Kas išrado dantų impantus?

Dar 1930-aisiais metais archeologai Centrinėje Amerikoje aptiko senovės Majų kaukoles, kurių žandikauliuose buvo įstatytos jūros kriauklės. Tarptautinis implantologų kongresas pripažino, kad majai buvo pirmieji žmonės implantavę dirbtinius dantis. Vėliau buvo aptikta dantų implantavimo atvejų ir Italijos Etruskų gyventose teritorijose, Egipte. Čia naudota, geležis ar net ožio kaulai. Beje, keliuose rastuose žandikauliuose tokie dirbtiniai dantų implantai puikiai prisitaikė ir nesukėlė jokių komplikacijų pacientams. Visgi šis straipsnis bus apie mūsų laikų dantų implantus ir pirmąjį jų išradėją – Per Ingvar Branemark.

Per Ingvar Branemark švedų tautybės ortopedas-chirurgas pirmasis davė startą šiuolaikinei dantų implantacijai dar 1957 metais. Žinoma, kad šis daktaras tyrinėjo žmogaus kaulų gijimo procesus. Pagrindinė lūžusių kaulų gijimo problema yra ta, kad į juos įmontavus sutvirtinančias metalines plokšteles ar varžtus, tose vietose kaulai nenoriai gyja. Žmogaus kūnas nepriima išorinių medžiagų ir stengiasi jas atmesti, tas pats nutinka ir įsivarius rakštį. Būtent šiuos kaulų gijimo procesus ir tyrinėjo daktaras.

Branemark vieno tyrimo metu nusprendė įstatyti titaninį varžtelį į triušo koją ir po tam tikro periodo šį pašalinti, siekiant nustatyti metalo poveikį kaului. Visgi paties daktaro nustebimui varžtelio pašalinti nepavyko. Metalas tiesiog suaugo su kaulu ar tiksliau reikėtų sakyti, kad kaulas taip apaugo aplink titaną, kad šio nebebuvo įmanoma išimti. Tokio atvejo ligtolinėje medicinoje nebuvo nutikę nė viename bandyme ir netgi pats Branemark pamanė, kad jo eksperimentas žlugo.

Nepaisant nusivylimo daktaras gana greitai sugalvojo, kad šį metalą būtų galima panaudoti siekiant sukurti dirbtinę danties šaknį. Gana nuostabi įžvalga, prisiminkite, kad Branemark buvo ne odontologas.

Branemark kaulo ir titano suaugimo procesą pavadino „osseo integracija“. Šiais laikais odontologai tiesiog naudoja paprastą išsireiškimą – dirbtinės šaknies ar implanto įsodinimas.

Beje, daktaro atradimas iš karto nebuvo pripažintas. Dauguma chirurgų ir odontologų manė, kad šis tokiu būdu siekia dėmesio ir yra išprotėjęs. Yra žinoma, kad iš Branemark buvo viešai pasišaipyta vienos didžiulės konferencijos metu, kuomet jis pristatė savo atradimą. Būtent tada atrastas implantavimo procesas galėjo ir nebeišsivystyti iki šių dienų.

Gana keista girdėti tokią istoriją, kai dabar bene kiekviena odontologijos klinika teikia dantų implantavimo paslaugas.

Kaip bebūtų, daktaras nepasidavė ir 1965 metais Branemark atliko pirmąją dirbtinių titaninių šaknų implantavimo procedūrą. Pacientė buvo švedė, turėjusi žandikaulio deformaciją. Operacija pavyko sėkmingai, visgi netgi po šios daktarui gana ilgai teko įrodinėti, kad jo atradimas yra veiksminga priemonė norint atstatyti prarastus dantis.

Laikui bėgant nauji daktaro metodai susilaukė investuotojų dėmesio. Branemark įsitraukė į komercinę dantų implantų gamybą, beje pirmieji buvo pavadinti jo vardu. Implantų karūnėlės buvo gaminamos iš aukso. Šiek tiek vėliau kompanija buvo nupirkta kito verslininko Nobel Pharma, o būstinė persikėlė į Šveicariją.

Įdomu ir tai, kad netgi nupirkęs kompaniją Pharma nepervadino implantų ir naudojo Branemark prekės ženklą, tuo metu šis atspindėjo kokybę ir netgi prabangą. Patys implantai dar keletą kartų buvo perdaryti, odontologijos klinikos galėjo įsigyti kelis skirtingus modelius. Žinoma, vėliau dantų implantų rinka greitai išaugo, atsirado daug konkuruojančių įmonių.

Įdomu tai, kad pirmoji Branemark pacientė, kuriai operuotas žandikaulis su dantų implantu išgyveno daugiau nei 40 metų.

Taigi pasaulinės sėkmės sulaukę dantų implantai dabar gaminami įvairiose pasaulio vietose. Na, o šių atradėjas profesorius Per Ingvar Branemark netgi nebūdamas odontologijos srities specialistas sugebėjo persikvalifikuoti ir žlugusio bandymo rezultatus panaudoti visiškai naujos medicinos srities atsiradimui.

Žandikaulis su kriauklių implantais

Comments are closed.