Depresija

Depresija

Depresija

Depresija

Tradiciškai prasidėjus rudeniui kas antras pilietis, nepriklausomai nuo lyties, pradeda skųstis depresija. Žinoma, veikia šaltis, vėjas ir nuolatinis lietus, be to, ir vasaros metu, kai laimingumo koeficientas didžiausias, žmonės vaikšto susiraukę ir demonstruoja liūdesį. O depresijos gydymas – brangus. Pamažu ryškėja tendencija, kad aimanuoti, jog sergi depresija, tampa mada. Ja guodžiasi sergantys tiek maži, tiek seni. Jaunimui, ypač priklausančiam kuriai nors subkultūrai, kartais būtent ideologija ir pažiūros nusako, kad turėtum ja sirgti, jeigu nori priklausyti bendruomenei. Įprasta virkauti dėl nenusisekusios meilės ar dėl dėmesio trūkumo iš antrosios pusės. Nesėkmės, blogi pažymiai, liūdesys ir nuovargis dažnai susiejami su depresija ir laikomi jos požymiais.

Nerimas – vienas ryškiausių bruožų, kuriais pasižymi depresija. Sunku pasakyti, kuris visgi yra pirminė priežastis: ar depresija kyla dėl to, kad jauti nerimą, ar nerimas atsiranda dėl to, kad sergi depresija. Bet kuriuo atveju – pirmas žingsnis, kurio turėtum imtis, – apsilankyti pas gydytoją, kuris nustatys, ar tau padės antidepresantai, ir kokios trukmės gydymo kurso reikės. Vaistams prislopinus neigiamų emocijų, nuotaikų svyravimo, svorio kritimo (taip taip, džiugi žinia tiems, kurie suserga depresija del svorio) ir apetito praradimo simptomus, galėsi grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Ne visuomet prireikia griebtis piliulių, tablečių ar leidžiamų vaistų – kartais užtenka pavaikščioti į soliariumą: net ir dirbtinė saulė ir šiluma skatina vitamino D gamybą, kuris prisideda prie pozityvesnio požiūrio ir laimingesnio gyvenimo. Būtent šie komponentai dažnai efektyviai padeda išsklaidyti depresijos šešėlį.

Depresija del meiles yra turbūt dažniausiai sutinkama. Pradedant penkiolikmetėmis paauglėmis, kurios kiekvieną nusivylimą ar apimantį liūdesį laiko depresija, baigiant tais, kurie kenčia nelaimingo įsimylėjimo pasekmes, kurie netenka mylimojo nelaimingų atsitikimų metu.  Ja suserga net ir senyvo amžiaus žmonės, žinoma, rečiau. Natūralu, kad šios depresijos kilmės priežastis – nuolatiniai emociniai nusivylimai, susiję su meilės ir antrosios pusės paieškomis, tačiau besibaigiantys krentančiu savivertės jausmu, pažeminimu ir nerimu.

Rimtesnis atvejis – depresija nestumo metu. Čia ne šiaip sau įsimylėjimo pasekmė, nelaimingos meilės vaisius ar moteriško jautrumo paveiktos emocijos. Sakoma, kad per devynis nėštumo mėnesius moterys išgyvena platų emocijų ir naujų patyrimų spektrą. Įprasta klausyti apie tokias „moteriškas užgaidas“ kaip rauginti agurkėliai su saldžiu sirupu, jūros gėrybių asorti (nepaisant to, kad anksčiau būsimoji mama į žuvis, krevetes, ikrus ir kitus jūros gyventojus nenorėdavo net pažvelgti). Depresija, apatija – geros draugės. Paprastai tie, kuriems gresia depresija, pasižymi sulėtėjusiu gyvenimo tempu: geriausias užsiėmimas jiems – gulėti lovoje, niekur neiti, su niekuo nebendrauti. Jėgų užtenka žiūrėti televizorių, nueiti iki šaldytuvo ar vonios. Yra sakoma, kad depresija ir sizofrenija taip pat glaudžiai susijusios. Nieko nuostabaus – nuo apatiško, atsiskyrėliško gyvenimo būdo su niekuo nebendraujant, gali prasidėti kliedesiai ar lengvos haliucinacijos.

Depresija ir jos gydymas yra didžiulis išbandymas asmeniui, jo šeimai ir patiems artimiausiems žmonėms. Vaistais depresija gali būti prislopinama, laikinai išgydoma, tačiau visiškai jos pėdsakų panaikinti dažniausiai nepavyksta visą gyvenimą. Depresija yra iššūkis, prie kurio reikia priprasti ir su kuriuo reikia išmokti gyventi – prisitaikyti pačiam, keisti pomėgius ir įpročius. Galbūt dar po penkiasdešimties metų į depresiją žiūrėsime kaip į greito gyvenimo tempo šalutinį poveikį, nežinia. Galbūt bus išrasta laimės piliulė, nuo kurios nekentės atmintis ir dėmesys, tačiau nurijus vieną tabletę bus pašalinami visi su depresija susiję pojūčiai: nerimas, apatija, liūdesys, negatyvumas.

Comments are closed.