipų plieninius, keraminius ir kitus kaminus. O kas yra ir kuo ypatingi pristatomi kaminai? Tai tie patys plieniniai, tik dvisieniai papildomai eko vata apšiltinti dūmtraukiai. Juos renkasi tie, kurie stato naujus namus ir nori optimalaus sprendimo kokybės ir kainos prasme. Tokius kaminus paprastai sudaro du vamzdžiai – išorinis ir vidinis. O kam skirta šilumos izoliacija kaminui? Tai klausimas, kylantis daugeliui: juk kamine ir taip pakankamai šilta, namų šilumai tai tarsi ir nedaro jokios įtakos. Taigi paaiškiname: apšiltinus kaminą jis ne taip greitai atvėsta, sulaikoma šiluma, pastebimai pagerėja trauka. Tokio tipo dūmtraukius galima tvirtinti įvairias būdais: greta statinio, greta katilinės išorės sienos ir net pastatų viduje.

zidinys-ugnisJei namas – su seniau įrengtu mūriniu kaminu, tuomet į tokio kamino vidų dedami metalo įdėklai. Visgi dažniausia pristatomus kaminus priimta tvirtinti prie namo išorės sienos arba prie statinio konstrukcijų.

Dvisieniai kaminai atlieka ir dar vieną funkciją – iš įvairių šildymo prietaisų padeda pašalinti degimo produktus. Ši sistema pasižymi atsparumu suodžių gaisrui, ją galima eksploatuoti ir tvyrant drėgmei, sistema „nelepi“ ir aukštai temperatūrai net iki 600 laipsnių.

Vidinis vamzdis gaminamas iš kokybiško nerūdijančio plieno. Toliau dedamas izoliacinės medžiagos sluoksnis – jo storis varijuoja nuo 25 iki 50 mm. Izoliacinė medžiaga apsaugo ir nuo kondensato susidarymo. Paprastai ši problema kyla eksploatuojant senus mūrinius kaminus, kai sienelė stipriai iš vidaus įkaista, o lauke itin šalta ir kondensatas skverbiasi per plyšelius ardydamas tokio tipo dūmtraukį.

Senoviški mūriniai kaminai nebetinkami eksploatuoti ir dėl to, kad jų viduje lengvai nusėda degimo produktai, todėl gali kilti suodžių gaisras. Dūmai kyla į viršų sukdamiesi ratu, taigi naujieji pristatomi kaminai tam idealiai pritaikyti. Pagal naujuosius reikalavimus, naudoti mūrinių dūmtraukių be įdėklų net nebegalima. Todėl kiek įmanoma senų namų savininkai dar iki prasidedant šildymo sezonui turėtų pasirūpinti ir įsigyti kaminų įdėklus. Jų kaina – santykinai patraukli, o nauda – išties didelė.

Geodeziniai darbai, be kurių nevyktų statybos procesai

Yra daugybė darbų, kurie tarsi nematomi, pasislėpę už kitų rimčiau skambančių darbų pavadinimų bei darbų, kurie labiau apčiuopiami. Tačiau ir mažiau matomi darbai yra ne mažiau svarbūs, nes be jų visa statybų karusėlė net nepasisuka. Trumpai apie keturis tokių darbų rezultatus reikalingus statyboms: topografinės nuotraukos, komunikacijų geodezinės kontrolinės nuotraukos, pastatų ir statinių kontrolinės geodezinės nuotraukos bei nužymėjimai vietovėje.

Topografinės nuotraukos

Topografinės nuotraukos būtinos rengiant visų statinių statybos bei rekonstrukcijos projektus, priduodant statinius ir t.t.. Topografiniame plane išsamiai vaizduojama esama situacija, reljefas ir požeminės komunikacijos. Toponuotraukas daro geodezininkai su specialia technika, vėliau braižo erdvinius planus, kuriuose atsispindi visi sklype esantys požeminiai ir antžeminiai objektai.

planasPožeminių komunikacijų geodezinės kontrolinės (išpildomosios) nuotraukos

Nutiesus požeminius tinklus ir komunikacijas (iki jų užpylimo gruntu), privaloma atlikti jų geodezines nuotraukas, nurodant atstumus nuo pastovių vietovės taškų bei įgilinimą nuo žemės paviršiaus. Būtina fiksuoti visus požeminius įrenginius, jog ateityje prireikus tos vietovės plano ar esant komunikacinių tinklų avarijai, būtų aišku kas slepiasi po žeme.

Pastatų ir statinių kontrolinės geodezinės nuotraukos

Tai geodeziniai matavimai, atliekami baigus statyti įvairios paskirties statinius. Statiniai gali būti pradėti eksploatuoti tik atlikus ir suderinus šių statinių geodezines-kontrolines (išpildomąsias) nuotraukas.

Pastatų ašių, statinių, požeminių komunikacijų paklojimo trasų nužymėjimas vietovėje (pagal projektą)

Pastatų (pamatų), inžinerinių tinklų, sklypo ribų nužymėjimas vietovėje. Tai geodeziniai nužymėjimai, kurie atliekami pagal techninį projektą. Tam, kad inžineriniai tinklai būtų nutiesi pagal planą, o ne „iš akies“ reikalingi tikslūs matavimai ir nužymėjimai vietoje.

Pagrindinė ir brangiausia klaida persikraustant

Pakeisti gyvenamąją vietą kiekvienam žmogui tenka bent po kelis kartus per gyvenimą. Statistiškai Amerikoje netgi 11 kartų. Gal lietuviai kiek sėslesni, tačiau ir mums kartais tenka susipakuoti visus daiktus, susikrauti į automobilį ir patraukti link naujų namų. Tačiau viena pagrindinė klaida, kurią vis dar darome, dažniausiai taupumo sumetimais, yra bandymas persikraustyti savo jėgomis, nors tai ne visada yra įmanoma.

Transportas

Persikraustant su baldais (o tai lietuviai daro gan dažnai) pagrindinė problema, kaip visus baldus pervežti į kitą vietą, jų neišardant ar nesukapojant į gabaliuksu. Žinoma, yra išradingų žmonių, sugebančių sofą-lovą užkelti ant mašinos stogo ir iškišus ranką pro langą laikant už kampo pervažiuoti per visą miestą. Tačiau tai tikria perkraustymainėra saugu. Gudresnis variantas yra išsinuomoti krovininį automobilį ir į jį viską sukrauti. Patogu, viskas telpa. Tačiau ar esate vairavę didelių gabaritų transporto priemonę? Dažnai tokie bandymai baigiasi nudaužytais kaimynų automobilių veidrodėliais ar apdaužytais bordiūrais. Transporto paslaugos, t.y. automobilis su vairuotoju, tikrai nėra brangios ir taupyti joms nereikėtų. Pasinaudojus profesionaliomis perkraustymo paslaugomis viskas pervežama saugiai, specialiai paruoštame automobilyje su patyrusiu vairuotoju.

Krovėjai

Nesvarbu kokį automobilį pasirinkote, dar reikia visus supakuotus daiktus ir baldus sunešti į automobilį. Žinoma, dažniausiai visa tai įmanoma atlikti patiems be didesnių problemų. Tačiau vengti krovėjų paslaugos užsakymo vežant itin sunkius daiktus yra didelė klaida. Pervežant seifą, didelių gabaritų baldus, pianiną, stakles ar kitus didelius ir sunkius daiktus rekomenduojama užsakyti perkraustymo paslaugas. Specialistai turi tam tikras priemones, įrankius įgalinančius lengvai nugabenti net sunkiausius daiktus. Štai, pavyzdžiui, pianiną, kurį paprastai gali pajudinti kokie 6 vyrai, perkraustytojai gali pakrauti ant specialių ratukų ir nugabenti į transporto priemonę dviese. Jokių skaudančių nugarų nuo sunkumų tampymo, jokio prakaito, tiesiog tvarkingas ir efektyvus darbo procesas.

Tad nedarykite taupydami savo sveikatos ir nervų sąskaita. Apsvarstykite ar tikrai reikia vargti patiems, ar verčiau kreiptis į profesionalus.

Kraustantis praverčia profesionalų rankos

perkraustymaiPersikėlimas į naują būstą – ne tik smagus, jaudinantis, bet ir atsakingas procesas. Perkraustymai reikalauja laiko, protinių bei fizinių pastangų. Sukauptas turtas – ne kokie šiukšlių maišai, tad apie mėtymą kaip papuola negali būti nei kalbos.

Perkraustymus galima išskaidyti į dvi rūšis – smulkių bei stambių daiktų gabenimą. Žinoma, jei gilintumėmės į šią sritį labiau, tuomet paaiškėtų, jog kraustymasis pasitaiko ne tik tarp „paprastų“ gyventojų, bet ir tarp įstaigų. Nesunku suprasti, kad kroviniai vežami ne tik iš vieno miesto vietos į kitą, bet ir kursuojama tarp miestų. Na, o smulkūs bei stambūs daiktai, apie kuriuos buvo užsiminta, taip pat yra neatsiejami nuo įvairių pertvarkymų. Trumpai tariant, galima nupaišyti visą schemą, kur iš žodžio „perkraustymai“ vingiuotų daugybė rodyklių.

Vienas būstas – daugybė daiktų. Skirtingi miestai – nemažas atstumas. Įmonė – konfidenciali informacija. Vien šie paminėti dalykai suponuoja apie tai, jog kraustantis reikia sugebėjimų. Ši tema itin aktuali muzikantams. Gitaros ar fleitos pervežimas gal ir nėra pernelyg sudėtingas, tačiau kalbant apie, pavyzdžiui, pianiną, taip neatrodo. Pianino pervežimas reikalauja nemažos transporto priemonės, tad lengvasis automobilis netiks. Paprasta priekaba taip pat greičiausiai netaps išeitimi. Iš tiesų net pats šio instrumento išnešimas laukan eikvoja jėgas. O muzikanto siela jautri… Negalima leisti pianinui nukentėti. Tokiu atveju perkraustymai sklandžiausiai vyksta į pagalbą pasitelkus profesionalus. Tam yra daugybė priežasčių. Viena jų – jėga. Visai nesvarbu, koks jūsų amžius, tačiau tikriausiai neprilygsite patyrusiems perkraustytojams. Šių darbas tiesiogiai susijęs su įvairiais kroviniais, o tai reiškia ir didelę fizinę jėgą. Jei būsto savininkas užkietėjęs sportininkas, galbūt jis galėtų pasivaržyti su profesionalais. Nors… Ir čia matomas pastarųjų pranašumas. Perkraustymo paslaugos apima ne tik jėgą, bet ir sugebėjimą viską atlikti tvarkingai. Net galint pakelti sunkenybę reikia išlaikyti ją sveiką iki pat taško B.

Iš pirmo žvilgsnio perkraustymai atrodo visai smagūs. Visgi smagiausi jie tuomet, kai darbą atlieka žmonės, kuriems tai kasdienybė. Perkraustymo paslaugos leidžia atsipūsti ir apsaugo nuo nepageidaujamų nuostolių.

Kaip derinti papuošalus, jog jie puoštų, o ne gadintų įvaizdį?

Pagrindinė taisyklė, kurią akcentuoja stilistai – papuosalai yra įvaizdžio papildymas, priedas, o ne pagrindinis akcentas. Todėl pirmiausia reikia apsirengti ir tuomet prie aprangos ir stiliaus derinti tinkančius papuošalus. Taip išlaikomas stiliaus vientisumas. Be to, reikėtų žinoti keletą elementarių taisyklių kaip rinktis ir derinti papuošalus. Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.

Kas tinka vienai moteriai, visai netinka kitai. Tai natūralu, nes visos moterys yra skirtingos. paprastai kalbant apie papuošalus išskiriami du tipai: „šiltasis“(šviesiaplaukės, šviesių, blyškesnių veido bruožų) ir „šaltasis“(tamsiaplaukės, „įdegusios“ odos). Šviesiaplaukėms labiau tinka auksas bei šviesių, šiltų atspalvių juvelyriniai dirbiniai, pvz., melsva, rožinė, žalsva. Tuo tarpu tamsiaplaukėms labiau dera rinktis sidabrą ir sodresnių spalvų papuošalus, pvz., raudonos, žalios ar vyšninės spalvos.

papuošalaiRenkantis papuošalus taip pats svarbu atkreipti į savo kūno proporcijas ir atitinkamai pasirinkti. Smulkutėms merginoms reikėtų rinktis kuklesnius, mažesnio dydžio papuošalus, tuo tarpu iškilesnių formų merginos gali dabintis masyviais papuošalais. Pavyzdžiui, ant storesnių pirštų puikiai atrodo didelis žiedas, tuo tarpu tas pats žiedas ant smulkios merginos pirštų atrodys iššaukiantis.

Tęsiant mintį apie žiedus, vertėtų paminėti, jog gyvename ne arabų šalyse, kur moterims įprasta susikrauti ant savęs viską ką tik turi. Mūsų kraštuose vertinamas subtilumas. Todėl du žiedai ant vieno piršto tikrai nėra skoninga. Ant tos pačios rankos kelis žiedus nešioti galima, tačiau jie negali būti su skirtingų spalvų brangakmeniais. jei vienas žiedas yra su ryškiaspalviu akmeniu, kitus rinkis su skaidriais akmenukais arba visai be akmenukų. Taip pat derink žiedus su manikiūru – jei manikiūras ryškus, tuomet rinkis mažiau ryškius žiedus, tuo tarpu jei manikiūras pastelinis ir nepastebimas, gali rinktis masyvius ir ryškius žiedus.

Apyrankės yra kiti itin svarbūs papuosalai. Kaip ir žiedai, apyrankės turi būti proporcingos jūsų kūnui. Jei rankos trumpos, tuomet derėtų vengti apyrankių arba rinktis itin plonytes, neryškias apyrankes. Tuo tarpu ilgesnių rankų savininkės gali dėvėti masyvias arba kelias apyrankes. Apyrankes įprasta nešioti ant dešinės rankos, nors tai nėra griežta taisyklė. Visgi ant abiejų rankų nešioti apyrankes būtų neskoninga.

Sojos patiekalai: nauda ir žala organizmui

Soja yra vienmetis žolinis augalas, priklausantis pupinių augalų šeimai. Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad soja kilo iš Pietryčių Azijos. Sojos pupelės tarpusavyje skiriasi dydžiu bei spalvinėmis ypatybėmis. Į jų sudėtį įeina apie 40 proc. baltymų, kiek mažiau angliavandenių ir apie 20 proc. riebalų. Sojose yra ir biologiškai veiklių medžiagų: izoflavonų ir saponinų. Nors apie sojos naudą kalbama kelis dešimtmečius, aklai pasitikėti šiuo augalu nereikėtų – kasmet pasigirsta vis daugiau kalbų, tvirtinančių, kad sojos patiekalai gali kelti rimtą pavojų sveikatai.

Soja vertinama dėl itin didelio baltymų kiekio, kurių sudėtyje yra visų žmogaus organizmui būtinų (ir organizmo nesintetinamų) aminorūgščių. Teigiama, kad sojos baltymai savo kokybe sunkiai nusileidžia gyvulinės kilmės baltymams. Medicinos darbuotojai tvirtina, kad sojos patiekalai yra būtini žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi šis augalas turi polinesočiųjų riebalų rūgščių, maisto spatiekalaikaidulų, mineralų (geležies ir cinko) bei vitaminų (E, B12, K). Sojos patiekalai yra puikus sprendimas ir tuo atveju, jei laikotės vegetariškos dietos, t. y. atsisakėte mėsos bei žuvies produktų ir valgote tik augalinį maistą su pieno produktais. Soja rekomenduojama asmenims, kurių organizmas netoleruoja laktozės, bei žmonėms, sergantiems galaktozemija, t. y. paveldima liga, dėl kurios žmogaus organizmas negali panaudoti pieno cukraus galaktozės. Beje, soja itin dažnai rekomenduojama kūdikiams, alergiškiems žmogaus ir karvės pieno baltymams. Dietologai soją rekomenduoja įtraukti į kasdienės mitybos racioną vien dėl to, kad ji sumažina krūties, gimdos, tiesiosios žarnos ir prostatos vėžio riziką, efektyviai mažina širdies ligų tikimybę, silpnina menopauzės simptomus ir gerina žarnyno veiklą.

Tiesa, vertindami sojos privalumus, privalote išlikti budrūs – soja patenka į devynių dažniausiai alergiją sukeliančių maisto produktų sąrašą. Itin dažnas sojos vartojimas gali sukelti odos bėrimą ar net tapti mirties priežastimi. Atlikti moksliniai tyrimai tvirtina, kad nemaža gyventojų dalis po keliolikos metų augalinių produktų vartojimo pradeda jausti rimtus sojos netoleravimo simptomus: skausmingus pilvo dieglius ir skrandžio spazmus. Be to, itin dažnas sojos vartojimas gali kenkti virškinimo procesams.

Sojos produktai kelia rimtą pavojų vyrų sveikatai, t. y. soja, į kurios sudėtį įeina itin didelis estrogenų – moters lytinių hormonų – kiekis, daro neigiamą įtaką vyrų lytinei funkcijai. Tiesa, sojos proteinai yra itin vertinami vyrų, užsiimančių kultūrizmu – soja tampa efektyvia raumenų masės auginimo priemone. Deja, antroji medalio pusė dažniausiai yra pamirštama – nors soja išties turi mažą riebalų procentą, o organizmas ją įsisavina stulbinančiai greitai ir lengvai, vis dėlto sojoje esantis estrogenas yra plačiai naudojamas kaip terapijos elementas homoseksualios orientacijos vyrams, leidžiantis įgyti moteriškas kūno linijas. Mokslininkai tvirtina, kad moterys, itin dažnai besimėgaudamos sojos patiekalais, mažina pastojimo tikimybę. Be to, prieštaringai vertinami ir sojos pieno pakaitalai, skirti kūdikiams. Šiuose gėrimuose esantis estrogenų kiekis keliolika kartų viršija mamos piene esantį tų pačių medžiagų kiekį, be to, pakaitaluose yra labai daug mangano ir aliuminio, kas gali paskatinti įvairių ligų išsivystymą ir priešlaikinį vaiko brendimą. Teigiama, kad itin dažnas sojos patiekalų vartojimas gali nulemti natūralios smegenų raidos ir DNR struktūros pokyčius.

Profesinės mokyklos: ko reikia darbo rinkai?

Kiekvienais metais į aukštąsias mokyklas įstoja daugiau nei 30 000 studentų, į profesines mokyklas – vos trečdaliu mažiau. Aukštas profesinių mokymosi įstaigų rodiklis kalba apie jų būtinybę. Beje, beveik pusė priimtųjų turi brandos atestatus. Stojančiųjų į profesines mokyklas kasmet daugėja, o specialybių pasiūla tendencingai auga.

Visuomenėje vis dar sklando mitai, tvirtinantys, kad profesinis mokymas neatitinka šiandieninės darbo rinkos, tačiau šis faktas smarkiai prasilenkia su realybe – profesiją turintis jaunuolis, galintis pasigirti praktiniais įgūdžiais ir teorinėmis žiniomis, visuomet bus vertinamas darbdavio. Žinoma, nuolatos besikeičiantys visuomenės poreikiai suformuoja skirtingų specialybių hierarchiją, t. y. tai, ko ieškoma šiemet, galbūt bus visiškai neperspektyvu prabėgus keliems metams, pvz., visai neseniai truko savo darbą išmanančių statybininkų, tačiau šiuo metu naujų specialistų nebereikia. Siekdamos prisitaikyti prie natūralių pokyčių, profesinės mokyklos Vilniuje siūlo platų mokomų dalykų spektrą.profesinės mokyklos

Profesinės mokyklos Vilniuje stebi darbo rinkos barometrus ir siekia prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Žinoma, tiksliai nuspėti, kokių specialybių reikės po 3 ar 5 metų, yra neįmanoma, t. y. to negali įvardyti nei viena mokymosi įstaiga. Negalima pamiršti ir to, kad profesinio mokymo įstaigos formuoja mažas moksleivių grupeles, be to, jaunuoliai atvažiuoja iš visų Lietuvos regionų ir ruošiasi sugrįžti namo, todėl mokslus baigę specialistai nepasilieka vienoje vietoje.

Realūs pavyzdžiai įrodo, kad įgijus darbo rinkoje paklausią profesiją galima kur kas greičiau susirasti pelningą darbą, nei baigus neperspektyvias universitetines studijas, t. y. darbdavys ieško įgūdžių turinčio specialisto, o ne teorines žinias keturis metus krimtusio jaunuolio. Šiuo metu didesnę nei vidutinę šalies algą (t. y. daugiau nei 2–3 tūkst. Lt, atskaičius mokesčius) uždirba tarptautininių maršrutų vairuotojai, lokomotyvų mašinistai ir automobilių remonto specialistai.

Profesinis mokymas aprėpia įvairias sritis. Pastaraisiais metais ypatingo moksleivių susidomėjimo sulaukė administravimas, architektūra, aplinkosauga, inžinerija, humanitariniai mokslai, mokytojų rengimas, socialiniai mokslai, statyba, sveikatos priežiūra, transporto paslaugos, teisė, veterinarija ir žemės ūkis – moksleiviams suteikiama galimybė rinktis ir įgyti specialybę, kuri labiausiai atitinka jų poreikius ir pomėgius. Be to, pastaraisiais metais profesiniam mokymui yra skiriama ES parama, todėl sparčiai atnaujinama mokymo bazė ir keliama mokytojų kvalifikacija, perkuriamas mokymo turinys, atnaujinamos technologijos ir mokymo priemonės, t. y. siekiama, kad mokiniai išmoktų dirbti su naujausia įranga.

Profesinės mokyklos atveria platų kelią tolimesnėms studijoms. Nemaža dalis profesines mokyklas baigusių moksleivių stoja į kolegijas ir universitetus. Šiuo metu profesinio mokymo įstaigose mokosi apie 50 000 jaunuolių, iš jų daugiau nei 10 proc. stengiasi įgyti ir aukštąjį išsilavinimą. Beje, profesinę kvalifikaciją įgijęs asmuo, stodamas į kolegiją, gauna du papildomus balus, o stodamas į universitetą – vieną. Baigiamojo kvalifikacinio egzamino, įgyto profesinėje mokykloje, įvertinimas gali prilygti valstybiniam egzaminui. Jaunuoliai, turintys tiek praktinių, tiek teorinių žinių, yra vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Kelionės su gyvūnais: ką būtina žinoti?

Išsiruošę į tolimą kelionę, sukame galvas dėl mylimų augintinių, t. y. turime nuspręsti, ar šie keliaus kartu ar liks saugoti mūsų namų. Nors keliauti galime skirtingomis transporto priemonėmis, pvz., autobusais, lėktuvais, keltais ar laivais, visais atvejais privalome pateikti oficialius gyvūnų dokumentus ir pasirūpinti augintinių skiepais.

Planuodami kelionę, privalome pasirūpinti įvairiomis smulkmenomis, t. y. įsitikinti, kad mūsų asmens tapatybės dokumentai yra galiojantys, pasirūpinti sveikatos draudimu, kiek įmanoma tiksliau apskaičiuoti kelionės išlaidas, pasidomėti valiutos kursais. Beje, apskaičiuoti pinigų keitimo išlaidas padės patogi internetinė valiutų skaičiuoklė, dirbanti visą parą ir pateikianti tikslius valiutų kursų, valiutų santykių ir pokyčių duomenis. Valiutų skaičiuoklė teikia tik oficialią, t. y. Lietuvos Banko patvirtiną, informaciją ir padeda išvengti varginančių banko eilių. Jei keliaujate su augintiniais, privalote skirti laiko ne tik savo, bet ir gyvūnų dokumentų tvarkymui.

gyvūnaiKeliauti po Europos Sąjungos valstybes galite tik su tokiu augintiniu, kurį įmanoma identifikuoti – tai reiškia, kad jūsų augintinis privalo turėti mikroschemą, kurią veterinarijos gydytojas implantuoja gyvūnui kaklo srityje po oda. Ši mikroschema yra ryžio grūdo dydžio ir išlieka visam gyvenimui. Prie minėtosios schemos pridėjus skaitytuvą, ekrane matomas unikalus, t. y. konkrečiai jūsų augintiniui priklausantis, numeris, susietas su gyvūno pasu. Tiesa, jei augintinis ant kūno turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę, kurią gavo iki 2011 m. liepos 3 d., jis taip pat gali keliauti, t. y. jam nebūtina mikroschema. Deja, ne visos Europos Sąjungos šalys minėtąją tatuiruotę pripažįsta galiojančia augintinio identifikacija, todėl, siekiant išvengti galimų nesklandumų, mikroschemą rekomenduojama implantuoti net ir tatuiruote pažymėtam augintiniui.

Keliautojas, kuriam draugiją palaiko augintinis, privalo turėti ir Gyvūno augintinio pasą, kuriame pateikiama informacija apie gyvūnui atliktą pasiutligės vakcinaciją ir kitas profilaktines priemones bei skiepus. Pvz., jei vykstate į Angliją, Airiją, Suomiją ar Maltą, Gyvūno augintinio pase turi būti įrašas apie vaistus nuo echinokokozės – gyvūnas turi būti paskiepytas mažiausiai prieš 24 val. nuo kelionės pradžios. Beje, skiepas nuo pasiutligės turi būti atliktas mėnesį prieš kelionę. Jei ketinate keliauti į JAV ar Kanadą, jums bus būtinas ir veterinarijos sertifikatas, kurį išduoda VMVT. Grįždami į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių, neturite pateikti jokių papildomų dokumentų, tačiau jei viešėjote valstybėse, kurių pasiutligės epizootinė situacija kelia daug klausimų, išvažiuodami privalote atlikti pasiutligės antikūnų titro kraujo tyrimą ir pateikti oficialius minėtojo tyrimo rezultatus.

Siekdami išvengti nemalonių staigmenų, visų pirma pasidomėkite, kokie konkretūs reikalavimai keliami augintiniams lankytinose valstybėse, ir kokias sąlygas augintiniams kelia pasirinkta kelionių bendrovė. Paprastai kelionės metu gyvūnai turi būti laikomi specialioje transportavimui skirtoje dėžėje arba narve. Beje, daugelis oro transporto įmonių leidžia mažus gyvūnus, t. y. sveriančius ne daugiau aštuonių kilogramų, laikyti lėktuvo salone (didesni, t. y. sunkesni, gyvūnai perkeliami į krovinių skyrių). Pirkdami lėktuvo bilietą, privalote pranešti apie augintinį ir gauti sutikimą jį gabenti. Keliaujantiems keltu ar laivu dažniausiai siūloma speciali kajutė, pritaikyta kelionėms su gyvūnais.

Rodomas puslapis 1 iš 3123