Tag Archives: advokatų kontora

Skyrybos. Kaip gali pasibaigti santuoka.

Santuokos pabaiga

 

Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka (skyrybos).

Santuoka gali būti nutraukta:

Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties

 

Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba teismas sprendimu paskelbia jį mirusiu.

Paskelbus sutuoktinį mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos.

Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai, panaikinus teismo sprendimą, abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, santuoka gali būti atnaujinta.

 

Santuokos negaliojimas

 

Gali pasitaikyti atvejų, kai santuoka nenutraukiama, bet pripažįstama negaliojančia. Pripažinti santuoką negaliojančia gali tik teismas. Tam turi būti bent viena iš šių sąlygų:

  • Santuoka sudaryta tos pačios lyties asmenų
  • Santuoka sudaryta neišreiškus tikrosios valios (prievarta, apgaule, grasinant, šantažuojant ar pan.)
  • Santuoka sudaryta su nepilnamečiu negavus tam teismo leidimo
  • Santuoka sudaryta su neveiksniu asmeniu
  • Santuoka sudaryta nenutraukus ankstesnės santuokos ar įregistruotos partnerystės
  • Santuoka sudaryta tarp artimų giminaičių
  • Vienas iš sutuoktinių nepranešė kitam apie tai, kad jis serga venerine liga arba AIDS
  • Santuoka sudaryta tik dėl akių, t.y. fiktyvi santuoka

Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia su ieškiniu į teismą gali kreiptis: sutuoktinis, nepilnametis sutuoktinis, jo tėvai, globėjai, rūpintojai, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo kurio teisės yra pažeistos.

Praktikoje santuokos pripažinimo negaliojančia bylos pasitaiko labai retai.

 

Advokatai | Advokatų kontora |

Atstovavimas teisme civilinėse bylose

Advokatų kontora

Advokatu kontora

Civilinio proceso kodekse nurodyta kas ir kokiais atvejais gali ar privalo atstovauti ginčo šalį ar kitą suinteresuotą asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad atstovavimas civiliniame procese nėra tapatus atstovavimui materialinės teisės prasme.

Bendros nuostatos

51 straipsnis. Atstovavimas teisme

1. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

2. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.

3. Šio Kodekso bei Civilinio kodekso nustatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą.

4. Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.

5. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą.

6. Atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

52 straipsnis. Fizinių asmenų atstovų pagal įstatymą teisių ir pareigų įforminimas

1. Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas.

2. Byloje turinčiam dalyvauti fiziniam asmeniui, nustatyta tvarka pripažintam nežinia kur esančiu, atstovauja jo turto administratorius (laikinasis administratorius), paskirtas nežinia kur esančio fizinio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą.

53 straipsnis. Įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, atstovas pagal įstatymą

Byloje turinčiam dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens įpėdiniui, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi.

54 straipsnis. Atstovų pagal įstatymą teisės

1. Atstovai pagal įstatymą atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

2. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam jų pasirinktam atstovui.

55 straipsnis. Bylų vedimas juridinių asmenų vardu

Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

56 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

1. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

1) advokatai;

2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;

3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;

4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);

5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

2. Be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

3. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

4. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.

57 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimas

1. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime.

2. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais, kai bylą teisme veda atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat šio Kodekso 56 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas, o šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju – atstovaujamas antstolis.

3. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti dokumentai. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sąjungos nario ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens rašytine sutartimi.

4. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos atstovo teisės gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

58 straipsnis. Įgaliojimas vesti bylas

Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti

59 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisės

Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

60 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme

Atstovais teisme negali būti:

1) teisėjai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą;

2) prokurorai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba byloje dalyvauja kaip prokuratūros įgaliotiniai;

3) asmenys, kuriems nustatyta globa ar rūpyba;

4) asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai.

Kasacinė instancija

354 straipsnis. Atstovavimas

Kasacinio teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.

Vykdymo procesas

599 straipsnis. Atstovavimas vykdymo procese

1. Išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokatų padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo proceso dalyviams atstovauti teisme gali šio Kodekso 56 straipsnyje nurodyti asmenys.

2. Atstovavimo sutartyje ar jos išraše, be kitų duomenų, turi būti nurodytas atstovo darbo vietos adresas.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksą

Advokatu kontora | Teisinės paslaugos | Teisinė konsultacija

Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės

Santuokos nutraukimo momentas (Skyrybos)

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kuri įregistruoja santuokos nutraukimo faktą.

Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms

Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Sandorių, sudarytų po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pripažinimas negaliojančiais

Sandoriai, susiję su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jeigu tas sutuoktinis įrodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises, o trečiasis asmuo buvo nesąžiningas.

Buvusių sutuoktinių pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Bet jei santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės

Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą.

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.

Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas

Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.

Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.

Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas ( alimentai )

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas.

Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.

Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai;

2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams;

3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;

4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.

7. Teismas gali pareikalauti iš buvusio sutuoktinio, privalančio teikti išlaikymą kitam sutuoktiniui, pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.

8. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.

9. Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.

10. Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo, išieškoma iš jo turto įstatymų nustatyta tvarka.

11. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

12. Kai buvęs sutuoktinis, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.

13. Kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo įpėdiniams. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlaikymo reikalingas sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri invalidą vaiką iš ankstesnės santuokos. Visais kitais atvejais sutuoktinio iš vėlesnės santuokos pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį atsiranda pirmiau nei tokia sutuoktinio iš ankstesnės santuokos pareiga.

Pagal LR Civilinį kodeksą

Teisinės paslaugos dėl skyrybų teisinių pasekmių. | Advokatu kontora

Vedybų sutartis

Vedybų sutartis

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).

Vedybų sutarties sudarymas

Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).

Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo.

Sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti vedybų sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas.

Vedybų sutarties forma

Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma.

Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre, kurį tvarko hipotekos įstaigos, šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios.

Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus.

Vedybų sutarties turinys

Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:

1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;

2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;

3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti, kad viena iš išvardintų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.

Vedybų sutartyje numatytas sutuoktinių teises ir pareigas gali riboti tam tikras terminas, arba pareigų ir teisių atsiradimas ar pabaiga gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu ar neįvykdymu.

Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos

Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios:

1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai;

2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;

3) pažeidžia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą;

4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;

5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius;

6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams;

7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;

8.) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;

9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.

Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas

Vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti.

Vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tada, jeigu vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas yra įregistruotas vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą.

Vieno sutuoktinio reikalavimu vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta teismo sprendimu, kai yra šio kodekso šeštojoje knygoje numatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindai.

Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai, kurių teises pažeidė vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas, turi teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą, ginčyti tokį pakeitimą ar nutraukimą teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo.

Vedybų sutarties pabaiga

Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, išskyrus tas prievoles, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium. Vedybų sutarties pabaiga registruojama vedybų sutarčių registre.

Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia

Vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia taip pat bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

Sutuoktinio reikalavimu teismas vedybų sutartį gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki.

Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo.

 

Vedybų sutarties parengimas | Teisines paslaugos | Teisines konsultacijos

Advokatai. Advokatų veikla

Advokatų teikiamos teisinės paslaugos

Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą.

Teisines paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis taikomos tos pačios nuostatos kaip ir advokatui.

Advokato veikla

Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai.

Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė.

Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas. Teisę teikti šioje dalyje išvardytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

Advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą.

 

Reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui

Fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos  valstybės narės pilietis;

2) turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) moka valstybinę kalbą;

6) išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą;

7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

 


Tyčinis įmonių bankrotas – kas tai?

Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu – bankrotas yra apibūdinamas kaip nemokios įmonės būsena, kuomet teisme įmonei yra iškelta bankrotto byla arba įmonėje kreditoriai vykdo bankroto prpcedūras ne teimine tvarka.
Įmonių bankroto įstatymas, per pastaruosius 20 metų buvo pakeistas daugybę kartų, taip pat ne vieną kartą redaguotas. Visa tai parodo ne ką kitą, kaip tai, jog mūsų šalies ekonomika yra nestabili. Didžioji dalis verslininkų yra įsitikinę, jog atidėliojant bankroto bylą yra įmamona išvengti socialinių faktorių aštrėjimo. Ypač tuo atveju, jei ties bankroto riba atsiduria stambios įmonės.
Vis dėlto, ne visuomet bankrotas yra toks jau nekaltas įvykis, rodantis vien tik įmonės žlugimą – tai pasakys kiekvienas patyręs advokatas. Kartais , siekdami išsisukti nuo įvairių įsipareigojimų, o taip pat nelegaliai pasipelnyti, įmonių savininkai bankrotą inscenizuoja, tiksliau tariant, sukelia tyčinį įmonės bankrotą.
Teismas, kuris nagrinėja bankroto bylą, gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu yra nustatyti požymiai, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai ar neveikimas, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Jeigu teismas nustato tyčinį įmonės bankrotą, įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, kurie buvo sudaryti  5 metų laikotarpyje iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat bankroto administratorius turi pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir  galėjusių turėti įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Jei teismui pripažįsta įmonės bankrotą tyčiniu, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto. Tiesa, tokiu atveju, atstovauti šio pobūdžio byloje pasiryžta ne kiekviena advokatų kontora. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog skirtingose advokatų kontorose, skiriasi ir teikiamosteisinės paslaugos (tiksliau jų pobūdis). Tokiu atveju kreiptis reikėtų į verslo teisę atstovaujančius advokatus.

Teisinės paslaugos – kaip pasirinkti?

 Į teisininkus dažniausiai kreipiamasi tik tuomet, kuomet jau susiduriama su didele ir rimta problema. Tačiau reikėtų žinoti ir tai, jog kvalifikuotos teisinės paslaugos bei konsultacinė pagalba neretai gali padėti išsigelbėti ir nuo dar neatėjusių, tačiau numatomų bėdų. Teisininkai (advokatai) yra būtent tie žmonės, kurie gali ne tik padėti išspręsti esamas problemas, tačiau taip pat užbėgti tolimesnėms galimoms problemoms už akių.
Dažnai nusprendus kreiptis pagalbos iškyla klausimas – o kaip gi pasirinkti gerą teisininką, kuri advokatų kontora yra profesionalesnė, bei kiek apskritai kainuoja teisinės paslaugos? Visų pirma, geras teisininkas tikrai nėra tas, kuris tiesiog žino daugybę teisinių aktų.
Itin svarbu yra ir advokato sugebėjimas bendrauti bei kitos asmeninės savybės. Svarbiausias kriterijus visgi yra turima įgyta patirtis, žinios bei profesionalumas – būtent tai užtikrina tiekiamų paslaugų kokybę. Dažnai galvojama, jog profesionalių teisininkų paslaugos gali kainuoti dukart, kartais net ir tris kart brangiau. Tačiau reikia suprasti, kad kaina šiuo atveju tikrai nėra profesionalumo rodiklis – kartais prastas advokatas gali kainuoti keliskart brangiau, negu profesionalas.
Svarbiausia – pasitikėti teisininku, kurį pasirenkate, tai gali išeiti jūsų pačių naudai.
Kaip pavyzdį, kuomet teisininkas gali padėti išspręsti problemas, pateiksime ekonominio sunkmečio situaciją. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu į teisininkus tendencingai daugiausiai buvo kreipiamasi dėl laiku negrąžinamų skolų. Daugiausia bylų buvo keliama būtent dėl skolų išieškojimo. Noras susigrąžinti skolą dažnai sukelia problemų abiems pusėms – tiek skolininkams, kurie šiuo metu neturi galimybių kaip grąžinti skolą, ypač tos, kuri vis didėja, tiek skolinantiems, kurių padėtis kartais irgi gali tapti kebli, ypač kai turima įvairių finansinių įsipareigojimų. Jei tarp šių dviejų pusių kyla konfliktas, be teisininko apsieiti čia nėra įmanoma. Tačiau nereikėtų skubėti kreiptis į antstolius. Šioje vietoje pirmiau reikalinga yra teisininko konsultacija. Profesionalus teisininkas visuomet randa sprendimą, kaip pasiekti abiems pusėms naudingą susitarimą. Tad šiuo atveju teisininko konsultacija kainuotų pigiau, negu aiškinimasis su antstoliais bei lakstymas po teismus.
 

Geras advokatas – brangus advokatas?

 Į teisininkus dažniausiai kreipiamasi tik tuomet, kuomet jau susiduriama su didele ir rimta problema. Tačiau reikėtų žinoti ir tai, jog kvalifikuotos teisinės paslaugos bei konsultacinė pagalba neretai gali padėti išsigelbėti ir nuo dar neatėjusių, tačiau numatomų bėdų. Teisininkai (advokatai) yra būtent tie žmonės, kurie gali ne tik padėti išspręsti esamas problemas, tačiau taip pat užbėgti tolimesnėms galimoms problemoms už akių.
Dažnai nusprendus kreiptis pagalbos iškyla klausimas – o kaip gi pasirinkti gerą teisininką, kuri advokatų kontora yra profesionalesnė, bei kiek apskritai kainuoja teisinės paslaugos? Visų pirma, geras teisininkas tikrai nėra tas, kuris tiesiog žino daugybę teisinių aktų.
Itin svarbu yra ir advokato sugebėjimas bendrauti bei kitos asmeninės savybės. Svarbiausias kriterijus visgi yra turima įgyta patirtis, žinios bei profesionalumas – būtent tai užtikrina tiekiamų paslaugų kokybę. Dažnai galvojama, jog profesionalių teisininkų paslaugos gali kainuoti dukart, kartais net ir tris kart brangiau. Tačiau reikia suprasti, kad kaina šiuo atveju tikrai nėra profesionalumo rodiklis – kartais prastas advokatas gali kainuoti keliskart brangiau, negu profesionalas.
Svarbiausia – pasitikėti teisininku, kurį pasirenkate, tai gali išeiti jūsų pačių naudai.
Kaip pavyzdį, kuomet teisininkas gali padėti išspręsti problemas, pateiksime ekonominio sunkmečio situaciją. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu į teisininkus tendencingai daugiausiai buvo kreipiamasi dėl laiku negrąžinamų skolų. Daugiausia bylų buvo keliama būtent dėl skolų išieškojimo. Noras susigrąžinti skolą dažnai sukelia problemų abiems pusėms – tiek skolininkams, kurie šiuo metu neturi galimybių kaip grąžinti skolą, ypač tos, kuri vis didėja, tiek skolinantiems, kurių padėtis kartais irgi gali tapti kebli, ypač kai turima įvairių finansinių įsipareigojimų. Jei tarp šių dviejų pusių kyla konfliktas, be teisininko apsieiti čia nėra įmanoma. Tačiau nereikėtų skubėti kreiptis į antstolius. Šioje vietoje pirmiau reikalinga yra teisininko konsultacija. Profesionalus teisininkas visuomet randa sprendimą, kaip pasiekti abiems pusėms naudingą susitarimą. Tad šiuo atveju teisininko konsultacija kainuotų pigiau, negu aiškinimasis su antstoliais bei lakstymas po teismus.
 

Internetiniai komentarai iš teisinės perspektyvos

Vis daugiau nusikalstamų veikų šiandien padaroma naudojantis informacinėmis technologijomis. Dažnai šie nusikaltimai yra susiję su žmogaus lygiateisiškumo, sąžinės laisvės pažeidimais. Su tokio pobūdžio nusikaltimais stipriausiai susiduriama, žinoma, internetinėje žiniasklaidoje.
Kokios yra internetinio žodžio ribos, kada komentatorius gali būti nubaustas? Patraukimas į baudžiamąją atsakomybę interneto vartotojui gresia už šmeižtą, įžeidimą, nesantaikos, neapykantos skatinimą, taip pat garbės ir orumo įžeidimą, kenkimas verslo reputacijai, valstybės paslapčių atskleidimas, komercinių paslapčių atskleidimas ir t.t. Lietuvos internetiniuose dienraščiuose šiandien dažniausiai susiduriama su rasizmo, antisemitizmo bei šmeižto atvejais. 
Nors teorinė komentatorių atsakomybė už paliktus komentarus egzistuoja jau seniai, tačiau praktinių veiksmų, aktyviai į baudžiamąją atsakomybę patraukiant tam tikras ribas peržengusius komentatorius, imtasi prieš porą metų. Kaip bebūtų keista, daugiausia darbo su tokiomis bylomis turi ne sostinės advokatai, tačiau mažesnių miestelių teisininkai.
Remiantis praktika, nėra sudėtinga surinkti duomenis apie komentarą palikusį asmenį ir jį identifikuoti. Todėl atsakomybės išvengti nėra įmanoma. Paprastai į baudžiamąją atsakomybę patraukti komentatoriai teisinasi nesiekę kurstyti nesantaikos, pakenkti, o tik norėję išlieti savo emocijas. Kiekviena patyrusi advokatų kontora, tokioje situacijose kaltinamajam patars pripažinti savo kaltę ir bendradarbiauti tyrimo metu su tyrėjais – tai priemonės, kurios iš dalies galėtų palengvinti kaltinamojo padėtį.
Deja komentatorių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra lydimas plojimų, netgi atvirkščiai – susiduriame su pasipiktinimu, jog tai ne kas kita kaip žodžio laisvės ribojimas. Tačiau prieš palikdami komentarą, taip pat prieš piktindamiesi žodžio laisvės ribojimu gerai pagalvokime, ar tikrai žodžio laisvė turi reikštis niekinant, smerkiant ir šmeižiant? 

Atsakomybė už internetinius komentarus

Vis daugiau nusikalstamų veikų šiandien padaroma naudojantis informacinėmis technologijomis. Dažnai šie nusikaltimai yra susiję su žmogaus lygiateisiškumo, sąžinės laisvės pažeidimais. Su tokio pobūdžio nusikaltimais stipriausiai susiduriama, žinoma, internetinėje žiniasklaidoje.
Kokios yra internetinio žodžio ribos, kada komentatorius gali būti nubaustas? Patraukimas į baudžiamąją atsakomybę interneto vartotojui gresia už šmeižtą, įžeidimą, nesantaikos, neapykantos skatinimą, taip pat garbės ir orumo įžeidimą, kenkimas verslo reputacijai, valstybės paslapčių atskleidimas, komercinių paslapčių atskleidimas ir t.t. Lietuvos internetiniuose dienraščiuose šiandien dažniausiai susiduriama su rasizmo, antisemitizmo bei šmeižto atvejais. 
Nors teorinė komentatorių atsakomybė už paliktus komentarus egzistuoja jau seniai, tačiau praktinių veiksmų, aktyviai į baudžiamąją atsakomybę patraukiant tam tikras ribas peržengusius komentatorius, imtasi prieš porą metų. Kaip bebūtų keista, daugiausia darbo su tokiomis bylomis turi ne sostinės advokatai, tačiau mažesnių miestelių teisininkai.
Remiantis praktika, nėra sudėtinga surinkti duomenis apie komentarą palikusį asmenį ir jį identifikuoti. Todėl atsakomybės išvengti nėra įmanoma. Paprastai į baudžiamąją atsakomybę patraukti komentatoriai teisinasi nesiekę kurstyti nesantaikos, pakenkti, o tik norėję išlieti savo emocijas. Kiekviena patyrusi advokatų kontora, tokioje situacijose kaltinamajam patars pripažinti savo kaltę ir bendradarbiauti tyrimo metu su tyrėjais – tai priemonės, kurios iš dalies galėtų palengvinti kaltinamojo padėtį.
Deja komentatorių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra lydimas plojimų, netgi atvirkščiai – susiduriame su pasipiktinimu, jog tai ne kas kita kaip žodžio laisvės ribojimas. Tačiau prieš palikdami komentarą, taip pat prieš piktindamiesi žodžio laisvės ribojimu gerai pagalvokime, ar tikrai žodžio laisvė turi reikštis niekinant, smerkiant ir šmeižiant? 

Rodomas puslapis 1 iš 212