Kodėl skolinasi valstybės?

Žmonės skolinasi dėl paprastų priežasčių, kartais norima įsigyti naują automobilį, buitinę techniką ar butą, o kartais žmonėms tiesiog pritrūksta pinigų mėnesio pabaigoje, taipogi, kartais skolinamasi net ir atostogoms. Panašiai skolinasi ir valstybės. Tiesa, skiriasi skolinimosi priežastys ir mąstai. Šiame straipsnyje papasakosime apie priežastis, kodėl skolinasi valstybių vyriausybės.

Karai. Būtent karas yra dažniausia priežastis, kodėl šalys skolinasi pinigus. Viena dažniausiai karo metu besiskolinanti valstybė yra Jungtinė Karalystė. Dar nuo tų laikų, kai ši šalis buvo didžiausia ir galingiausia pasaulio valstybė. Tai nutiko po didžiųjų geografinių atradimų, kai anglai valdė didelę dalį Šiaurės Amerikos ir Pietryčių Azijos šalių. Išlaikyti tokias dideles kolonijas buvo nelengva. Anglai turėjo nuolat kariauti visame pasaulyje tiek su vietiniais, kurie keldavo maištus, tiek su kitomis Europos valstybėmis, kurios taip pat taikėsi užgrobti naujas teritorijas. Vienos didžiausių Jungtinės Karalystės priešių buvo Ispanija ir Portugalija. Šios dvi jūrinės valstybės nuolat grūmėsi su Anglija dėl įtakos visame pasaulyje.

Anglai tuo metu turėjo investuoti dideles sumas į laivyną ir karo pramonę. Tai lėmė, kad šios šalies kariuomenė visada buvo vienu žingsniu priekyje. Tiesa, po to, kai kolonijų resursai ėmė sekti, o gyventojai juose vis dažniau reiškė nepasitenkinimą tvarka, Jungtinės Karalystės karo mašiną gelbėjo tik kreditai.

Šiandieninis Londonas tapo vienu iš pagrindinių pasaulio finansų centrų būtent dėl to, kad nuo seno Anglijos vyriausybė ir privatūs verslininkai skolinosi. Šios šalies žmonės žinojo, kad gali visada pasiskolinti ir žinojo, kaip skolas grąžinti. Nei vienas valstybinis kreditas per visą Jungtinės Karalystės istoriją nebuvo nurašytas. Šalis buvo įsiskolinusi net 300% procentų savo bendrojo vidaus produkto po antrojo pasaulinio karo, bet per kitus 30 metų kreditai buvo grąžinti.

Ekonominiai sunkumai. Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad nei viena šalis nėra apsaugota nuo ekonominių sunkumų. Jie beveik visų pasaulio šalių vyriausybes užklupo netikėtai. Daugiausia tai lėmė per didelis optimizmas. Valdžioje esančios valdančiosios partijos daugelyje pasaulio valstybių ekonominio pakilimo metu nesirūpino dėl ateities. Tik šalyse, kuriose yra gilios taupymo ir fiskalinės drausmės tradicijos, buvo sukauptos atsargos sunkesniems laikams. Daugelio kitų šalių kreditas buvo neapgalvotai didelis, o atsargos buvo per mažos atlaikyti didesnius finansinius nesklandumus. Pietų Europos šalys: Graikija, Ispanija, Italija ir Portugalija yra pavyzdys šalių, kuriose ekonominis sunkmetis sukėlė daugiausia sunkumų jos gyventojams.

Dideli projektai. Valstybės skolinasi dideliems ir per ilgą laiką atsiperkantiems projektams. Vienas iš geriausių pavyzdžių yra Panamos kanalas. XIX a. ir XX a. sandūroje pradėtas statyti kanalas buvo didelio projekto pavyzdys. Jungtinės Amerikos Valstybės investavo į dviejų vandenynų sujungimą milžiniškas pinigų sumas. Šio kanalo statybos vyko daugiau nei 20 metų. Įdomiausia tai, kad kanalas yra net ne Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje, Kolumbija tik 1977 metais atgavo teisę į savo pačios teritoriją.

Be Panamos kanalo yra daugybė kitų pavyzdžių, kaip kreditai padėjo pakeisti žmonių gyvenimą. Tai milžiniškos hidro elektrinės, užtvankos ar atominės elektrinės. Manoma, kad atominės elektrinės statybai Lietuvoje taip pat bus skolinamasi iš tarptautinių fondų. Jei projektas bus įgyvendintas, manoma, kad jis atsipirks per 20 ar 30 metų.

Šiame straipsnyje paminėjome kelias pagrindines priežastis, kodėl išauga valstybių skolos. Tiesa, be šių yra daugybė kitų priežasčių, kodėl valstybės būna priverstos skolintis pinigų iš savo piliečių, tarptautinių bankų ir kitų valstybių, bet tai jau kito straipsnio tema.

Pinigai

Comments are closed.