Kokią vietą dizainas užima šiuolaikinėje visuomenėje?

Dabartinė visuomenė intensyviai veikiama konkurencijos, globalizacijos ir kitų veiksnių vis labiau tampa komercializuota, sumaterialėjusi ir iškreipia pagrindinius estetiškumo ir funkcionalumo dizaino principus. Pats dizainas tampa dabartinės, vartotojiškosios visuomenės atspindžiu ir kai kuriais atvejais netgi reklama. Svarbu nepasiduoti masinės industrijos spaudimui ir dizaineriams išlaikyti tvirtą, pilietišką poziciją bei taip koreguoti dabartinę aplinką.

Iki XX amžiaus pradžios visuomenė buvo išlaikiusi natūralų ryšį su gamtine aplinka. Tačiau tas ryšys su laiku vis labiau silpo. Į kasdienį gyvenimą vis labiau skverbiasi įvairi technika palengvinanti gyvenimą ir pats žmogus pradėjo naikinti tai, ką gamta kūrė milijonus metų, pats to nesuprasdamas. Dėsnių ir logikos nepaisymas žmoniją privedė prie visiškai nutrūkusių prigimtinių žmogaus ir gamtos ryšių. Vakarietiškas pasaulis turėtų daugiau pasimokyti iš Rytų šalių, kuriose civilizacijos vis dar laikosi ant tradicinių, ryšių su gamta nenutraukusių pamatų. Japonų tradiciniais kultūros dizaino kriterijais išliko estetiškumas, minimalizmas bei funkcionalumas. Panašūs bruožai nuo seniausių laikų buvo ir Skandinavijos šalyse. Dėl to dizaino principai japonų ir skandinavų šalis iki šiol šiek tiek sugretina.

Šiuo metu architektai dažnai atlieka tik tarpininko vaidmenį ir padeda sujungti racionalaus mokslo, technikos, pramonės ir meno vaidmenis į naujas meno formas. Po Antrojo pasaulinio karo dizainas buvo suvokiamas ne vien kaip kūrybinis projektavimas, kurio metu gimdavo nauji baldai ar kitos idėjos, bet ir kaip ekonominių problemų sprendimas. Dizainerių kūryboje atsirado vietos naujoms meno formoms, atsiskleidė naujos darbo kryptys. Pramoninis dizainas glaudžiai siejosi su masine gamyba, o individualios kūrybinės išraiškos suteikė galimybę laisvai kurti ir nepriklausyti nuo gamintojo.

Daugelyje kitų šalių spaudimą daro amerikietiškoji pramonė ir vartotojiška kultūra. Dizaino sprendimai atspindi ne tik evoliucijos keitimosi tendencijas, bet ir sudaro bei formuoja materialiąją žmogaus aplinką. Idėjinės ir pirminės dizaino užuomazgos slypi meno ir technologijų sintezėje, todėl kūrėjų vaidmuo yra labai atsakingas ir svarbus. Pats žodis dizainas daugelyje kalbų yra suprantamas ir apibrėžiamas skirtingai, dėl to net jo vieta visuomenėje yra sunkiai suvokiama. Daugelis žymiausių XX amžiaus dizainerių buvo baigę architektūros studijas ir dėl to dažnai buvo paplitusi nuomonė, kad tik architektai gali gerai perteikti dizaino esmę. Pats žodis design anglų kalboje yra aiškinamas labai plačiai, tai reiškia ir piešti, ir braižyti, ir projektuoti, ir net pasiūlyti sumanymą. O XIX amžiuje, kai Didžiojoje Britanijoje buvo kuriamos pirmosios dizaino mokyklos, jose buvo mokoma tik piešti.

Šiandieniniame amžiuje dizainą suvokiame kaip reiškinį per moderniosios kultūros, meno bei socialinės visuomenės prizmę. Tačiau ne visuomet civilizacija reiškia nenutrūkstamą pažangą. Keičiasi tradicijos, ekonominiai santykiai, papročių ir net vertybių skalės, keičiasi žmonių supratimas ir tam tikrų dalykų vertinimas.

Gyvenimo tempas greitėja, keičiasi estetikos ir meno sampratos, tačiau būties reikmės iš esmės lieka tos pačios. Įvairūs baldai, bei kiti dizaino daiktai nuolatos kūrė žmogaus aplinką ir nuo tos aplinkos priklausė koks bus to žmogaus vidinis pasaulis. Kadaise amatininko kurtus daiktus, šiandien keičia mašinų industrijos daugkartinė estetika. Dėl to kūrėjas turi būti labai pastabus ir jausti savo darbo svarbą prieš dabartinę, vartotojišką visuomenę.

Dizaineris, tai žmogus turintis išskirtinę galimybę kūrybinę mintį paversti materialia išraiška. Projektuotojo kuriami baldai formuoja gyvenamąją žmogaus aplinką ir tuo pačiu tampa neatsiejama bei reikšminga dalimi. Toks pats formavimasis vyksta ir darbo vietoje. Projektuojami tokie biuro baldai, kurių apsuptyje jaučiamasi ir dirbama geriausiai. Kurdamas dizaineris visuomet tarsi balansuoja ant etikos ir estetikos lyno bei atlieka ateities strateginio planuotojo vaidmenį.

biuro baldai

Kūrėjo genialumas atsispindi tada, kai kasdienės paskirties daiktai keičia savo funkciją ir tampa meno kūriniais žmogaus aplinkoje.

Comments are closed.