Mokslas / Išsilavinimas

Profesinės mokyklos: ko reikia darbo rinkai?

Kiekvienais metais į aukštąsias mokyklas įstoja daugiau nei 30 000 studentų, į profesines mokyklas – vos trečdaliu mažiau. Aukštas profesinių mokymosi įstaigų rodiklis kalba apie jų būtinybę. Beje, beveik pusė priimtųjų turi brandos atestatus. Stojančiųjų į profesines mokyklas kasmet daugėja, o specialybių pasiūla tendencingai auga.

Visuomenėje vis dar sklando mitai, tvirtinantys, kad profesinis mokymas neatitinka šiandieninės darbo rinkos, tačiau šis faktas smarkiai prasilenkia su realybe – profesiją turintis jaunuolis, galintis pasigirti praktiniais įgūdžiais ir teorinėmis žiniomis, visuomet bus vertinamas darbdavio. Žinoma, nuolatos besikeičiantys visuomenės poreikiai suformuoja skirtingų specialybių hierarchiją, t. y. tai, ko ieškoma šiemet, galbūt bus visiškai neperspektyvu prabėgus keliems metams, pvz., visai neseniai truko savo darbą išmanančių statybininkų, tačiau šiuo metu naujų specialistų nebereikia. Siekdamos prisitaikyti prie natūralių pokyčių, profesinės mokyklos Vilniuje siūlo platų mokomų dalykų spektrą.profesinės mokyklos

Profesinės mokyklos Vilniuje stebi darbo rinkos barometrus ir siekia prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Žinoma, tiksliai nuspėti, kokių specialybių reikės po 3 ar 5 metų, yra neįmanoma, t. y. to negali įvardyti nei viena mokymosi įstaiga. Negalima pamiršti ir to, kad profesinio mokymo įstaigos formuoja mažas moksleivių grupeles, be to, jaunuoliai atvažiuoja iš visų Lietuvos regionų ir ruošiasi sugrįžti namo, todėl mokslus baigę specialistai nepasilieka vienoje vietoje.

Realūs pavyzdžiai įrodo, kad įgijus darbo rinkoje paklausią profesiją galima kur kas greičiau susirasti pelningą darbą, nei baigus neperspektyvias universitetines studijas, t. y. darbdavys ieško įgūdžių turinčio specialisto, o ne teorines žinias keturis metus krimtusio jaunuolio. Šiuo metu didesnę nei vidutinę šalies algą (t. y. daugiau nei 2–3 tūkst. Lt, atskaičius mokesčius) uždirba tarptautininių maršrutų vairuotojai, lokomotyvų mašinistai ir automobilių remonto specialistai.

Profesinis mokymas aprėpia įvairias sritis. Pastaraisiais metais ypatingo moksleivių susidomėjimo sulaukė administravimas, architektūra, aplinkosauga, inžinerija, humanitariniai mokslai, mokytojų rengimas, socialiniai mokslai, statyba, sveikatos priežiūra, transporto paslaugos, teisė, veterinarija ir žemės ūkis – moksleiviams suteikiama galimybė rinktis ir įgyti specialybę, kuri labiausiai atitinka jų poreikius ir pomėgius. Be to, pastaraisiais metais profesiniam mokymui yra skiriama ES parama, todėl sparčiai atnaujinama mokymo bazė ir keliama mokytojų kvalifikacija, perkuriamas mokymo turinys, atnaujinamos technologijos ir mokymo priemonės, t. y. siekiama, kad mokiniai išmoktų dirbti su naujausia įranga.

Profesinės mokyklos atveria platų kelią tolimesnėms studijoms. Nemaža dalis profesines mokyklas baigusių moksleivių stoja į kolegijas ir universitetus. Šiuo metu profesinio mokymo įstaigose mokosi apie 50 000 jaunuolių, iš jų daugiau nei 10 proc. stengiasi įgyti ir aukštąjį išsilavinimą. Beje, profesinę kvalifikaciją įgijęs asmuo, stodamas į kolegiją, gauna du papildomus balus, o stodamas į universitetą – vieną. Baigiamojo kvalifikacinio egzamino, įgyto profesinėje mokykloje, įvertinimas gali prilygti valstybiniam egzaminui. Jaunuoliai, turintys tiek praktinių, tiek teorinių žinių, yra vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.