Mainų sistemos evoliucija

Natūra, taurieji metalai, popieriniai pinigai ir skaitmeniniai pinigai – tai mūsų civilizacijos mainų sistemos evoliucijos etapai. Evoliucijos, kuri vyksta ir šiandien ir veda link naujų būdų, kaip bus perkamas maistas ar buitinė technika. Peržvelkime, kaip šis procesas vystėsi ir kur jis galėtų vesti.

Akmens amžiaus gentyje viskas buvo bendra. Dalis genties narių medžiojo gyvūnus ir sprendė jiems spąstus, kiti rinko uogas, žvejojo. Kiekvienas turėjo susirasti veiklą, kuri genčiai teikia naudą, nes kitu atveju bus išmestas ir tiesiog numirs, nes vienam žmogui išgyventi prieš 10 000 metų buvo praktiškai neįmanoma. Išgyvenimą lėmė gyvenimas žmonių bendruomenėse, kur genties nariai pasiskirstydavo atsakomybes ir kiekvienas rūpindavosi ne tik savo, bet ir kitų narių gerove. Piniginiai santykiai ankstyvosiose bendruomenėse neegzistavo.

Šiose gentyse vyravo natūriniai mainai. Laukinį miško gyvūną sumedžioję vyrai dalindavosi savo laimikiu su kitais genties nariais. Mainais jie gaudavo miško gėrybių: uogų ir vaisių. Vėliau natūriniai mainai atsirado ir tarp skirtingų genčių. Tiesa, dažniau jos tarpusavyje konfliktuodavo dėl medžioklės plotų. Pagrindinė valiuta buvo fizinė jėga, nes dažniausiai būtent ji nulemdavo, kam atitekdavo geresnis laimikio kąsnis.

Vykstant didesnio masto natūriniams mainams vienas iš produktų tampa tarpininkavimo priemone. Dažniausiai tai būdavo prekė, kuri turi pastovią ir mažai kintančią vertę bei negreitai tą vertę praranda. Ankstyvaisiais laikais dažnai tai būdavo gyvūnų kailiai, vėliau šia preke tapo įvairūs metalai.

Puikiai žinome, kad vienas populiariausių atsiskaitymams naudojamų metalų buvo auksas. Būtent tai, kad jis buvo sunkiai prieinamas, jo rinkoje buvo ribotas kiekis ir jį žmonės vertino dėl fizinių savybių, ilgą laiką auksas buvo viena pagrindinių atsiskaitymo priemonių. Tiesa, yra buvę atvejų, kai aukso kiekis rinkoje buvo per didelis ir tai sukėlė infliaciją ir didelio masto krizes. Šios krizės prasidėjo po to, kada kai kurių Europos valstybių vadovai atrado didelius aukso šaltinius. Per didelis kiekis reiškė šio tauriojo metalo nuvertėjimą ir kitų prekių kainos augimą.

Beje, iki XX a. antros pusės auksu buvo padengtos beveik visos pagrindinės pasaulio valiutos. Tai reiškė, kad kiekvienas popierinis ar metalinis piniginis vienetas galėjo būti iškeistas į auksą. Deja, šiandien to padaryti jau nebegalima. Pinigai nėra susieti su jokiu tauriuoju metalu. Pasaulio ekonomika tapo per daug sudėtinga, kad būtų galima valstybines valiutas susieti su konkrečiu tauriuoju metalu.

XXI a. jau vadiname informacijos ir žinių amžiumi. Būtent taip vadins šį laikmetį ir istorikai, nes šiais laikais skaitmeniniais tapo ir mūsų naudojami pinigai. Lietuvoje jau praktiškai kiekvienas žmogus turi debetinę kortelę, kurią karts nuo karto panaudoja atsiskaitymams. Tiesa, tai tik pradžia. Jau yra valstybių, kurios ruošiasi ir atsisakyti popierinės valiutos ir palikti galimybę atsiskaityti tik banko kortelėmis.

Pasikeitė ir mūsų pirkimo įpročiai. Internetinės parduotuvės pakeitė tiek turgų, tiek specializuotas parduotuves. Buitinė technika, drabužiai ir daugelis kitų prekių šiandien daug pigiau parduodamos būtent interneto parduotuvėse. Žengiame ir toliau – jau ir kasdienes maisto prekes galime įsigyti su pristatymu į namus internetu. Apsipirkimas internetu jau tapo praktiškesniu ir patogesniu procesu nei ėjimas į parduotuvę pačiam.

Taigi, mainų sistema greitai keičiasi ir tobulėja. Įdomu, kur šis kelias ves toliau. Galbūt jau artimiausiu laiku pinigai iš viso išnyks ir prekės bei paslaugos panaudojant kompiuterines technologijas bus paskirstomos kiekvienam pagal nuopelnus? Kaip manai, kokia ateitis laukia mūsų piniginės sistemos?

Kaita

Comments are closed.