Paskolos

Paskola: investicija ir atsakomybė

Paskolos

Paskolos

Turbūt jau niekam nebereikia aiškinti, kas yra paskolos, ir kam jos skirtos. Žmonės dėl kredito kreipiasi veikiami skirtingų aplinkybių. Vieniems reikalingi papildomi pinigai didesniam pirkiniui, kitiems paprasčiausiai pritrūksta pinigų būtiniausios reikmėms, pragyvenimui iki kitos algos. Greitos paskolos jau kurį laiką yra plačiai žinomos „greitosios finansinės pagalbos“ vardu. Tuo tarpu, kreditai, išduodami bankuose, skiriasi nuo mažųjų paskolų ne tik dydžiu, bet ir grąžinimo termino trukme, gavimo sąlygomis. Iš bankų žmonės skolinasi didesniems pirkiniams (tai paskolos verslui, būstui, brangiam automobiliui, studijoms Lietuvoje ir užsienyje). Finansų analitikas Karolis, besidomintis statistika, pasakoja, kokie yra lietuvių skolinimosi ypatumai. Kam jiems dažniausiai reikalingos paskolos? Ar, apskritai, verta skolintis iš bankų ar mažųjų paskolų bendrovių?

Paskolų prašymo priežastys

„Jau beveik dešimt metų konsultuoju žmones finansiniais klausimais. Neslėpsiu, į mane dažnai kreipiasi viltį praradę, palyginus nedideles pajamas gaunantys žmonės. Jie skundžiasi nuolatiniu pinigų stygiumi. Jeigu dažnam lietuviui pritrūksta iki algos, ką jau kalbėti apie galimybes įsigyti brangesnių daiktų. Paskola neretai yra vienintelis tokių žmonių šansas įsigyti prabangos prekę. Žinoma, galima kelti klausimą – jeigu asmuo taupo maistui ir mokesčiams, ar jam reikalinga brangi kelionė į egzotinę šalį, prabangus automobilis? Į tai vienareikšmiškai atsakyti sunku. Pabandysiu pateikti pavyzdį: štai, paskolos studentams reikalingos tada, kai šie nori mokytis brangiau kainuojantį dalyką (kad ir susijusį su medicina), tačiau neturi tam pakankamai lėšų ir jų pažymiai neleidžia gauti pilnai finansuojamos studijų vietos. Galima tokiam studentui pasakyti: „Kam gi tos paskolos tau reikia? Stok mokytis kuklesnės specialybės.“. Tačiau tas studentas, neišsigandęs nei paskolos palūkanų, nei paties įsipareigojimo, investuoja į savo ateitį. Jis tiki, kad pinigus grąžins, galbūt dėl to daugiau dirbs, tačiau pasieks tai, ko užsibrėžęs. Panašiai galima žiūrėti ir į paskola, imamą norint nusipirkti brangų automobilį. Jis galbūt ir nėra gyvybiškai svarbus, tačiau tai investicija į aukštesnę gyvenimo kokybę. Paskolos su uzstatu ar be jo, su didesnėmis ar mažesnėmis palūkanos – tai investicija į pirkinį, į verslą, į naują būstą. Svarbiausia suvokti savo atsakomybę ir tai, kad gautus pinigus reikės grąžinti. Visa kita – subjektyvu.“.

Ką verta žinoti prieš skolinantis?

Paklaustas, kam dažniausiai imamos paskolos Lietuvoje, Karolis pripažįsta, kad pirmauja būsto kreditai. „Iš bankų žmonės dažniausiai skolinasi būstui. Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje yra nemažos, tad žmonėms reikia papildomos finansinės pagalbos. Be to, būsto paskoloms yra taikomos neblogos sąlygos. Paskolos kaina negąsdina ir žmonių, norinčių pradėti nuosavą verslą. Tai taip pat dažna priežastis kreiptis dėl ilgalaikio kredito – noras atidaryti savo restoraną, taisyklą, kirpyklą ir taip toliau. Panašu, kad lietuviai yra ne tik vertinantys nuosavą būstą, bet ir verslūs žmonės. Bent jau atsižvelgus į tai, kam skolinasi.“. Kalbant apie patį apsisprendimą skolintis, Karolis nurodo, kas gali padėti pasitikrinti, ar paskolos jums tikrai reikia: „Savo klientams visad sakau, kad jų finansines galimybes įvertinti gali padėti paskolos skaiciuokle. Tai toks įrankis, kuris, įvedus tam tikrus duomenis, nurodo, kokio dydžio paskolą gali gauti žmogus. Tai padeda suprasti, ar su esamu atlyginimu įmanoma tikėtis padoraus dydžio kredito, ar verta palaukti geresnių laikų. Reikėtų atsiminti, kad paskolos sutartis yra toks dalykas, kurio neatsisakysi, supratęs, kad nebeturi pinigų įmokai bankui. Dėl to būtina realiai įvertinti savo padėtį. Ypatingai skolinantis iš banko. Greitos paskolos– kiek kitoks dalykas. Norint pasiskolinti iš individualios bendrovės, reikia atitikti minimalias sąlygas. Tuo tarpu, paskolos, suteikiamos banke, turėtų būti atsakingai pasvertos dar prieš kreipiantis į konsultantą. Čia tinka posakis – „devynis kartus pamatuok, o dešimtą – pjauk.““.

Comments are closed.