Tag Archives: advokatas

Skyrybos. Kaip gali pasibaigti santuoka.

Santuokos pabaiga

 

Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka (skyrybos).

Santuoka gali būti nutraukta:

Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties

 

Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba teismas sprendimu paskelbia jį mirusiu.

Paskelbus sutuoktinį mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos.

Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai, panaikinus teismo sprendimą, abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, santuoka gali būti atnaujinta.

 

Santuokos negaliojimas

 

Gali pasitaikyti atvejų, kai santuoka nenutraukiama, bet pripažįstama negaliojančia. Pripažinti santuoką negaliojančia gali tik teismas. Tam turi būti bent viena iš šių sąlygų:

  • Santuoka sudaryta tos pačios lyties asmenų
  • Santuoka sudaryta neišreiškus tikrosios valios (prievarta, apgaule, grasinant, šantažuojant ar pan.)
  • Santuoka sudaryta su nepilnamečiu negavus tam teismo leidimo
  • Santuoka sudaryta su neveiksniu asmeniu
  • Santuoka sudaryta nenutraukus ankstesnės santuokos ar įregistruotos partnerystės
  • Santuoka sudaryta tarp artimų giminaičių
  • Vienas iš sutuoktinių nepranešė kitam apie tai, kad jis serga venerine liga arba AIDS
  • Santuoka sudaryta tik dėl akių, t.y. fiktyvi santuoka

Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia su ieškiniu į teismą gali kreiptis: sutuoktinis, nepilnametis sutuoktinis, jo tėvai, globėjai, rūpintojai, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo kurio teisės yra pažeistos.

Praktikoje santuokos pripažinimo negaliojančia bylos pasitaiko labai retai.

 

Advokatai | Advokatų kontora |

Atstovavimas teisme civilinėse bylose

Advokatų kontora

Advokatu kontora

Civilinio proceso kodekse nurodyta kas ir kokiais atvejais gali ar privalo atstovauti ginčo šalį ar kitą suinteresuotą asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad atstovavimas civiliniame procese nėra tapatus atstovavimui materialinės teisės prasme.

Bendros nuostatos

51 straipsnis. Atstovavimas teisme

1. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

2. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.

3. Šio Kodekso bei Civilinio kodekso nustatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą.

4. Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.

5. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą.

6. Atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

52 straipsnis. Fizinių asmenų atstovų pagal įstatymą teisių ir pareigų įforminimas

1. Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas.

2. Byloje turinčiam dalyvauti fiziniam asmeniui, nustatyta tvarka pripažintam nežinia kur esančiu, atstovauja jo turto administratorius (laikinasis administratorius), paskirtas nežinia kur esančio fizinio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą.

53 straipsnis. Įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, atstovas pagal įstatymą

Byloje turinčiam dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens įpėdiniui, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi.

54 straipsnis. Atstovų pagal įstatymą teisės

1. Atstovai pagal įstatymą atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

2. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam jų pasirinktam atstovui.

55 straipsnis. Bylų vedimas juridinių asmenų vardu

Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

56 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

1. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

1) advokatai;

2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;

3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;

4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);

5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

2. Be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

3. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

4. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.

57 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimas

1. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime.

2. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais, kai bylą teisme veda atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat šio Kodekso 56 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas, o šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju – atstovaujamas antstolis.

3. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti dokumentai. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sąjungos nario ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens rašytine sutartimi.

4. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos atstovo teisės gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

58 straipsnis. Įgaliojimas vesti bylas

Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti

59 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisės

Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

60 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme

Atstovais teisme negali būti:

1) teisėjai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą;

2) prokurorai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba byloje dalyvauja kaip prokuratūros įgaliotiniai;

3) asmenys, kuriems nustatyta globa ar rūpyba;

4) asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai.

Kasacinė instancija

354 straipsnis. Atstovavimas

Kasacinio teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.

Vykdymo procesas

599 straipsnis. Atstovavimas vykdymo procese

1. Išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokatų padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo proceso dalyviams atstovauti teisme gali šio Kodekso 56 straipsnyje nurodyti asmenys.

2. Atstovavimo sutartyje ar jos išraše, be kitų duomenų, turi būti nurodytas atstovo darbo vietos adresas.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksą

Advokatu kontora | Teisinės paslaugos | Teisinė konsultacija

Advokatai. Advokatų veikla

Advokatų teikiamos teisinės paslaugos

Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą.

Teisines paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis taikomos tos pačios nuostatos kaip ir advokatui.

Advokato veikla

Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai.

Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė.

Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas. Teisę teikti šioje dalyje išvardytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

Advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą.

 

Reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui

Fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos  valstybės narės pilietis;

2) turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) moka valstybinę kalbą;

6) išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą;

7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

 


Skyrybų dokumentų šusnis – ne tokia jau ir didelė !

Skyrybos nėra pats maloniausias procesas, dažnu atveju kainuojantis nemažai nervų, o kartais ir pinigų. Nusprendę skirtis, žmonės dažnai tarsi pamiršta viską ir puola vienas kitam grąsinti advokatais ir teismais, ko pasekoje ir taip subyrėję santykiai tampa dar prastesni. Žinoma, norint nutraukti santuoką, prireiks kreiptis ir į advokatų kontorą, kurioje teikiamos tokio pobūdžio teisinės paslaugos, kadangi remiantis LR teisės aktais, santuoka gali būti nutraukta tik teismo sprendimu. Tačiau kuo lengviau įvyksta skyrybų procesas, tuo mažiau tai kainuoja ir Jūsų piniginei.
 
Tam, kad būtų paprasčiau susigaudyti skyrybų procese, šiame straipsnyje sudarysime sąrašėlį dokumentų, reikalingų norint nutraukti santuoką.
 
Siekiant skyrybų, pirmiausia reikalingas yra pareiškimas dėl santuokos nutraukimo. Šis pareiškimas turi būti pasirašytas abiejų sutuoktinių tuo atveju jei skyrybų nori abi pusės. Jei skyrybų nori tik vienas iš sutuoktinių, tuomet reikalingas vienas iš sutuoktinių prašymo dėl santuokos nutraukimo. Šį dokumentą surašo advokatai. Kitas dokumetas : sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (jei santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių susitarimu, dokumentas turi būti pasirašytas abiejų sutuoktinių).  Taip pat reikia pateikti ir santuokos liudijimą bei šeimos sudėties pažymėjimas, kurį išduoda Gyventojų registro tarnyba. Jei sutuoktiniai turėjo vaikų, reikalingi ir vaikų gimimo liudijmai.
 
Prie visų dokumentų taip pat reikia gauti pažymą iš Registrų Centro apie įregistruotą nekilnojamą turtą. Net ir tuo atveju, jei sutuoktiniai tokio turto neturi, pažyma visvien yra reikalinga. Tokia pati situacija yra ir su VĮ „Regitra“ , iš kurios reikia gauti pažymą apie įregistruotas transporto priemones, net ir tuo atveju, jei transporto priemonių nebuvo įsigyta.
 
Taigi, tai yra pagrindiniai dokumentai reikalingi santuokos nutraukimui.
 

Bankrotas. Ar įmanoma to išvengti?

Pastaruosius kelerius metus netyla kalbos apie krizę, bankrotus bei skolas. Finansinė padėtis Lietuvoje, praėjus keliems metams nuo ekonominio nuosmukio pradžios vis dar nėra stabili. Kartu tai lemią ir keblią verslo padėtį. Bankrotų skaičius per pastaruosius metus šiek tiek sumažėjo, tačiau naujai reigstruotų įmonių skaičius vis dar nesiekia tokio, koks buvo prieškriziniu periodu.  
Visų pirma, prieš pradėdami kalbėti apie tai, kaip apsisaugoti nuo bankroto, apsibrėžkime, kas yra pats bankrotas. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu, bankrotas yra nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla (teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių) arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Bankrotas įmonei gali būti iškeliamas keliais būdais-pačios įmonės iniciatyva bei kreditoriaus iniciatyva. Tikriausiai savaime suprantama, jog pačios įmonės iniciatyva vykdoma bankroto procedūra yra žymiai palankesnis variantas.  Vėlg remiantis LR įmonių bankroto įstatymu,  įmonės vadovas, matydamas bankrotinę situaciją, privalo inicijuoti bankroto procedūrą.  Tuo tarpu, antruoju atveju , kai Antrasis bankroto procedūra yra inicijuojama kreditorių,  yra labai rizikinga. Taip yra vien dėl to, jog  įmonė, kuriai iškeliamas bankroto byla, neturi jokios įtakos ir galių bankroto procedūrose- pagrindinis vaidmuo atitenka čia kreditoriams.
Bankrotas tikrai nėra malonus procesas, todėl turėtume žinoti ką daryti jeigu vis dėlto turime skolų. Visų pirma, šioje situacijoje reikėtų kreiptis į teisininkus – teisinės konsultacijos bei kitos teisinės paslaugosšiuo atveju pravers labiau nei bet kas kitas.
Kiekvienas advokatas pasakys, jog siekiant išvengti sudėtingos bankroto procedūros, pirmiausia reikėtų laiku atsiskaityti su kreditoriais, reaguoti į kreditorių pranešimus, taip pat pasistengti kuo greičiau atgauti skolas už suteiktas paslaugas.
Advokatai, dirbantys su bankroto bylomis, patars kokias priemones geriausia yra taikyti, atsižvelgiant į konkrečios įmonės situaciją.

Kaip įveikti bankrotą?

Pastaruosius kelerius metus netyla kalbos apie krizę, bankrotus bei skolas. Finansinė padėtis Lietuvoje, praėjus keliems metams nuo ekonominio nuosmukio pradžios vis dar nėra stabili. Kartu tai lemią ir keblią verslo padėtį. Bankrotų skaičius per pastaruosius metus šiek tiek sumažėjo, tačiau naujai reigstruotų įmonių skaičius vis dar nesiekia tokio, koks buvo prieškriziniu periodu.  
Visų pirma, prieš pradėdami kalbėti apie tai, kaip apsisaugoti nuo bankroto, apsibrėžkime, kas yra pats bankrotas. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu, bankrotas yra nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla (teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių) arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Bankrotas įmonei gali būti iškeliamas keliais būdais-pačios įmonės iniciatyva bei kreditoriaus iniciatyva. Tikriausiai savaime suprantama, jog pačios įmonės iniciatyva vykdoma bankroto procedūra yra žymiai palankesnis variantas.  Vėlg remiantis LR įmonių bankroto įstatymu,  įmonės vadovas, matydamas bankrotinę situaciją, privalo inicijuoti bankroto procedūrą.  Tuo tarpu, antruoju atveju , kai Antrasis bankroto procedūra yra inicijuojama kreditorių,  yra labai rizikinga. Taip yra vien dėl to, jog  įmonė, kuriai iškeliamas bankroto byla, neturi jokios įtakos ir galių bankroto procedūrose- pagrindinis vaidmuo atitenka čia kreditoriams.
Bankrotas tikrai nėra malonus procesas, todėl turėtume žinoti ką daryti jeigu vis dėlto turime skolų. Visų pirma, šioje situacijoje reikėtų kreiptis į teisininkus – teisinės konsultacijos bei kitos teisinės paslaugosšiuo atveju pravers labiau nei bet kas kitas.
Kiekvienas advokatas pasakys, jog siekiant išvengti sudėtingos bankroto procedūros, pirmiausia reikėtų laiku atsiskaityti su kreditoriais, reaguoti į kreditorių pranešimus, taip pat pasistengti kuo greičiau atgauti skolas už suteiktas paslaugas.
Advokatai, dirbantys su bankroto bylomis, patars kokias priemones geriausia yra taikyti, atsižvelgiant į konkrečios įmonės situaciją.

Tyčinis įmonių bankrotas – kas tai?

Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu – bankrotas yra apibūdinamas kaip nemokios įmonės būsena, kuomet teisme įmonei yra iškelta bankrotto byla arba įmonėje kreditoriai vykdo bankroto prpcedūras ne teimine tvarka.
Įmonių bankroto įstatymas, per pastaruosius 20 metų buvo pakeistas daugybę kartų, taip pat ne vieną kartą redaguotas. Visa tai parodo ne ką kitą, kaip tai, jog mūsų šalies ekonomika yra nestabili. Didžioji dalis verslininkų yra įsitikinę, jog atidėliojant bankroto bylą yra įmamona išvengti socialinių faktorių aštrėjimo. Ypač tuo atveju, jei ties bankroto riba atsiduria stambios įmonės.
Vis dėlto, ne visuomet bankrotas yra toks jau nekaltas įvykis, rodantis vien tik įmonės žlugimą – tai pasakys kiekvienas patyręs advokatas. Kartais , siekdami išsisukti nuo įvairių įsipareigojimų, o taip pat nelegaliai pasipelnyti, įmonių savininkai bankrotą inscenizuoja, tiksliau tariant, sukelia tyčinį įmonės bankrotą.
Teismas, kuris nagrinėja bankroto bylą, gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu yra nustatyti požymiai, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai ar neveikimas, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Jeigu teismas nustato tyčinį įmonės bankrotą, įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, kurie buvo sudaryti  5 metų laikotarpyje iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat bankroto administratorius turi pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir  galėjusių turėti įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Jei teismui pripažįsta įmonės bankrotą tyčiniu, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto. Tiesa, tokiu atveju, atstovauti šio pobūdžio byloje pasiryžta ne kiekviena advokatų kontora. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog skirtingose advokatų kontorose, skiriasi ir teikiamosteisinės paslaugos (tiksliau jų pobūdis). Tokiu atveju kreiptis reikėtų į verslo teisę atstovaujančius advokatus.

Geras advokatas – brangus advokatas?

 Į teisininkus dažniausiai kreipiamasi tik tuomet, kuomet jau susiduriama su didele ir rimta problema. Tačiau reikėtų žinoti ir tai, jog kvalifikuotos teisinės paslaugos bei konsultacinė pagalba neretai gali padėti išsigelbėti ir nuo dar neatėjusių, tačiau numatomų bėdų. Teisininkai (advokatai) yra būtent tie žmonės, kurie gali ne tik padėti išspręsti esamas problemas, tačiau taip pat užbėgti tolimesnėms galimoms problemoms už akių.
Dažnai nusprendus kreiptis pagalbos iškyla klausimas – o kaip gi pasirinkti gerą teisininką, kuri advokatų kontora yra profesionalesnė, bei kiek apskritai kainuoja teisinės paslaugos? Visų pirma, geras teisininkas tikrai nėra tas, kuris tiesiog žino daugybę teisinių aktų.
Itin svarbu yra ir advokato sugebėjimas bendrauti bei kitos asmeninės savybės. Svarbiausias kriterijus visgi yra turima įgyta patirtis, žinios bei profesionalumas – būtent tai užtikrina tiekiamų paslaugų kokybę. Dažnai galvojama, jog profesionalių teisininkų paslaugos gali kainuoti dukart, kartais net ir tris kart brangiau. Tačiau reikia suprasti, kad kaina šiuo atveju tikrai nėra profesionalumo rodiklis – kartais prastas advokatas gali kainuoti keliskart brangiau, negu profesionalas.
Svarbiausia – pasitikėti teisininku, kurį pasirenkate, tai gali išeiti jūsų pačių naudai.
Kaip pavyzdį, kuomet teisininkas gali padėti išspręsti problemas, pateiksime ekonominio sunkmečio situaciją. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu į teisininkus tendencingai daugiausiai buvo kreipiamasi dėl laiku negrąžinamų skolų. Daugiausia bylų buvo keliama būtent dėl skolų išieškojimo. Noras susigrąžinti skolą dažnai sukelia problemų abiems pusėms – tiek skolininkams, kurie šiuo metu neturi galimybių kaip grąžinti skolą, ypač tos, kuri vis didėja, tiek skolinantiems, kurių padėtis kartais irgi gali tapti kebli, ypač kai turima įvairių finansinių įsipareigojimų. Jei tarp šių dviejų pusių kyla konfliktas, be teisininko apsieiti čia nėra įmanoma. Tačiau nereikėtų skubėti kreiptis į antstolius. Šioje vietoje pirmiau reikalinga yra teisininko konsultacija. Profesionalus teisininkas visuomet randa sprendimą, kaip pasiekti abiems pusėms naudingą susitarimą. Tad šiuo atveju teisininko konsultacija kainuotų pigiau, negu aiškinimasis su antstoliais bei lakstymas po teismus.