Tag Archives: baldai - Page 3

Glazgo ketvertas

Glazgo menininkų savitai kūrybos krypčiai, kurią galima vadinti Glazgo stiliumi, arba Glazgo mokykla, susifor­muoti didelę įtaką turėjo prasidėjęs etninės keltų kultūros atgimimas, viduramžių idealizavimas, meno ir amatų sąjū­dis. Pradžioje neturėję kontaktų su kontinentu jaunieji Glazgo kūrėjai idėjų sėmėsi iš senovės Egipto, antikos klasikos, norėjo savo krašto vi­duramžių tradicijas prikelti naujam gyvenimui. Susidomėta ne tik socialiniais vyro ir moters, bet ir tarpusavio priešingų lyčių santykiais. Kitas impulsas, turėjęs įtakos Glazgo kūrėjams, buvo dide­lis susidomėjimas japonų kultūra, menu, kuris jau nuo XIX amžiaus septintojo dešimtmečio prikaustė visos Europos dėmesį.

Glazgo meno mokykloje studijavusios tapybą Fran­ces ir Margaret Macdonald pasireiškė kaip kūrybingos išskirtinės individualybės, domėjosi feminizmo idėjomis. Iniciatyvios seserys Macdonald subūrė pažangių studen­čių, pasivadinusių nemirtingosiomis būrelį. Prie jų veiklos prisidėjo ištikimi draugai Mac­kintoshas ir MacNairas, kurie vėliau su jomis susituokė. Bendra­minčių ketvertas – Mackintoshas, MacNairas, Frances ir Margaret Macdonald – susibūrė į grupę, kuri meno isto­rijoje žinoma Glazgo ketverto vardu ir atstovavo Glazgo mokyklos art nouveau krypčiai.

Škotijos monumentalūs iš akmenų sumūryti viduram­žių pastatai su ištįsusiais kaminais, primenantys tvirto­ves, turėjo įtakos Mackintosho požiūriui į funkcionalią ir išgrynintą architektūrinę formą. Jo kuriami interjerai ir projektuojami baldai išsaugojo minimalizmą.

Reikšmingas Mackintosho savarankiškos kūrybos objektas – verslininko ir meno kolekcininko W. Davidsono užsakymu suprojektuotas WindyhilI House Kilmalcolme. Gyvenamasis namas buvo sumanytas kaip darnus kūrinys, kurio išorė, interjeras, nauji odiniai baldai, detalės turėjo funkcinę prasmę, stilistinę vienovę. Namo fasade nesimetriški, skirtingo dydžio langų stačiakampiai atsi­rado pagal vidaus patalpų paskirtį ir planavimą. Aplink WindyhilI House pastatyta tvirta akmeninė tvora atrodo tarytum lengva, plastiška, pulsuojanti linija, dvišlaičiai stogai, ištįsę kaminai neteko įprastos simetrijos. Pastate išlaikyti tradicinės škotų architektūros prin­cipai turi naujajam menui būdingų bruožų. Miegamojo interjere balti baldai dekoruojami rausvais ornamento in­tarpais – pabrėžiamas moteriškumas. Manipuliuodamas spalva autorius pasiekia maksimalų šviesos ir erdvės įspū­dį. Mackintosho interjerų, baldų dizaine dominuojanti pailginta tiesi linija, geometrinė forma, kvadratas sudaro racionalios, griežtos kūrybos įspūdį.

XIX amžiuje Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje buvo populiarūs Arbatos namai. Arbata, apgaubta legendų, iš Kinijos, Japonijos, Rytų Indijos atkeliavo į Europą per Nyderlandus XVII amžiaus viduryje. Karalienės Viktorijos laikais Britanijoje arbata tapo nacionaliniu gėrimu. Ar­batos kultas paskatino arbatos namų atsiradimą Glazge. Mackintosho kūrybinėje biografijoje reikšmingą pėdsaką paliko pažintis su kupina pažangių socialinių pertvarkos idėjų verslininke Catherine Cranston, kuri sumanė pakeis­ti miesto prirūkytų užeigų – alinių socialinę aplinką. Įkūrusi meno ir arbatos namus, norėjo atgaivinti kultūrinį gyvenimą, kadangi tuose namuose rinktųsi pa­žangūs kultūros žmonės, drąsiai galėtų užsukti moterys. Verslininkės užsakymu Mackintoshas Glazgo mieste api­pavidalino net keletą tokių Arbatos namų, įrengė nuo baldų, šviestuvų, stalo įrankių, valgiaraščių, net padavėjų aprangos. Žinomi arbatos namų The Willow Tearoom, ku­riuose buvo įrengti ponių pietų, bilijardo, rūkymo kamba­riai, interjerai atskleidžia menininko gebėjimą sukurti stilistinę visumą.

Iš tiesų Mackintosho kūryba Škotijoje daug dėmesio nesulaukė, juo labiau Didžiojoje Britanijoje, kadangi jų grupė traktuojama kaip Škotijos Glazgo mokykla. Savo kūrinius jis eksponavo daugelyje užsienio parodų, sukūrė parodų interjerus Turine, Maskvoje, Miunchene ir kitur. Užsimezgę artimi profesiniai ryšiai su Vienos dailininkais turėjo įtakos Vie­nos mokyklos atstovams, Mackintosho minimalizmas pa­liko ženklų pėdsaką jų kūryboje.

Nesuprastas Glazgo aplinkoje, neturėdamas dides­nių užsakymų, Mackintoshas 1914 metais paliko gimtąjį miestą ir niekada į jį nebesugrįžo.

įdomios kėdės

Naujojo meno banga

XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje per visą Europą simboliškai nuvilnijo naujojo meno banga. Tai buvo reikšmingas intelektinis, moralinis lūžis Europos kultūros istorijoje. Vieni jį vertino kaip antikinio pasaulio klasikinių vertybių gulbės giesmę, kiti – kaip nuopuolį, dekadansą, treti su optimizmu žvelgė į XX amžiaus pradžią – kaip žingsnį mokslo, naujų technologijų amžių, meno pasaulyje ieškojo naujų raiškos formų.

Idėjiniu art nouveau krypties pagrindu tapo pasipriešinimas istorizmui, eklektikai, akademizmui, įsitvirtinusiam XIX amžiuje. Amžiaus pabaigoje viena po kitos kuriasi įvairios į novatoriškumą pretenduojančios dailininkų grupės, susivienijimai, siekiantys atsiriboti nuo praeities sustabarėjusių akademinio meno formų, eklektikos, istorizmo, trokštantys kurti naują meną, leidžiantį atsiskleisti individualybei, nevaržomai klasikinių kanonų. Lotynų kalbos žodis secessio reiškia atsiskyrimą, pasišalinimą, ko ir siekė naujoji kūrėjų karta. Tačiau norai atsiriboti nuo tradicijų, praeities neretai esti tik regimybė, kadangi dauguma jų vienaip ar kitaip, bent iš dalies rėmėsi istorinėmis klasikinio meno ištakomis. XIX amžiuje buvo kopijuojami, įvairiai interpretuojami visų praeities laikotarpių stiliai ir tai buvo amžius tapęs meninių idėjų saugykla visiems kraštams.

Nurodomi penki svarbiausi naujojo meno formavimosi šaltiniai. Tai gotikos atgimimas, rokokas ir jo atgimimas XIX amžiuje, meno ir amatų sąjūdis, estetinis sąjūdis, simbolizmo tapyba ir literatūra. Tačiau reikšmingi ir biologijos mokslo laimėjimai, pažintis su Japonijos ir kitų Rytų kraštų menu, kuris XIX amžiaus antrojoje pusėje turėjo didelę įtaką visos Europos kultūrai.

Naujasis menas (pranc. Art Nouveau, vok. Jugendstyl) – jaunystės stilius – truko palyginti neilgai (1890-1910) tačiau palietė beveik visas meno sritis. Art nouveau pakilimo dešimtmetis amžių sandūroje dažniausiai lyginamas su liepsnojančios ugnies liežuviais. Art nouveau dailininkų, rašytojų, kompozitorių kūrybą tarytum audringa jūros banga užliejo dramatiškos, gaivališkos, simbolių prisodrintos idėjos.

Šiuo laikotarpiu ypač reikšminga buvo literatūra, kadangi turėjo įtakos visoms meno šakoms. Šalia dekoratyvinės dailės žurnalai daug dėmesio skyrė sparčiai populiarėjančiai fotografijai, aptarė knygos meną, rašė net apie tai kaip gaminami baldai. Dailininkų, kompozitorių kūryboje skleidėsi mistinės, simbolistinės vizijos, kurių gausybę menininkai surado viduramžių mene. Šiandien tokius leidinius galima būtų įvardyti kaip pažangius dizaino žurnalus, kuriuose plačiai pristatyta japonų kultūra, sodo menas, detaliai nagrinėti japonų raižiniai, kurie turėjo didžiulį poveikį dailininkams. Tokie leidiniai specialiai skyrė daugiau dėmesio taikomiesiems, dekoratyviniams menams. Visuose leidiniuose atsispindėjo užkoduota socialinio, kultūrinio gyvenimo atsinaujinimo, atgimimo idėja.

XIX amžiaus antrojoje pusėje naujos biologijos mokslų teorijos ir teiginiai, domėjimasis gyvybės atsiradimo, egzistencijos klausimais tapo vienu pagrindinių dailininkų kūrybos motyvų. Svarbų vaidmenį suvaidino mokslininkų biologų gilinimasis ne tik į gyvūnijos, augalijos pasaulį, bet ir ieškant sąsajų tarp formų, egzistuojančių gamtoje ir žmogaus kūryboje.

Naujasis stilius buvo jaunystės stilius, pabrėžiantis kūrybinės individualybės laisvę, naujas dailininkų idėjas. Pačioje stiliaus pavadinimų įvairovėje dažniausiai kartojasi žodžiai „modernus“, „naujas“, „jaunas“, „jaunystė“, „vilnis“, „banga“. Skirtingai nei baroko laikais, secesinė linija plaukia, pulsuoja tarytum jūroje, jaučiamas potvynis ir atoslūgis, kompozicijose pabrėžiama asimetrija. Kuriamas nuolat kintantis pasaulis, kai viskas plevena vėjyje arba ištirpsta rūke. Ekspresiją, nuolatinio virsmo iliuziją siekiama perteikti meno kūriniuose, aplinkos daiktuose, architektūroje. Dėl ekspresyvios linijos ima banguoti ne tik namų, bet ir biuro baldai, pastatai ir net tiltai. Vyksta akivaizdi metamorfozė, kai sustingusios kolonos virsta atlantais, parėmusiais fasadų frontonus, o iš liepsnojančių lelijos žiedų išnyra grakščios moterų figūros ar susiformuoja elegantiškos taurės.

Kristoferis Dreseris ir jo kūryba

XIX amžiaus pabaigoje, atsiradus naujam požiūriui į estetinį aplinkos formavimą, industriniais pagrindais pertvarkant gamybą, svarbų vaidmenį suvaidino pažangiai nusiteikę architektai, gildijų dailininkai, holistiškai žvelgiantys į kūrybą. Jie neskirstė kūrybos į atskiras šakas, o žvelgė į savo veiklą kompleksiškai. Amžių sandūroje išaugęs domėjimasis dekoratyviniu ir daiktiškuoju menu, interjero įranga patraukė ne tik architektų, bet ir tapytojų dėmesį. Iki pat XIX amžiaus pabaigos neegzistavo interjero dizaino specialybė. Baldai ir visi kiti interjero įrangos rūpesčiai dažniausiai būdavo baldininko (angl. upholsterer – aptraukti, apmušti baldus), baldų gamintojo, prekiautojo reikalas. Projektuotojų, įgijusių specialųjį dizainerio išsilavinimą, nebuvo.

Išskirtinė asmenybė, kūrybinėmis idėjomis aplenkęs savo amžininkus, buvo Kristoferis Dreseris (1834-1904). Jis ypač vertino mašininės gamybos perspektyvas ir dizainerį tikrąja prasme. Dreserio kūryba tapo išskirtiniu reiškiniu XIX amžiaus pabaigoje ne tik Didžiojoje Britanijoje. Jis buvo vienintelis dizainerio išsilavinimą įgijęs projektuotojas. Savo pažangiomis idėjomis, publikacijomis, novatoriškais darbais Dreseris gerokai pranoko meno ir amatų judėjimo menininkus. Jis buvo mašininio amžiaus entuziastas ir tikėjo, kad dizainerio (projektuotojo) sėkmę gali lemti tik glaudus bendradarbiavimas su pramone. Jo sukurti buitinės paskirties objektai – arbatiniai, puodeliai, stalo aksesuarai ir šiandien stebina formų paprastumu, funkcionalumu, industrinės gamybos principų suvokimu.

Dreserio biuro baldaiDreseris gamtoje egzistuojančios augalijos įvairovėje įžvelgė logišką funkcionalią formą. Jį žavėjo gamtoje slypinti gyvybės energija, maksimaliai pasireiškianti pavasarį sprogstančiuose pumpuruose, paukščio sparnų struktūra, kaulų formos jam asocijavosi su skraidymo prietaisais. Tuo metu nedaugelis taip mąstė ir gamtos formų tikslingumą bandė pritaikyti dizaine. Dreseris buvo puikus augalijos albumų iliustratorius, jo spalvotos litografijos papildė O. Joneso leidinį apie ornamentą, kuris projektuotojams ilgai buvo dekoravimo, ornamentų komponavimo vadovas. Baigęs mokyklą Dreseris joje dėstė botaniką, parašė daug straipsnių, kuriuose atskleidė gamtoje pastebėtą evoliucijos procesą.

Japonų meno dirbiniai, eksponuoti 1862 metų parodoje Londone, Dreserį patraukė artima jam funkcijos ir minimalizmo estetika. Neatsitiktinai jis vienas pirmųjų apsilankė Japonijoje po 1868 metų Meidzi revoliucijos, kai Japonija tapo atvira pasauliui. Dreserio kūrybai ši kelionė buvo ypač reikšminga. Jis atidžiai išstudijavo savitas ne tik šiuolaikinių tradicinių japonų indų formas, bet žavėjosi ir XVII amžiaus bronzos dubenimis, stačiakampiais arbatiniais, jų detalių jungtimis. Ypatingu subtilumu kūrėją stebino japoniški baldai ir jų formos. Jis vienintelis įvertino ir savaip transformavo japonų daiktų funkcionalumo, tikslingumo esmę. Dreseris nekopijavo rytietiškos ornamentikos, formų. Jis perėmė principinį japonų požiūrį į daiktą, kuris turi maksimaliai atitikti funkciją. Ypač vertino tradicinį japonų požiūrį į daiktą – kiekvienam daiktui savo vieta. Be abejo, Dreserio kuriamų indų pagrįstam vartojimo funkcijos sprendimui įtakos turėjo jo kaip biologo pasirengimas. Išleistoje knygoje “The Art of Decorative Design” (1862) Dreseris plačiai aptaria gamtoje egzistuojančią sistemą ir teigia, “kad dizaineriui tai yra neišsenkamas kūrybos šaltinis”. Nuo XIX amžiaus septintojo dešimtmečio jis daugiau dėmesio skyrė dizainui, projektavo indus, kūrė audinių pavyzdžius, bendradarbiavo su Wedgwoodo por­celiano, Coalbrookdale metalo, kitais fabrikais. 1876 metais nuvykęs į Ameriką Dresseris užmezgė kontaktus su L. C. Tiffany, kuris irgi domėjosi Rytų menais, padėjo jam įsigyti tolimųjų kraštų bei japoniškų dekoratyvinių dirbinių.

Dreserio sukurti funkcionalūs buitinės paskirties objektai, arbatiniai, puodeliai, stalo aksesuarai, tuometinio biuro baldai ir kita stebina savo naujumu, originalumu, masinės industrinės gamybos principų suvokimu. Neatsitiktinai italų firma Alessi XX amžiaus devintajame dešimtmetyje pagal išlikusius dailininko eskizus, kompiuteriu kruopščiai juos atkūrusi, ėmėsi rekonstruotų indų gamybos. Jie puikiai integravosi į moderniojo dizaino kontekstą.

Tudorų baldai

Ar žinojote, kad Tudorai yra vieną garsiausių šeimų valdžiusių Angliją? Šios šeimos valdymo laikotarpis prasidėjo 1485 ir baigėsi 1603 metais. Tudorų dinastijai priklausė tokie kilmingieji, akip Karalius Henris VIII, jo dukterys Kruvinoji Merė bei Elžbieta I. 1485 metais Henris Tudoras laimėjo Bosvorto mūšį po kurio buvo išrinktas Anglijos karaliumi. Svarbu paminėti, kad šis karalius užbaigė vieną aršiausių pilietinių karų šalyje, vadinamu rožių karu. Įdomu, kad Tudorai valdė naujos epochos atsiradimo metu. Karaliaujant Henriui VIII Europoje pradėjo atgimti Renesanso idėjos. Žinomi Tudorų šeimos atstovai paliko žymę žemyno istorijoje, kaip naujosios eros meno puoselėtojai. Kadangi nuolatos rašau apie įvairiausius baldus, šiame straipsnyje papasakosiu būtent apie Tudorų šeimos baldus .

Žinoma, kad Tudorų valdymo laikotarpiu baldai daugiausiai buvo gaminami kaimuose naudojant vietinę medieną ir tada atvežami į dvarus. Tik pasiturintys ponai sau galėjo leisti importuoti baldus iš užsienio, dažniausiai Prancūzijos.

Tudorų baldai – lovos

Neturtingi Tudorų šeimos atstovai miegodavo ant šiaudinių čiužinių uždengtų paklodėmis. Lovų galvūgaliuose nebūdavo atramos, taigi vietoje jos buvo naudojami rastai prie kurių buvo dedama savotiška to meto pagalvė. Turtingesni garsiosios šeimos atstovai miegodavo didelėse medžio raižiniais išmargintosiose lovose, kurių kampuose stovėjo raižyti kuolai prilaikantys veliūro užuolaidas, iš tiesų tokias pačias galite matyti filmuose apie viduramžius. Pagalvės ir čiužiniai buvo prikimšti plunksnų ir pūkų.

Tudorų kėdės

Vėlgi neturtingi šeimos atstovai negalėjo sau leisti prabangių to meto kėdžių. Iš tiesų tuo laikotarpiu kėdės apskritai nebuvo labai įprastas reiškinys namų baldų sąraše. Dėl savo praktiškumo tiek dvaruose, tiek paprastose pirkiose dažniau buvo naudojami suolai. Didžiules kėdes su atlošais turėjo tik ponai valdantys savo žemes ir žinoma karalius. Dabar tas įspūdingas kėdes vadiname sostais.

Tudorų stalai

Stalai buvo labai paprasti. Dažnai stalo pakaitalui buvo naudojami suolai ant kurių buvo padedami daiktai. Valgio metu buvo pasitelkiami taip vadinami ožio tipo stalai, kuriuos buvo lengva patraukti ir padaryti vietos tarnams miegoti. Taip pat vietoje stalo buvo įprasta naudoti skrynias, kurios buvo uždengiamos lininėmis staltiesėmis. Žinoma, karališkuosiuose rūmuose ypač valdant karalienei Elžbietai išpopuliarėjo puošti raižiniais sunkesni stalai.

Tudorų baldai – skrynios

Šis baldas bene vienas populiariausių Tudorų valdymo metu naudotų baldų. Skrynios dažniausiai buvo gaminamos su ant keturių kojų, mat to meto grindys buvo gana nešvarios ir šlapios, taip pat namuose ir netgi karališkuosiuose rūmuose buvo gausu įvairiausių parazitų ir graužikų. Skrynios buvo gausiai išpuoštos raižiniais, gamintos iš sunkaus medžio. Įdomu, tai kad tuo metu lagaminai nebuvo naudojami keliaujant taigi skrynios atstojo kelionių lagaminus. Beje, karališkoji Tudorų šeima dažnai kraustydavo iš vieno dvaro į kitą, taigi su jais keliaudavo ir visas gausus turtus sutalpintas didžiulėse skryniose.

Tudorų lentynos

Tudorų laikotarpiu labai išpopuliarėjo komodos su ant jų pastatytomis lentynomis. Įdomu, kad lentynų skaičius bylojo apie savininko turtinę padėtį. Įprastai šie baldai buvo lengvai surenkami ir išrenkami. Dažniausiai naudojami tik pokylių ar švenčių metu. Į lentynas buvo dedamos geriausios lėkštės, aukso ir sidabro dirbiniai. Svečiai matydavo, kaip tarnai išdėlioja prašmatnius indus.

Virtuvės baldai

Tudorų valdymo metu ir dar keletui amžių po valdymo virtuvės baldai nebuvo tokia svarbi detalė. Tuo metu virtuvės buvo atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų ir jose lankydavosi tik tarnai. Taigi virtuvės buvo išplanuotos labai paprastai, kartais jose net nebuvo stalo, vietoje jo buvo naudojamos kaladės, tiek sėdėjimui, tiek maisto ruošimui.

Štai ir viskas šį kartą tiek apie vienos garsių Angliją valdžiusių šeimų baldus.

Tudorų kėdė

Senosios virtuvės istorijos

Visais laikais virtuvės patalpa buvo vienas iš svarbiausių viso namo kambarių, juk ten gimdavo prabangios vakarienės ar kuklesni pietūs. Tačiau kaip su laiku kito virtuvės baldai? Kas tam turėjo didžiausią įtaką? Prisiminus skirtingus istorijos laikmečius pastebėsime, kad toji namų dalis ne visuomet buvo labai prezentatyvi. Nepalyginsime jos interjero vaizdo prieš šimtmetį ir dabar, tačiau galime tik įsivaizduoti kaip atrodė kaimo gryčios virtuvė ir kokia buvo dvaro rūmų prabanga. Tačiau neapsigaukite, nes be gražių sienų ir puikesnių indų, pastarosiose virtuvėse dirbo tie patys žmonės kurie gyveno paprastuose namuose. Dvaro ponai virtuvėje būdavo labai reti svečiai ir tose erdvėje „karaliaudavo“ tarnai. Visa tai reiškė, kad toms patalpoms tiesiog nereikalinga didelė prabanga, nes jos nemato svarbiausi asmenys. Tačiau gaminamo maisto prasme rasime didžiulius skirtumus. Kiek giliau pasidomėjus dvarininkų puotų meniu, ten surasime tokių patiekalų ir ingredientų, kad net akys raibti pradės. Jau vien kaip skamba keptas fazanas ar specialiai soduose auginami daržovių pavadinimai, tačiau ypatingų švenčių metu neapsieinama be tokių ingredientų kaip įvairios miško uogos (net ir žiemos metu) ar lazdyno riešutų miltai.

Tačiau persikelkime į tuos laikus, kai atsirado didelės gamyklos, turėjusios užtikrinti spartų pramonės augimą ir darbo žmonių išlikimą. Dažniausiai fabrikuose dirbdavo vyrai, tačiau pinigų vis tiek dažnai trūkdavo visai šeimai išlaikyti. Tuomet į darbo rinką pirmuosius žingsnius žengė moterys. Turtingų šeimų mergaitėms dirbti be abejo nereikėjo, nes tiesiog nebuvo pinigų poreikio, tačiau vis garsiau prabildavo feministiniai judėjimai ir per amžius po vyrų priespauda buvusių veiklių moterų balsai. Darbo klasės moterys dirbo gamyklose tikrai ne iš malonumo, o dėl to, kad neužtekdavo vyro uždirbamų pinigų. Tuometis darbo užmokestis būdavo labai nedidelis, o vaikų skaičius šeimoje didesnis nei šiandieną. Miestuose daugėjo žmonių, kurie iš kaimo vietovių ten kėlėsi dėl uždarbio galimybių. Dėl staigių pasikeitimų prireikė daug naujų būstų ir išsigelbėjimu tapo socialinių būstų projektai. Architektai sukūrė tokį namo modelį, kuriame jų skaičiavimais galėtų gyventi daug žmonių, o pastatymo išlaidos būtų minimaliausios. Kaip jau turbūt supratote, kalbama apie daugiabučius, kelių ir daugiau aukštų namus.

virtuvės baldaiTaigi grįžkime prie to kaip atrodė to laikmečio virtuvės baldai ir svarbiausia pati patalpa. 1926 metais sukurtos „Frankfurto virtuvės“ išmatavimai apytikriai buvo 1,9 X 3,4 m. Tokie parametrai pasirinkti neatsitiktinai. Svarbiausia architektams ir dizaineriams tuomet buvo mintis kaip kuo labiau optimizuoti virtuvėje praleidžiamą laiką ir sumažinti statybos kainą. Tam tikslui įgyvendinti buvo atliktos specialios laiko studijos, kurių metu išaiškinami virtuvėje atliekami įvairūs darbai ir net kiek žingsnių reikia eiti nuo kriauklės iki viryklės norint sutaupyti laiko. Po išsamių tyrimų virtuvės dizainą sukūrė Margarete Schutte-Lihotzky ir šis projektas buvo įgyvendintas maždaug 10.000 naujų butų patalpų Frankfurte.

Pagal turimą pločio ir ilgio santykį virtuvės patalpa buvo tokia maža, kad joje galėjo dirbti tik vienas žmogus. Net maisto saugojimo skyriai buvo pasiekiami vaikams, tačiau šis Frankfurto virtuvės tipas įkūnijo XX-to amžiaus butų standartą. Nors ir buvo kritikos strėlių šiam „darbo virtuvės“ stiliui, kuriame tarsi į kampą įvarytos dirbo vien moterys, tačiau dėl po praūžusių pasaulinių karų vyravusio konservatizmo ir ekonominių priežasčių viskas atrodė tiesiog nuostabiai. Virtuvėje sunkiai tilpo net menkiausi baldai, o ir pati virtuvė buvo vertinama ne kaip namų ir gyvenimo dalis, o kaip darbo vieta.

Naudoti baldai Kaune

Ne visi gali įpirkti brangius naujus baldų komplektus, todėl kartais tenka akį užmesti ir į naudotus baldus, kurie dažnai būna ne ką mažiau kokybiški, o kaina gerokai skiriasi. Tačiau kur rasti pigiausius ir kokybiškiausius naudotus baldus? Pastaruoju metu vis aiškėja, kad naudoti baldai Kaune tikrai kokybiški, o kokybė jų yra puikiai suderinta su kaina. Galite nuvykti į naudotų baldų saloną Kaune ir tuo įsitikinti – rasite įvairių laikų baldų – ir šiuolaikinių, ir net gi tokių, kurie buvo madingi prieš dvidešimt metų – naudoti baldai Kaune gali pasitarnauti ir tiems, kurie tiesiog nori įsigyti kokybišką baldą pigiau, ir tiems, kurie mėgsta antikvarinius daiktus, kolekcionuoja juos ir nori gauti gražių retenybių lengvai ir pigiai.

Naudoti baldai Kaune yra pasiekiami ir internetu – rasite ne vieną baldų katalogą, kuriame bus surašyti visi šiuo metu prekyboje esantys naudoti baldai. Galėsite nusipirkti juos net neišėję iš namų, kadangi jie bus atvežami jums tiesiai į namus. Šis patogumas tikrai nekainuos labai daug papildomų pinigų, kadangi šiais laikais atvežimo mokestis nebūna didelis. Jeigu norite įsitikinti baldo kokybe (kadangi daugybę potencialių pirkėjų baugina tai, kad baldai jau naudoti), tuomet galite atvykti į sau artimiausią naudotų baldų saloną Kaune ir pažiūrėti, ar tai tikrai ta prekė, už kurią mokėsite pinigus.

Taigi, pasidomėkite internetiniais katalogais, kuriuose galite pamatyti kokie naudoti baldai Kaune šiuo metu yra parduodami ir galėsite juos įsigyti už nebrangią kainą nuvažiavę į baldų saloną, arba tiesiog internetu užsisakyti, kad juos jums atvežtų tiesiai į namus – tokia paslauga brangiai nekainuos, o komfortas tikrai nepamatuojamas.

Baldai Vilniuje

Norite įsigyti naujų baldų ir džiaugtis savo namų atnaujintu interjeru? Dabar galite rasti puikių baldų parduotuvių, kurios siūlo tikrai nebrangią kainą už aukščiausios kainos europietiškus baldus. Puikios firmos kaip TG baldai ir Ergolain pasiūlys jums gerus baldus tiek ir atskirai, tiek ir komplektais. Žinoma, tai priklauso nuo jūsų norų, kaip geriau pirkti – kokybiškus baldus atskirai, ar visą miegamojo, virtuvės ir kitų kambarių komplektą – jei esate jauna šeima, kuri nori sukurti skoningą interjerą savo namie, tuomet geriau pirkti gerą kambario baldų komplektą – taip bus pigiau, o taip pat ir patikimiau, kadangi pirksite baldus iš vienos patikimos baldų įmonės.

Taip pat galite įsigyti ir pačius moderniausius salono baldų komplektus, kurie yra pagaminti Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse, kurios pasižymi puikia baldų kokybe ir skoniu. Baldų parkas taip pat pasižymi greitu ir kokybišku darbu, už kurį nereikės mokėti per daug – šios baldų Vilniuje įmonės klientai džiaugiasi, galėdami pirkti paslaugas iš Baldų Parko, kadangi čia visuomet randa būtent tai, ko reikia.

Tiek ir prieškambario, tiek ir svetainės, virtuvės baldai Vilniuje gali būti atvežami tiesiai į namus – dabar galite užsisakyti baldus ne tik telefonu, tačiau ir internetu. Tai tikrai labai patogu tiems, kurie neturi pakankamai laiko važiuoti į baldų saloną ir ten ieškoti sau tinkamiausių baldų, kadangi naršydami internetinį baldų katalogą, galite surasti sau reikalingiausius baldus kur kas greičiau ir užsisakyti juos net nepakeldami kojos iš namų. TG baldai yra aukštos kokybės baldų pardavimo įmonė, tad tikrai nenusivilsite nei jos, nei Ergolain paslaugomis – gausite geriausius, skoningiausius baldus už mažiausią kainą rinkoje.

Estetinės 19-to šimtmečio nuostatos

Augustus Welby Northmore Pugin (1812-1852) buvo anglų ar­chitektas, dizaineris, menininkas, meno teoretikas ir kritikas. Viktorijos laikais jis buvo vienas žymiausių viduramžių epochos estetikos ir gy­venimo būdo propaguotojų. Jis idealizavo viduramžių so­cialinę visuomenės harmoniją, tvarką ir dvasinį stabilumą, kurio atspindžius geriausiai įžvelgė gotikos architektūroje. Viduram­žiai jį žavėjo savo moralinių, estetinių, kūrybinių nuostatų vienove, amatininkų profesionalumu, medžiagos išma­nymu, daiktų funkcionalumu.

A. W. N. Puginas užaugo ir mokėsi aplinkoje, kurioje viduramžių menas ir religinės normos buvo pagrindiniai moralės principai. Jo tėvas dirbo archi­tektūros, interjero amatų mokykloje, ten kartu darbavosi ir jaunasis Augustas. Pirmieji Pugino rankomis sukurti baldai, atsirado dar jam būnant paaugliu. Pagrindine savo moraline pareiga Puginas laikė gotikos stiliaus ir jo dvasios atgaivinimą ne tik dizaine, bet ir architektūroje. Jo garsiai išsakyta frazė gerai atspindi visą jo gyvenimo siekį: „good societies produced good people and good people produced good design”.

Puginas žavėjosi Prancūzijos, Anglijos XIV-XV amžiaus katedromis, jų puošniais fasadais, interjerais, smiltainyje meistriškai išraižytais ornamentais. Didingi viduramžių Gloučesterio, Kembridžo katedrų, Vindzoro rūmų ir kiti interjerai su siaurais, aukštyn kylančiais piliastrais, viršuje išsiskleidžiančiais į nerviūrų išvagotus skliautus, atgimė ir Pugino kūryboje. Jo projektuoti in­terjerai, spintos ir kiti baldai liudija jį esant nuoseklų neogotikos stiliaus gerbėją. Jis ypač dėmesingai žvelgė ne tik į pastato planavimą, bet ir į visos aplinkos sutvarkymą, teigė, kad architektūra turi būti tiesiogiai susijusi su aplinka bei jos tradicijomis. Puginas buvo vienas pirmųjų reformatorių, kurio nuostatomis kiti Anglijos ir Prancūzijos architektai rėmėsi tuomet, kai buvo projektuoti pas­tatai, kurti baldai ar tvarkyta aplinka.

Prancūzijoje vienas ryškiausių gotikos tradicijų atstovų buvo meno teoretikas ir architektas Eugène Emmanuel Viollet-le-Duc (1814-1879), kurio kūryba labiausiai buvo susijusi su teorinėmis viduramžių architektūros studijomis, senų pilių, viduramžių bažnyčių, sienų tapybos restauravi­mu. Jis ypač vertino senųjų meistrų patirtį, naudotas tinka­mas medžiagas, kurios lėmė tam tikrų formų, konstrukcijų atsiradimą. Viollet-le-Ducas sakė, kad akmuo turi atrodyti kaip akmuo, geležis – kaip geležis, o medis – kaip medis. Gotiką pro­pagavo kaip nacionalinį prancūzų stilių. Išstudijavęs viduramžių architektūros konstrukcijų principus, stengėsi panaudoti naujus mokslo bei technologijų atradimus. Sukū­ręs savo metalines konstrukcijas jis pakeitė viduramžiais iš plytų sumūrytus kontraforsus. Pats mažai suprojektavo, ta­čiau suvokė naują epochos dvasią, restauruojamuose sta­tiniuose naudojo metalines konstrukcijas, stiklą. Viollet-le-Duco pažangios idėjos turėjo daug sekėjų. Naujų metalinių konstrukcijų ir stiklo pritaikymo patirtimi po keleto dešim­tmečių pasinaudojo art nouveau architektai, novatoriškus konstrukcijų sprendimus perėmė Čikagos mokyklos funkci­onalizmo atstovai.

John Ruskin (1819-1900) buvo vienas ryškiausių XIX am­žiaus vidurio meno teoretikų, vertinamas ir kaip tautinių viduramžių tradicijų atgimimo puoselėtojas, prerafaelitų šalininkas, įsitraukęs į teorinį, švietėjišką darbą. Jo pažiū­roms susiformuoti įtakos turėjo Pugino estetinės nuosta­tos, viduramžių idealizavimas, suformavę neigiamą požiūri į industrinę revoliuciją. Pramoninės revoliucijos procese jis įžvelgė žmogaus kūrybinės laisvės apribojimą, socialinį iš­naudojimą, visokeriopą žmogaus skurdinimą. Ruskinas teoriniuose veikaluose, straipsniuose pabrėždavo, kad nėra nusistatęs prieš mokslo, technikos pažangą, tačiau apgailestavo, kad atėjusi nauja technika nesukuria meno vertybių.

Ruskinas vienas pirmųjų plačiai ėmėsi nagrinėti sociali­nius, ekonominius ir meno santykius, jų vaidmenį visuome­nės moralinių, dvasinių vertybių formavimuisi. Jis griežtai kritikavo architektūroje, taikomojoje dailėje pasireiškiantį nesaikingą puošybiškumą, įvairiausių praeities stilių, ne­turinčių nieko bendra su aplinka, kopijavimą. Nepaisant griežtos kritikos istoriniams stiliams, Ruskinas atkreipė dėmesį į Venecijos XIV amžiaus pradžios gotiką.

Interjeras

BALDŲ NAMAI „Skraja“ kviečia pasitikti naujus mokslo metus atsinaujinus

Vaiko kambarys yra ta erdvė, kur jis auga, vystosi, mokosi ir praleidžia didžiąją savo laiko dalį. Todėl artėjant naujiems mokslo metams BALDŲ NAMAI „Skraja“ kviečia atnaujinti savo vaikų kambarį, kad naujus mokslo metus jie galėtų pasitikti naujoje, kūrybiškumą skatinančioje erdvėje. Nuo liepos 20 d. baldų salone Naugarduko g. 55, Vilniuje, moksleivius ir jų tėvus pasitiks ryškios nuolaidos vaikų ir jaunuolio baldams įsigyti.

BALDŲ NAMAI „Skraja“ siūlo platų baldų pasirinkimą tiesiogiai iš gamintojų, todėl sau patinkančius baldus ras net išrankiausias moksleivis. 5000 kv. m plote savo produkciją siūlo tokie lietuviškų baldų gamintojai kaip UAB “Akai”, UAB “Taubaldis”, UAB “Lauksva” ir daugelis kitų, o taip pat gamintojai iš kitų šalių – Ukrainos, Lenkijos, Italijos, Suomijos ir kitų šalių, todėl neradus norimų baldų pas vieną pardavėją, yra daug kitų, kur tikrai kiekvienas ras savo svajonių baldus. BALDŲ NAMUOSE „Skraja“ galima rasti nuo pigiausių iki brangiausių baldų, todėl bus patenkinti bet kurios šeimos poreikiai.

Norintiems atnaujinti savo vaikų kambarius naujų mokslo metų proga tėveliams siūlomi įvairių spalvų rašomieji stalai, spintos, kėdės, lovos ir kiti baldai už ypatingą, naujų mokslo metų kainą. Kviesdami atsinaujinti, BALDŲ NAMUOSE „Skraja“ esantys baldų pardavėjai siūlo nuolaidas nuo 5 % iki 50 %. Taip pat įvairūs baldai už ypatingą, mažesnę kainą. Gera naujiena tiems, kas ieško spintos. Perkantiems spintą laukia dovanos.

„Visiems norintiems atsinaujinti prieš šiuos mokslo metus ir pasinaudoti ypatingomis nuolaidomis tereikia užeiti į mūsų tinklalapį www.baldunamai.lt ir atsispausdinti nuolaidų kuponus (skiltyje Mėnesio pasiūlymai). Atsispausdinus kuponų rinkinį galima rasti įvairių baldų pardavėjų nuolaidas, kurios bus pritaikytos pateikus kuponą pardavėjui.“ – teigia BALDŲ NAMAI „Skraja“ direktorė Ingrida Špakauskienė. „Tačiau svarbu nepamiršti kuponus pateikti prieš pirkimą, kad būtų galima pritaikyti pageidaujamą nuolaidą“ – tęsia BALDŲ NAMŲ „Skraja“ direktorė. Kuponais galima pasinaudoti iki šių metų rugsėjo 10 d.

Kiekvieną apsilankiusįjį BALDŲ NAMUOSE „Skraja“ pasitiks mandagūs konsultantai, kurie tiek atsakys į visus rūpimus klausimus, tiek padės surasti, kur yra įsikūrę skirtingi baldų pardavėjai.

BALDŲ NAMAI „Skraja“ visus savo baldų salono lankytojus pasitinka su šūkiu „Gera išsirinkti!“

Spintų rūšys

Spinta – tai daiktas, kurį kasdien naudojame ir turime praktiškai kiekvienoje savo namų ir biuro patalpoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime visas spintų rūšis ir trumpai aprašysime kiekvienos iš jų paskirtį bei panaudojimo būdus.

Biuro spintos – tai būtinas kiekvieno biuro elementas. Kiekviename biure yra daugybė skirtingų dokumentų ir kitų įvairių daiktų, kuriuos reikia ne tik tvarkingai sudėti. Svarbu, kad būtų sistema. Taigi, biuruose labai dažnai būna spintos, skirtos būtent patogiam dokumentų tvarkymui. Jos turi didelius stalčius, kuriuose telpa daugybė dokumentų.

Miegamojo spintos atlieka kitą funkciją. Tai baldai, kuriuos naudojame patalynės ar drabužių laikymui. Labai patogu, jei miegamojo spintoje yra speciali vieta patalynei. Tuomet nereikia pirkti lovos, kuri turėtų skyrelį patalynei. Tai leidžia įsigyti patogesnę ir ilgaamžiskesnę lovą be judančių detalių. Taip pat miegamojo spintoje galima laikyti ir drabužius. Iš karto iššokę iš lovos ir atlikę rytinius tempimo pratimus galėsite susirasti rūbus, kuriuos šiandien būsite apsivilkęs namie. Kitiems rūbams vieta yra prieškambaryje.

Prieškambario spintos dažniausiai yra skiriamos rūbams, kuriuos velkatės eidami iš namų. Priimta, kad prieškambario spinta būtų aukšta, iki pat lubų. Tai leidžia joje laikyti pakabintus paltus ir sukneles. Taip pat laisva erdvė po rūbais gali būti panaudota sudėti įvairiems daiktams, kurių taip pat dažnai reikia. Ten dažniausiai laikomi batai ar tvarkingai į dėžes supakuoti namų apyvokos daiktai. Šių laikų modeliai dažnai turi slankiojančias duris. Tokio tipo durys padeda sutaupyti erdvės.

Virtuvės baldai yra vieni dažniausiai naudojamų baldų visuose namuose. Žmonės kasdien valgo, todėl kasdien turi užsukti į patalpą, kurioje maistas yra gaminamas. Virtuvės spintelėse dažniausiai yra laikomi kasdien reikalingi puodai ir keptuvės ar kiti indai. Tuo tarpu stalčiuose yra sudėti peiliai, šaukšteliai ir šakutės. Be šių įrankių joks šiuolaikinis žmogus išsiversti negali. Nustatyta, kad praktiškai namie tik nakvojantys žmonės dažniausiai naudojasi būtent virtuvėje esančiais baldais. Taigi, į virtuvės baldus, kaip į dažniausiai naudojamus, verta investuoti.

Svetainės spintos. Šie baldai atlieka ne tik praktinę, bet ir estetinę funkciją. Nuo seno svetainė yra ta vieta, į kurią susirenka visa šeima, giminės, kaimynai ir draugai. Tokių susirinkimų metu žmonės visada atkreipia dėmesį į šeimininko namuose vyraujančią tvarką. Tuo tarpu šeimininkai visada stengiasi tvarką palaikyti ir parodyti pačius gražiausius savo turimus daiktus. Tarp šių daiktų yra ir svetainės baldai.

Žinoma, noras pasirodyti prieš kitus nėra vienintelė priežastis, kodėl svetainėje dažniausiai yra gražiausi baldai. Svetainėje ir patys šeimininkai praleidžia daug laiko. Kiekvienas civilizuotas žmogus siekia sukurti aplink save grožį.

Be jau išvardintų spintų, kurios kiekvienam iš mūsų yra gerai pažįstamos, yra kuriami ir kitokie baldai. Tai specialios paskirties spintos, kurios dažnai gaminamos tik pagal užsakymus ir tik rankomis. Vienas geriausių tokios spintos pavyzdžių: spinta vyno buteliams. Tokios spintos yra gaminamos iš specialios medienos pagal viduramžių amžius siekiančias technologijas. Jose yra sukuriamos specialaus dydžio laikikliai vyno buteliams saugoti. Senovės didikų rūmuose tokio tipo baldai yra dažnas radinys. Taip pat yra rūmų, kur šie daugelį metų išgyvenę baldai sėkmingai juos restauravus yra naudojami pagal paskirtį.

Kaip ir vyno buteliams skirtos spintos, dažnas radinys yra spintos su slėptuve. Iš pirmo žvilgsnio paprastoje spintoje yra sukuriamos antros durys, kurios slepia dažniausiai šeimininkės papuošalus ir kitus turtus.

Taigi, iš pirmo žvilgsnio apie elementarų ir paprastą bei kasdien mūsų matomą daiktą, kaip spintą, galima atrasti įdomių faktų.

Spinta

Rodomas puslapis 3 iš 512345