Tag Archives: biuro baldai - Page 3

Baldai nuo viduramžių iki dabar

Namų dekoras ir interjero planavimas, kai kuriems žmonėms yra gyvenimo būdas iš kurio uždirbami didžiuliai pinigai. Visgi didžioji dauguma žmonių neturi ar nenori mokėti pinigų interjero planuotojams, o tiesiog patys perstato savo baldus, kas mano supratimu yra protingiausias sprendimas. Bet ar kas nors žinojo, kad viduramžių Europoje baldai buvo pernešinėjami iš kambario į kambarį dėl to, kad gąsdindavo žmones. Apie įdomybes susijusias su baldais ir bus šis straipsnis.

Tarp 1100 metų ir 1500 metų gotikinėje Europoje baldai buvo dideli ir sunkūs. Baigiantis šiai epochai, kėdžių, stalų ir lentynų stilius tapo gana pompastiškas papuoštas įvairiais ornamentais. Šis didingumas persidavė iš bažnytinių baldų puošybos. Taip pat dabar, kone atskira baldų atšaka pavirtę virtuvės baldai, buvo laibai paprasti, o apie biuro baldus iš vis nebuvo kalbos, kadangi didžioji dalis to laikmečio gyventojų dirbo fizinį darbą. Gotikiniu laikotarpiu paprastų gyventojų namuose baldai iš vis buvo retai aptinkami.

Populiariausias gotikinio laikotarpio baldas buvo skrynios. Ant šių dienomis žmonės sėdėdavo, o naktimis netgi miegodavo. Skrynios buvo tokios plačios, kad ant jų tilpdavo vienas žmogus. Jose taip pat buvo laikomas šeimos turtas, taigi miegodamas ant skrynios žmogus saugodavo savo pinigus ar rakandus.

Kėdės viduramžiais buvo naudojamos tik bažnyčiose, kunigams atsisėsti. Dėl tuo metu vyravusios pompastikos bažnyčiose kedės būdavo papuošiamos įvairiais ornamentais, dažniausiai pasiskolintais iš gamtos. Vėliau karalių rūmuose paplito kėdės, puoštos skolintais ornamentais: kiniškais, indiškais, afrikietiškais. Bėgant amžiams išpopuliarėjo kėdžių puošyba naudojant dekupažo techniką, tokios kėdės buvo paplitę karališkuose rūmuose.

Vėliau atsiradus turtingajam sluoksniui, turiu omenyje pirklius, baldai išplito ir į šių namus. Įdomu, kad būtent pirklių namuose baldai pradėti apvilkinėti užvalkalais norint apsaugoti ornamentinę puošybą. Tik gerokai vėliau, maždaug 18 amžiuje, baldai su užvalkalais pradėti naudoti dėl to, kad ant tokių komfortiškiau ir patogiau sėdėti. Įdomu, kad siuvėjai buvo kviečiami į namus išmatuoti baldų ir vėliau atsigabenę reikiamą kiekį medžiagos apsiūdavo baldus.

Interjero dizainas gerokai pasikeitė trečiajame 20 amžiaus dešimtmetyje atsiradus šaldytuvams ir dujinėms viryklėms. Iki to buvę nesvarbūs virtuvės baldai sudomino baldininkus. Kaip tik tuo laikotarpiu išsivystė ir masinė baldų gamyba. Fabrikuose gaminami baldai buvo gana nuobodūs ir paprasti, dingo ornamentinė puošyba, buvo naudojamos paprastos pastelinės spalvos, taip siekta supaprastinti gamybos procesą. Apskritai tuo laikotarpiu natūrali medžio spalva išgyvendinta iš namų, netgi grindys buvo dengiamos įvairiomis kiliminėmis dangomis.

Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose išpopuliarėjo sienų puošybą tapetais. Baldų gamyboje komfortas tapo svarbiausiu faktoriumi. Tuo metu galiojo šūkis „grįžęs namo įsitaisyk ant sofos ir žiūrėk televizorių“. Taip pat keičiantis darbo pobūdžiui atsirado poreikis ir kitokiems baldams ne vien namuose. Biuro baldai įmonėse atspindėjo jų turtinę būseną, taigi kompanijos varžėsi, kurios interjero dizainas yra geresnis, baldininkams tai tapo puikia proga užsidirbti.

Šiuolaikiniame interjero dizaine sunku rasti vieną stilių. Parduotuvėse galima rasti įvairių baldų, nuo ornamentika puoštų iki modernių, griežtų linijų. Skirtingai nuo viduramžių, virtuvės baldai užima svarbią dalį namų interjero dizaine. Virtuvės integruojamos į gyvenamąsias patalpas. O štai biuro baldai skirtingai nuo 7 – 8 dešimtmečių naudojami ir namuose, kuriuose dažnai yra įrengiami darbo kabinetai. Tai įtakojo besikeičianti darbo rinka, kuri dabar leidžia darbuotis ir namuose.

Štai tiek tos istorijos apie baldus ir jų pritaikymą nuo viduramžių iki mūsų laikų.

Gotikinė kėdė

Kaip namie sukurti darbo vietą, kurioje būtų malonu dirbti?

Kiekvienas metais vis daugiau žmonių pradeda dirbti iš namų. Iš pirmo žvilgsnio tai geras sprendimas tiek įmonei, tiek žmogui. Verslo organizacijai nereikia nuomoti ir įrenginėti papildomos darbo vietos, o žmogui nereikia kiekvieną rytą per spūstis keliauti į miesto centre esantį biurą. Vis dėlto, dirbant iš namų iškyla naujų problemų. Viena iš jų: kaip įsirengti darbo kambarį.

spintos

Kambaryje turi būti pakankamai vietos. Dažnai planuojant, kuris kambarys bus skirtas darbui padaroma klaida – pasirenkamas pats mažiausias kambarys. Po to, kai šiame kambaryje atsiranda kelios spintos ar stalai, vietos pristinga. Dirbti prispaustam daiktų yra ne pats maloniausias jausmas. Dėl šios priežasties kenčia produktyvumas.

Į patalpą turi patekti pakankamai dienos šviesos, o tamsiu paros metu apšvietimas turi atitikti reikalavimus. Pasirinkite patalpą su dideliais langais pro kuriuos dienos metu galėsite mėgautis natūralia šviesa. Taip pat nepagailėkite pinigų geram apšvietimui. Darbo kambaryje patartina statyti šviesių spalvų baldus, kurie atspindi daugiau šviesos. Tiesa, tai nebūtinai turi būti biuro baldai. Savo darbo vietai galite pritaikyti ir nenaudojamus virtuvės ar svetainės baldus.

Darbo stalas niekada neturėtų būti perkrautas. Perkrovimo gali padėti išvengti lentynos ir spintos. Šie baldai padeda išlaikyti tvarką ir struktūrą bet kuriame kambaryje. Ne veltui sakoma, kad švarus stalas – švarios mintys.

Patogi kėdė – vienas svarbiausių darbo kambarių baldų. Ant jos praleidžiate daugiausia darbui skiriamo laiko, taigi, pasirūpinkite, kad ji jums būtų patogi. Nors taupant biuro baldai dažnai perkami internetu peržiūrėjus katalogus, kėdę geriau įsigyti ją išbandžius. Nuvykite į artimiausią baldų saloną ir išbandykite skirtingas kėdes. Įsigykite tą, ant kurios galite patogiausiai įsitaisyti.

Suteikite biurui asmeniškumo. Paveikslai ant sienų, šeimos nuotraukos ar jūsų senelių mechaninė rašymo mašinėlė pavers darbo kambarį jaukesniu. Į šią vietą jums bus maloniau sugrįžti ir atsiduoti darbams. Taip pat pasirūpinkite, kad jūsų darbo kambaryje būtų gyvybės. Gėlės ir mažas akvariumas puikiai tiks.

Įsigykite kamštinę lentą, ant kurios galėtumėte pasižymėti svarbiausius dienos darbus ir idėjas. Patiems kūrybingiausiems skaitytojams galime patarti įsigyti lentas, kurios skirtos rašymui su kreida ar spalvotais rašikliais. Ant tokių lentų buvo užrašyti ar nubraižyta ne viena, milijoną uždirbusi, idėja.

Labai svarbu, kad jūsų darbo kambaryje būtų visi reikalingi darbui daiktai. Tik turėdami visus darbui reikalingus įrankius ir įrenginius galėsite pilnai susikoncentruoti ir dirbti efektyviai.

Net jei esate įpratęs dirbti su nešiojamu kompiuteriu, įsigykite klaviatūrą, pelę ir didelį monitorių. Šiuos įrenginius galėsite lengvai prijungti prie savo kompiuterio ir mėgautis pilnaverte darbo vieta. Laikui bėgant jums gali prireikti ir kitos įrangos, kaip mikrofonai ar interneto kameros. Šiandien vis daugiau susitikimų vyksta virtualiai.

Pasirūpinkite privatumu. Didžiausia problema dirbti namie nusprendusiems žmonėms yra namiškių nesupratimas. Susitarkite su šeimos nariais, kad kai dirbate jums niekas netrukdytų. Net maži išblaškymai padaro didelę žalą jūsų darbingumui.

Nusistatykite darbo valandas. Pradėjus dirbti iš namų gali pasidaryti sudėtinga atskirti asmeninį gyvenimą nuo darbo. Išeitis – nusistatyti darbo valandas. Be to, darbo valandos padės ugdyti savidiscipliną. Visiems kartais sunku ryte atsikelti ir imtis darbų. Dar sunkiau tai padaryti, kai pats sau esi vadovas.

Galiausiai, susikurkite tokią darbo vietą, kurioje jums būtų malonu dirbti. Kai kurie žmonės namie iš viso negali dirbti, todėl darbui renkasi biurus. Kiti gali dirbti net iš lovos. Atrask variantą, kuris yra priimtiniausias tau.

Dizaino tendencijos istorinių atradimų metu

XVIII amžiaus pabaigoje prasidėję Napoleono žygiai į Egiptą ir kitas Artimųjų Rytų šalis, iš jų atsivežtas karo gro­bis buvo savotiškas pirmasis impulsas domėtis praeities kul­tūromis. Imperatoriaus rūmuose atsirado baldai, primenan­tys senovės Egipto valdovų krėslus, Romos didikų gultus su įvairiomis puošniomis detalėmis, žvėrių letenomis, mitolo­ginių sparnuotų būtybių figūromis.

Tikrąsias praeities kultūrų paslaptis atskleidė mokslinin­kų ekspedicijos, archeologiniai kasinėjimai, perskaityti se­nųjų civilizacijų kūrėjų rašmenys. Architektūroje tiesiog kopijuoja­mi graikų statiniai, jie skatino domėtis dorėniškojo orderio proporcijomis.

Pažintis su didingomis praeities kultūromis turėjo didelę įtaką meno stilių formavimuisi. Šie poslinkiai atsispindėjo to meto dailėje, ypač interjero puošyboje, balduose, smul­kiojoje dekoratyvinėje dailėje.

XIX amžiaus pradžioje išsiskleidė gausybė stilių bei jų samplaikų, kurie prikėlė įvairius praeities meno istorinius klodus. Istorizmui pradžią davė ampyro stilius, kurio ištakos siekia Liudviko XVI laikus, o galutinai šis stilius įsitvirtina XIX amžiaus pradžioje. Formavęsis imperatoriaus rūmų aplinkoje, Napoleono imperijos laikais (1804-1815), jis dirbtinai stengėsi pabrėžti valdovo didybę, išskirtinumą.

biuro baldai

Ampyro stiliaus kūriniuose gausu Egipto valdžios simbolinių atributų, graikų ir romėnų ar­chitektūros detalių, dekoratyviojo meno pavienių elementų pakartojimų, ornamentikos. Interjerai pabrėžtinai iškil­mingi, puošnūs, lovos apgaubtos sunkiomis drapiruotomis užuolaidomis. Biuro baldai, o tiksliau tuo metu dar tik darbo kabinetų ir namų baldai buvo puošiami bronziniais laurų vainikais, simbolizuojančiais pergalę, sfinksų, sparnuotų liūtų figū­romis, kurios savo neproporcingu dydžiu kartais užgožia net patį baldą. Vietoj aiškių stalo konstrukcijų atsiranda antikinių šventovių kariatidės, kėdžių kojelės užbaigiamos bronzinėmis žvėrių letenomis. Galima teigti, kad ampyras žengė pirmą žingsnį eklektizmo linkme.

Stilius, išryškėjęs imperijos laikais, karališkai puošniai vai­nikuoja ir užbaigia šviečiamojo laikotarpio pabaigoje susi­formavusį klasicizmo stilių.

Pompastiškas puošybiškumas XIX amžiaus viduryje gauna įvairiausių formų, kuriose yra antikinio, gotikos, renesanso, baroko bei rokoko meno bruožų. Formuojasi romantizmo išprovokuoti neogotikos, neorenesanso, neobaroko ir panašūs stiliai. Ampyras paliko ryškų pėdsaką interjero įrangoje, balduose, smulkiojoje dekoratyvinėje dailėje, porceliano, stiklo dirbiniuose. Visam XIX amžiui bū­dinga istorizmo dvasia.

Iškilusiai naujai valdančiajai buržua­zijos klasei nerūpėjo estetikos, stiliaus vienovės problemos, neturėdama gilių savo kilmės šaknų, nesuprasdama stilių grožio esmės, buržuazija iš architektūros reikalavo įspū­dingai puošnių, nesvarbu kokio stiliaus, pastatų, tuo norėdama neatsilikti nuo aristokratijos gyvenamosios aplin­kos. Jau ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje pastebimas monumentaliųjų architektūrinių formų smukimas, meno formų susmulkėjimas. Architektūra praranda antikiniame pasaulyje egzistavusią loginę, funkcinę ir, žinoma, statinio konstrukcijos estetinę prasmę.

Ketvirtajame dešimtmetyje ryškiausias neogotikos idėjų propaguotojas, teoretikas ir architektas A. W. N. Puginas pabandė teoriškai krikščionybės idėjas susieti su gotika ir praktiškai jas įgyvendinti architektūroje. Grįžtant į XVIII amžiaus pabaigą, neogotikos pavyzdžių aptinkama nuo architektūros statinių, interjerų iki smulkiausių aplinkos objektų. Baldų pavyzdžiuose iš Strawberry Hill rūmų aki­vaizdžiai matyti gotikinės architektūros elementų. Karalienės Viktorijos psalmynas, apipavidalintas Oweno Joneso, tik patvirtina, kaip atidžiai buvo mokomasi iš vidur­amžių menininkų kurtų kompozicijų, puošybos, šrifto sub­tilybių.

Žymus prancūzų eklektikos, neobaroko atstovas architektas Charles’is Garnier (1825-1898) suprojektavo ne vieną puošnų pastatą Paryžiuje, Monte Karle. Pagal jo pro­jektą pastatyti neobaroko stiliaus Paryžiaus operos rūmai (1861-1874) su gausiai skulptūrinių lipdinių dekoruotu fasa­du ir puošniais, pompastiškais interjerais atspindi prancūzų karališkos istorinės praeities dvasią.

XIX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Vidurio Europoje įsitvirtina demokratiškesnė ampyro forma – bydermejeris. Ši sąvoka dažniausiai vartojama apibūdinant baldų stilisti­ką. Bydermejerio stilius ypač paplito Vokietijoje ir Austrijoje buržuazijos, miestelėnų sluoksniuose, vėliau – Skandinavijos kraštuose. Ampyras asocijuojasi su Napoleono imperijos kles­tėjimo laikotarpiu, o bydermejeris galėtų būti aktyvių, prak­tiškų, pasiturinčių miestelėnų, biurgerių (vok. Burger- miestietis, buržua) skonio, gyvenimo būdo sinonimas.

Hansas Jorgenas Wegneris ir kėdės evoliucija

Šiandieninė dizaino mokykla plečia akiračius ne tik žvelgdama į ateitį ir patalpas dekoruoja ne vien spalvoto plastiko instaliacijomis. Nepamirštami ir klasika tapę deriniai. Dizainu besidominčių ir jau šios srities profesionalų dėmesį tebekausto įdomiausias dizaino tendencijas kuriantys Skandinavijos šalių kūrėjai.

Šių šalių menininkai visuomet pasižymėjo santūrumu ir puikiai tarpusavyje derino natūralias medžiagas ir spalvas. Nuo seno šiose šalyse itin vertinamas yra medis ir iš jo pagaminti namų reikmes tenkinantys ar darbo erdvę pagyvinantys biuro baldai. Dizaino istorijos vadovėliuose puikuojasi daugelis kūrėjų pavardžių, kurie gimė, gyveno ir kūrė vadinamąjį Skandinavišką stilių. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio bus skiriama Danijos dizaino kūrėjams ir bene garsiausiam kėdžių kūrėjui pasaulyje – Hansui Jorgenui Wegneriui. Minkšti baldai nebuvo šio kūrėjo įkvėpimo šaltinis, tačiau toks paprastas ir kartu toks įdomus daiktas kaip kėdė, pakeitė ne tik šio menininko darbo kryptį, bet ir išlaisvino daugelio gyventojų interjerą nuo nuobodžios keturių ar trijų kojų konstrukcijos.

Hansas Jorgenas Wegneris buvo vienas iškiliausių, talentingiausių menininkų danų baldų dizaino istorijoje. Jis gimė 1914 metais batsiuvio šeimoje, todėl labiau nei kiti vertino rankų darbą, ir vėliau, kurdamas baldus pats tarytum skulptorius daug dirbo rankomis. Kaip reta jis jautė medžio ypatybes bei jo plastines galimybes. Hansas Jorgenas Wegneris kūrė neatitrūkdamas nuo gamybibinio proceso taigi prisilietimas rankomis prie medžio, prie gimstančio daikto formos buvo jo aistra. Hanso Jorgeno Wegnerio balduose lytėjimas buvo svarbus emocinio, estetinio suvokimo faktorius. Jo baldų skulptūriška plastinė forma suteikė danų baldų dizainui išskirtinių bruožų.

Hanso J. Wegnerio biografija pasižymėjo nuoseklumu. Taigi nuo pat jaunystės jis mokėsi baldžiaus amato, po to baigė Danijos dailės, amatų ir architektūros akademiją Kopenhagoje. Iki 1943 m kaip padėjėjas dirbo su žymiaisiais to meto dizaineriais Erik Møller ir Arne Jacobsen. 1943 m. Hansas Jorgenas Wegneris atidarė savo nuosavą biurą ir buvo vienas žymiausių danų baldų dizaino atstovų. Jo suformuota savita baldų plastinė stilistika, detalių skulptūrinė plastika ilgainiui tapo išskirtiniu danų baldų mokyklos bruožu. Būtent formų plastika bei asociacijos su bioninėmis ir gamtos formomis buvo vienas ryškiausių visos Skandinavijos dizaino bruožų.

biuro baldaiJo darbai priskiriami modernizmo mokyklai kur daugiausiai dėmesio skiriama funkcionalizmui. Geriausiai Hansas Jorgenas Wegneris žinomas dėl savo sukurtų kėdžių, kurių sukūrė apie 500 ir net 100 iš jų buvo gaminami masiškai. Interjero žurnalas Amerikoje 1950 m Hanso Jorgeno Wegnerio kėdę pavadino “pačia gražiausia pasaulyje kėde,” ir tai dizaineriui atvėrė kelią į tarptautinę šlovę ir pelningą eksporto rinką. Pasaulyje Hansas Jorgenas Wegneris garsėjo natūralių medžiagų suderinamumu klasikiniame dizaine bei gavo daug tarptautinių apdovanojimų už savo darbą Londone, Niujorke bei Skandinavijos šalyse. Hansas Jorgenas Wegneris mirė 2007 m Kopenhagoje, sulaukęs 92 m., tačiau jo įnašas į baldų dizaino istoriją buvo milžiniškas. Iki šiol šis kūrėjas yra laikomas Danijos dizaino raidos pasididžiavimu ir vertinamas dėl puikių ir novatoriškų savo idėjų. Dabartiniai jaunieji kūrėjai taip pat nepamiršta šio baldų meistro ir laiko jį įkvėpimo šaltiniu.

Šio įstabaus dizainerio baldai tebegaminami iki šiol. Nors daugelis jo sukurtų kėdžių labiau tinka namų interjerui, nepamirštami ir biuro baldai. Hansas Jorgenas Wegneris yra pasakęs, kad „kėdė neturi savo galinės pusės, todėl ji turi būti graži iš pusių pusių ir kampų“. Toks mąstymas leido visiškai kitaip pažvelgti į paprastą baldą ir atrasti jį vis naujenėje formoje nei iki tol.

Biurų ateitis

Per pastaruosius 20 metų mūsų namus ir darbo vietas pasiekus kompiuteriams ir internetui riba tarp namų ir darbo vis mažėja. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis žmonių kartais atlieka darbus namuose, o vis daugiau jaunų specialistų darbui namuose teikia pirmenybę. Populiarėja darbai, taip vadinami “freelancer”. Tuo tarpu į darbo rinką įžengianti nauja karta – šiandieniniai studentai dažniau ieško darbo, kurį galėtų atlikti tik nepalikdami namų. Atrodo, kad artėja seno gero įprasto darbo biure pabaiga. Tikrai?

Prieš 20 metų daugelio profesijų atstovai neturėjo kitos išeities, kaip tik dirbti biure. Tik biure jie turėjo visą darbui reikalingą įrangą. Ten buvo biuro baldai ir biuro kėdės, kurie buvo pritaikyti konkrečių profesijų darbui. Pavyzdžiui architektai turėjo dideles braižymo lentas, o reklamos tekstų kūrėjai, knygų, žurnalų ir laikraščių leidėjai daug dirbdavo su spausdinimo mašinėlėmis, dailininkai su drobėmis.

biuro baldai

Ar visada paliekate savo darbą numatytu laiku? Apie 30% Jungtinėse Amerikos Valstijose apklaustų įvairių įmonių darbuotojų teigė, kad dažnai jiems tenka pasilikti po darbo arba atlikti kai kuriuos darbus namuose. Tai tik įrodo, kad riba tarp namų ir biuro darosi vis blankesnė. Didžiausią įtaką šiam pasikeitimui padarė technologijų pažanga.

Šiandien daugeliui žmonių atlikti įvairius darbus užtenka tik kompiuterio. Kompiuteris tapo pagrindine darbo ir komunikacijos priemone. Architektai kuria brėžinius naudodami specializuotas kompiuterines programas, reklamų kūrėjai ir redaktoriai redaguoja tekstus kiekvienam moksleiviui pažįstamomis programomis, o šiandieninis dalinininkas nebūtų vertas dailininko vardo jei nesugebėtų meistriškai valdyti bent kelių sudėtingesnių vaizdo redagavimo programų.

Naujausi tyrimai taip pat atspindi dar įdomesnes tendencijas. Didžioji dalis jaunų amerikiečių pripažįsta, kad darbe nori turėti galimybę naudotis socialiniais tinklais, kaip Facebook ar Twitter. Net 60% studentų teigia, kad jiems ši galimybė svarbiau už žadamą atlyginimą.

Vienos iš populiariausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi darbą namuose yra galimybė laisvai paskirstyti savo laiką. Žmonės gali patys pasirinkti, kada jiems geriausia atlikti sutartus su darbdaviu darbus, kada jie gali eiti sportuoti ar pasiimti vaikus iš darželio ar mokyklos. Jauniems žmonės svarbu laisvė. Daugelis įžvelgia galimybes keliauti ir dirbti vienu metu. Tuo tarpu 56% apklaustų vidutinio lygio vadovų mano, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai dirba produktyviau.

Remiantis JAV vykdytais tyrimais dirbti nuotoliniu būdu dažniau renkasi mažesnių miestų gyventojai. Darbas nuotoliniu būdu jiems suteikia galimybę uždirbti daugiau nei leidžia vietinė ekonominė aplinka. Vis dėl to tarp didžiųjų pasaulio miestų gyventojų taip pat pastebima tendencija rinktis nuotolinį darbą. Didžiųjų miestų gyventojų pasirinkimą dirbti iš namų lemia didelės keliavimo išlaidos. Niu Jorke ar Londone kelionė iki darbo gali trukti net kelias valandas. Geriau jas išnaudoti darbui, o ne sėdėjimui pilname žmonių metro vagone ar autobuse. Šios kelionės būna ypač nemalonios per didžiausius žiemos šalčius ir vasaros karščius.

Nuo naujausių tendencijų neatsilieka Forbes 500 sąrašo įmonės. 56% galingiausių pasaulio įmonių vadovai teigia, kad virtualiuose biuruose dirbančių jų įmonės darbuotojų skaičius artimiausiais metais augs.

Panašu, kad patogūs biuro baldai ir biuro kėdės greitai nebus būtina investicija norint kurti savo verslą. Didelė dalis darbuotojų galės dirbti iš namų. Galbūt jie net priešinsis, jei darbdavys galvos priešingai.

Taigi, stebėkite naujausias tendencijas ir būkite pasiruošę kitais metais daugiau dalyvauti pasitarimuose su kolegomis ar savo įmonės darbuotojais naudojant skype ar kitas telekonferencijų programas. 75% Forbes 500 sąrašo įmonių planuoja investuoti būtent į telekonferencijų sistemas savo įmonės viduje.

Patraukliausios dirbti pasaulio kompanijos

Kiekvienas karjerą pradedantis žmogus svajoja tapti geriausiu savo srities specialistu. Tiesa, geriausiu niekada netapsi dirbdamas atsiliekančioje kompanijoje. Kopiant karjeros laiptais svarbu ne tik žmogaus asmeninės savybės, bet ir kompanija, kurioje jis pasiryžo augti ir siekti karjeros. Šiame straipsnyje pristatome darbuotojų geidžiamiausias kompanijas.

Pirmąją vietą užima Google – paieškos gigantas. Google pasirūpino, kad visi žinotų apie išskirtinius jų biurus, kurie kartais primena ne rimtos organizacijos būstines, o vaikų žaidimo aikšteles. Būtent dėlto, kad biuro baldai, biuro kėdės ir visi kiti ten esantys įrenginiai atrodo žaismingai, kelia kūrybiškumą ir geras emocijas, ten nori dirbti patys geriausi šiandien universitetus paliekantys studentai.

biuro baldai

IBM 2011 metais buvo antrasis pasaulyje geidžiamiausias darbdavys. IBM galima pavadinti šios informacinių technologijų srities kompanija – veterane. IBM istorija prasideda 1911 metais, prieš 101 metus. Tuomet susijungus trims Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijoms atsirado Computer – Tabulating – Recording Company, jai 1933 metais buvo suteiktas dabartinis pavadinimas – IBM. Tikriausiai į šią kompaniją daugelį suvilioja pirmiausia labai gerai žinomas ir daug metų vertinamas vardas. 100 metų patirtis gaminant kompiuterius yra išskirtinis dalykas. Tuo tarpu šiandieniniai IBM kompanijos biurai, biuro baldai yra modernūs, bet ne tokie išskirtiniai, kaip jaunesnių technologijų kompanijų.

Microsoft – tai kompanija, kuri išlaiko lyderių pozicijas stacionarių kompiuterių programinės įrangos srityje, bei aktyviai veržiasi į kitas sritis. Visi žaidimų mėgėjai gerai žino XBOX ir Kinect, o mobiliųjų įrenginių gerbėjai laukia naujųjų Windows 8, kurie bus daug patogesni naudoti liečiamus ekranus turinčiuose renginiuose. Microsoft pritraukti naujus kūrybiškus žmones leidžia gerai žinomas vardas ir inovatyvių projektų įvairovė. Microsoft šiandien labai aktyviai kuria naujus projektus, apie kuriuos dar tik sklando mįslingi gandai.

Daugelis perspektyvių jaunų specialistų nori prisidėti prie BMW automobilių kūrimo. Būtent ši kompanija užima ketvirtąją vietą pasaulio geidžiamiausių kompanijų olimpe. BMW sparčiai plečiasi į naujas augančias rinkas, todėl per paskutinius 10 metų susidūrė su rimta kvalifikuotų darbuotojų stoka. Kompanijos sprendimas buvo vykdyti ilgalaikę darbuotojų ugdymo programą. BMW šalyse, kuriose vykdo gamybą, aktyviai bendradarbiauja su universitetais, iš kurių gali prisitraukti jaunus specialistus ir jų ugdymų užsiimti patys.

Intel gamina populiariausius pasaulyje procesorius. Ilgą laiką ši kompanija garsėjo spartietiška ofiso aplinka. Paprastos biuro kėdės ir baldai, mažos erdvės, maži langai, baltos sienos, medinės grindys. Nors šios kompanijos sukuriamos technologijos greitai žengė į priekį pagrindinių būstinių aplinka liko tokia pati. Daugelyje biurų visame pasaulyje baldai nebuvo keisti net kelis dešimtmečius. Tiesa, visai neseniai Intel nusprendė pakeisti situaciją. Auganti konkurencija dėl geriausių darbuotojų privertė šią kompaniją daug rimčiau pažvelgti į darbo aplinką. Taigi, šiandien biurai turi didelius langus, pro kuriuos patenka saulės šviesa, darbuotojai gali mėgautis didelėmis biuro erdvėmis. Taip pat kiekviename biure darbuotojai gali vaišintis nemokama kava.

Japonų gigantas Sony yra 6 vietoje. Nepaisant to, kad Sony šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus, šioje kompanijoje vis dar dirba daug labai aukštos kvalifikacijos specialistų. Sony taip pat garsėja inovatyviomis technologijomis. Ši kompanija pirmauja robotų kūrimo srityje, kuri jau artimiausiu metu gali tapti labai perspektyvi ir nešanti daug pelno.

Apple tarp pasaulio geidžiamiausių darbdavių yra septinta. Ši kompanija, šiandien diktuoja madas mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių srityse. Taigi, nenuostabu, kad daug jaunų perspektyvių žmonių nori šioje kompanijoje dirbti. Vis dėlto pasauliniame kontekste ji užima tik 7 vietą.

Vadovo kabinetas – koks jis?

biuro baldaiPirmą kartą lankantis naujuose namuose užtenka poros žvilgsnių, kad iš vyraujančio interjero susidarytum nuomonę apie ten gyvenančius žmones. Dažniausiai būtent pirmasis įspūdis būna labai stiprus ir reikšmingas. Taigi jei svetainėje puikuojasi odiniai baldai, pamanysime, kad žmogus mėgsta eleganciją ir nori apie save sudaryti solidų įspūdį. Jei pasirenkami tikro medžio baldai, tai išreiškiamas gamtos ir natūralumo jausmas. O apie ką byloja biuro baldai? Juk dažnai ši erdvė yra griežta ir jaukumu spinduliuoja labai retai. Nuomonę apie įmonę formuoja pirmieji pokalbiai su administratore ar sekretore, tačiau labai svarbu yra tai, kokią erdvę pamato klientai atvykę į biurą. Biuro įrengimas yra ne ką mažiau sudėtingas dalykas, nei pats darbo procesas jame. Taigi, kaip turėtų atrodyti biuro patalpos ar biuro baldai? Vieningo atsakymo tikrai nėra, nes visuma priklauso ne vien nuo interjero dekoratoriaus ar užsakovo vizijų, tačiau ir nuo planuojamos tose patalpose darbo specifikos. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra kuriamas tik tai erdvei skirtas, specifinis ir išskirtinis interjero stilius. Jei planuojama įmonės veikla susijusi su reklama ar dizainu, tai jos patalpos bus žymiai spalvingesnės ir margesnės, nei tarkim banko ar advokatų kontora.

Pati įmonė renkasi kaip nori save reprezentuoti ir pateikti vartotojui, tačiau negalima pamiršti ir ten darbus atliksiančių darbuotojų. Todėl visi kabinetai turi būti parenkami labai atsakingai, nes tuo to pasirodo priklauso ir darbo našumas. Vieną svarbiausių vaidmenų ofiso aplinkoje atlieka biuro baldai. Būtent baldų dėka kuriami didieji sprendimai interjere ir kuriamas jaukumas ne tik ten dirbantiems, bet ir apsilankantiems klientams. Bene daugiausiai dėmesio interjero prasme susilaukia vadovo kabinetas. Turbūt visi žino, kad vadovo kabinetas būna gražiausias visoje įmonėje. Dažniausiai tam parenkama rami, netriukšminga pastato dalis ir neretai su geriausiu vaizdu pro langą. O visa tai dėl labai paprastos priežasties, juk niekas nenorėtų, kad direktorius būtų irzlus ir pavargęs. Pastaruoju metu bandoma laužyti įsigalėjusius stereotipus ir vadovo kabinetas jau dažnai nėra išskirtinis ir prabangus. Bandoma eiti prie to, kad visi įmonėje turi būti vienos, bendros komandos nariai ir tik nedidelis išskirtinumas suteikiamas vadovo darbo erdvei. Kabinete siekiama išlaikyti bendras detales ir rasti sąsajų su paprastu darbuotoju. Tačiau visgi ši erdvė turėtų išsiskirti iš bendros pilkų kabinetų masės, juk būtent čia sudaromos didžiausios sutartys, pakviečiami išskirtiniai klientai ir vyksta rimtos derybos. Direktoriaus kabinetui būtinas solidumas, nes jo dėka kuriamas ir formuojamas autoritetas, tačiau nevertėtų apsiriboti vien griežta ir formalia aplinka. Neįtemtam, neformaliam bendravimui padės nedidelė jauki erdvė, įrengta šalia darbo vietos ir net visuomet žaliuojanti kambarinė gėlė suteiks subtilumo ir namų paprastumo.

Jei įmonė nedidelė, dažnai vadovas dirba net toje pačioje erdvėje kaip ir kiti darbuotojai, tačiau jei kapitalas metinėse finansų ataskaitose spindi nulių gausa – vadovo kabinetas be abejo bus pati išskirtiniausia visos įmonės vieta. Tokiu atveju pasireiškia ne tik darbinės erdvės būtinumas, bet ir vidinės pačio vadovo savybės. Jei jis mėgsta medžioti, tai ir darbo vietoje puikuosis laimikių iškamšos, jei domisi greitais automobiliais – tai ir darbo kėdė gali būti pagaminta tarsi lenktyninio bolido pasostė. Neabejotinai, darbo vieta reprezentuoja visą įmonę. Taigi jei esate architektas ar programuotojas – dirbsite neutralioje, netrikdančioje erdvėje, o jei dizaineris – genealias idėjas generuosite spalvotoje ir darbui įkvepiančioje erdvėje.

Praeities nuoskaudos dabarties veiduose

Trumpam nusikelkime keliais šimtmečiais į praeitį ir mintimis pasivaikščiokime po gražiausius ir ištaigingiausius Europos dvarus. Akyse mirga margaspalviai gėlynai, nosį vilioja įvairių rūšių rožių kvapai. Parkuose žaliuoja įvairių formų krūmai bei pilni paukščių dainos šlama medžiai. Vingiuoti ir tiesūs takai veda paslaptingomis alėjomis, kol akį patraukia šviesūs ir didingi dvarų rūmai. Tai ne kas kita, kaip žymiausių architektų bei meistrų minčių ir idėjų įamžinimas.

Be abejo, visoje šioje prabangoje yra puikybės ir dažnai tuštybės persmelktų kertelių, tačiau pamėginkime pažvelgti grožio ir harmonijos kampu. Juk ne be reikalo apie tokias įstabias vietas susitelkia gražiausios tautos pasakos, legendos ir padavimai. Juk žmogų visuomet traukia tai, kas kažkiek paslaptinga ir nesuprantama. Aukščiausios tvoros nuo paprastų akių slėpdavo preciziškai sutvarkytus ir dvaro paslaptis saugančius parkus, o rūmų mūrai sugerdavo visas intrigas, sąmokslus ir džiaugsmus.

Dvaras visuomet buvo aukštosios kultūros ir inovacijų centras, todėl jame būdavo didžiausios bibliotekos, naujausi išradimai bei gražiausi baldai. Baroko laikotarpiu ypač mėgtas vienas iš fortepijono prototipų – klavesinas. Jo ypatingi muzikos garsai puikiai derėjo su grakščiu it lakštingala moters balsu. Knygų skaitymai balsu prie parke neramiai čiurlenančio upelio ar raminantys gamtos peizažų tapymai – visa tai buvo turtingo gyvenimo pramogos. O kur dar gausios ir prašmatnios puotos, kuomet kiekviena dvaro dama stengdavosi pademonstruoti vis didesnę savo siuvėjo išmonę bei vyro atlapą jai piniginę.

Šiandien visa tai jau praeitis ir tokios vizijos tik romantiški pamastymai. Daug kas prarasta didžiųjų karų metu, daug kas sunaikinta pavydžios žmogaus rankos ir reformų metu. Tačiau tikri praeities saugotojai tebėra muziejai. Juose praeitimi kvepia senoviniai baldai ir rekonstruotos suknelės, damų papuošalai ir knygų kolekcijos.

Viskas buvo tikra, viskas – natūralu. Baldai iš tikros medienos, indai iš porceliano ir krištolo, o knygos išpuoštos dailiais odos viršeliais. Prašmatnūs dvarų darbo kabinetai alsavo politikos, mokslo bei žinių svarba. Visa tai atsispindi ir šiuolaikinėse kontorose, kur dažnai svečius pasitinka odiniai ir solidūs biuro baldai, tik knygos pakeistos vienu nedideliu, bet visą pasaulį talpinančiu daiktu – kompiuteriu.

biuro baldai

Žmonijos pažanga šiandien leidžia kiekvienam prisiliesti prie tuometės istorijos ir knyga jau nėra tokia reta prabangos prekė kaip anksčiau. Dabar kiekvienas gali būti sau ponas ir mėgautis tokia prabanga, kokią geba susikurti, tačiau niekur nepabėgome nuo vergijos pančių. Nors dabar mums nereikia lenkti nugarų dvarininkų laukuose, tačiau parsidavėme pinigo vergijai. Iš tos praeityje būtos stokos ar iš to staigaus ir didelio laisvės pojūčio pradėjome parduoti patys save.

Dažnai vyresni žmonės klausia, kur ritasi pasaulis. Atsakymas tam paprastas ir kartu labai sudėtingas. Mes keliaujame po svečias šalis bandydami uždirbti visus pasaulio pinigus, atsiduodame mados šaukliams norėdami pasipuikuoti brangiais automobiliais, nors namuose skaičiuojame pinigus pigesnei duonai. Investuojame į savo kūną įvilkdami jį į brangius skudurus, tačiau pamirštame gera knyga praturtinti savo sielą. Išsižadame savo namų, apleidžiame tautą, tačiau nuo savęs pabėgti taip ir nesugebame.

Visuomet kaltiname kitus, tačiau nematome savyje nešiojamo nepasitenkinimo akmens, kuris, kad ir kur bebūtum vis slėgs Tavo širdį ir kartins sielą. Visas pasaulis pastatytas ant didelių norų, tačiau kartais savo pasaulį pastatome ant vieno banknoto. Kiekvienas turime susikūręs savo vertybių sistemą, tačiau vieni žmonės laimingi, o kiti ne. Ir net jei atėjus pavasariui ir girdint kaip už lango pradeda čiulbėti paukščiai, nesinori šypsotis, nes gaunate per mažą algą, susimąstykite, ar dar turite kuo daugiau, o ne pinigu pasidžiaugti…

Kokią vietą dizainas užima šiuolaikinėje visuomenėje?

Dabartinė visuomenė intensyviai veikiama konkurencijos, globalizacijos ir kitų veiksnių vis labiau tampa komercializuota, sumaterialėjusi ir iškreipia pagrindinius estetiškumo ir funkcionalumo dizaino principus. Pats dizainas tampa dabartinės, vartotojiškosios visuomenės atspindžiu ir kai kuriais atvejais netgi reklama. Svarbu nepasiduoti masinės industrijos spaudimui ir dizaineriams išlaikyti tvirtą, pilietišką poziciją bei taip koreguoti dabartinę aplinką.

Iki XX amžiaus pradžios visuomenė buvo išlaikiusi natūralų ryšį su gamtine aplinka. Tačiau tas ryšys su laiku vis labiau silpo. Į kasdienį gyvenimą vis labiau skverbiasi įvairi technika palengvinanti gyvenimą ir pats žmogus pradėjo naikinti tai, ką gamta kūrė milijonus metų, pats to nesuprasdamas. Dėsnių ir logikos nepaisymas žmoniją privedė prie visiškai nutrūkusių prigimtinių žmogaus ir gamtos ryšių. Vakarietiškas pasaulis turėtų daugiau pasimokyti iš Rytų šalių, kuriose civilizacijos vis dar laikosi ant tradicinių, ryšių su gamta nenutraukusių pamatų. Japonų tradiciniais kultūros dizaino kriterijais išliko estetiškumas, minimalizmas bei funkcionalumas. Panašūs bruožai nuo seniausių laikų buvo ir Skandinavijos šalyse. Dėl to dizaino principai japonų ir skandinavų šalis iki šiol šiek tiek sugretina.

Šiuo metu architektai dažnai atlieka tik tarpininko vaidmenį ir padeda sujungti racionalaus mokslo, technikos, pramonės ir meno vaidmenis į naujas meno formas. Po Antrojo pasaulinio karo dizainas buvo suvokiamas ne vien kaip kūrybinis projektavimas, kurio metu gimdavo nauji baldai ar kitos idėjos, bet ir kaip ekonominių problemų sprendimas. Dizainerių kūryboje atsirado vietos naujoms meno formoms, atsiskleidė naujos darbo kryptys. Pramoninis dizainas glaudžiai siejosi su masine gamyba, o individualios kūrybinės išraiškos suteikė galimybę laisvai kurti ir nepriklausyti nuo gamintojo.

Daugelyje kitų šalių spaudimą daro amerikietiškoji pramonė ir vartotojiška kultūra. Dizaino sprendimai atspindi ne tik evoliucijos keitimosi tendencijas, bet ir sudaro bei formuoja materialiąją žmogaus aplinką. Idėjinės ir pirminės dizaino užuomazgos slypi meno ir technologijų sintezėje, todėl kūrėjų vaidmuo yra labai atsakingas ir svarbus. Pats žodis dizainas daugelyje kalbų yra suprantamas ir apibrėžiamas skirtingai, dėl to net jo vieta visuomenėje yra sunkiai suvokiama. Daugelis žymiausių XX amžiaus dizainerių buvo baigę architektūros studijas ir dėl to dažnai buvo paplitusi nuomonė, kad tik architektai gali gerai perteikti dizaino esmę. Pats žodis design anglų kalboje yra aiškinamas labai plačiai, tai reiškia ir piešti, ir braižyti, ir projektuoti, ir net pasiūlyti sumanymą. O XIX amžiuje, kai Didžiojoje Britanijoje buvo kuriamos pirmosios dizaino mokyklos, jose buvo mokoma tik piešti.

Šiandieniniame amžiuje dizainą suvokiame kaip reiškinį per moderniosios kultūros, meno bei socialinės visuomenės prizmę. Tačiau ne visuomet civilizacija reiškia nenutrūkstamą pažangą. Keičiasi tradicijos, ekonominiai santykiai, papročių ir net vertybių skalės, keičiasi žmonių supratimas ir tam tikrų dalykų vertinimas.

Gyvenimo tempas greitėja, keičiasi estetikos ir meno sampratos, tačiau būties reikmės iš esmės lieka tos pačios. Įvairūs baldai, bei kiti dizaino daiktai nuolatos kūrė žmogaus aplinką ir nuo tos aplinkos priklausė koks bus to žmogaus vidinis pasaulis. Kadaise amatininko kurtus daiktus, šiandien keičia mašinų industrijos daugkartinė estetika. Dėl to kūrėjas turi būti labai pastabus ir jausti savo darbo svarbą prieš dabartinę, vartotojišką visuomenę.

Dizaineris, tai žmogus turintis išskirtinę galimybę kūrybinę mintį paversti materialia išraiška. Projektuotojo kuriami baldai formuoja gyvenamąją žmogaus aplinką ir tuo pačiu tampa neatsiejama bei reikšminga dalimi. Toks pats formavimasis vyksta ir darbo vietoje. Projektuojami tokie biuro baldai, kurių apsuptyje jaučiamasi ir dirbama geriausiai. Kurdamas dizaineris visuomet tarsi balansuoja ant etikos ir estetikos lyno bei atlieka ateities strateginio planuotojo vaidmenį.

biuro baldai

Kūrėjo genialumas atsispindi tada, kai kasdienės paskirties daiktai keičia savo funkciją ir tampa meno kūriniais žmogaus aplinkoje.

Mobilusis biuras

Didelis stalas, važinėjanti kėdė, spintos, šviestuvas – tai tik keli šiuolaikinio biuro elementai. Tai biuro baldai ir daiktai, be kurių sunku įsivaizduoti darbo vietą. Tiesa, atrodo, taip bus neilgai. Kompiuteriai, telefonai ir kitos šiuolaikinės technologijos sukūrė naują terminą – mobilioji darbo vieta.

Atsikeli 6 ryto, nusiprausi, padarai mankštą, papusryčiauji, sėdi į automobilį ir važiuoji į darbą. Ten po 8 valandų prie darbo stalo, keliauji namo. Tai jau praeitis. Mobiliosios technologijos leidžia beveik kiekvieną darbą atlikti visur, kur tik galima pagauti interneto ryšį. Šiandien jis yra pasiekiamas net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.

Tiesa, nereikia skubėti persikelti gyventi ir dirbti į Labradoro girią ar močiutės kaimą. Šiame straipsnyje papasakosime apie įdomiausius darbuotojų gyvenimą ir efektyvumą pagerinančius mobiliosios darbo vietos sprendimus.

Viena didžiausių didžiųjų miestų gyventojų problema – ilgas kelionės į darbą ir iš jo laikas. Net keliaujant labai greitomis transporto priemonėmis, kaip metro ar greitieji traukiniai, per dieną būna sugaištos kelios brangios valandos. Taigi, vis daugiau žmonių bando šį laiką išnaudoti efektyviau.

Jau ir Lietuvoje kai kuriose viešojo transporto priemonėse galima pamatyti ženklus žyminčius, kad jose veikia mobilusis interneto ryšys. Pasinaudojant interneto ryšiu ir turint nešiojamąjį kompiuterį ar planšetę galima pasitikrinti elektroninį paštą, atrašyti į laiškus ir perskaityti naujienas – padaryti dalykus, kuriuos paprastai darydavote tik atkeliavę į biurą. Kartais net nereikalinga interneto prieiga. Kiekvienas naujas telefonas turi interneto naršyklę – jeigu jus tenkina mažesni ekrano išmatavimai ir klaviatūra – paprastus darbus galite atlikti ir su juo.

Tarp verslo žmonių vis populiariau rinktis transporto priemones, kurių pačiam nereikia valdyti. Net važiuodamas nuo Vilniaus iki Klaipėdos vairuojant savo automobilį prarandamas laikas. Verčiau pasirenkamas traukinys ar autobusas, kuriame važiuodamas gali atlikti smulkesnius darbus ar mažų mažiausiai paskaityti knygą.

Šiandien interneto prieiga veikia net ir lėktuvuose. Kelių valandų kelionė lėktuvu taip pat gali būti išnaudota darbui. Žinoma, dažniausiai ryšys lėktuvuose nėra toks greitas ir pastovus, kaip keliaujant žeme.

Už Atlanto taip pat vis dažniau galima pastebėti gatvėse važinėjančius mobiliuosius biurus – autobusus. Šie autobusai kiekvieną rytą atvažiuoja prie kiekvieno iš įmonės darbuotojų namų. Į šį autobusą įlipęs darbuotojas randa patogią, darbui pritaikytą vietą, kur atsivertęs nešiojamąjį kompiuterį gali pradėti daryti savo kasdienes užduotis.

Tokie autobusai dažniausiai vadinami važinėjančiais biurais. Juose būna įrengti modernūs biuro baldai, interneto prieiga, kavos aparatai, spintos ir visos kitos darbui reikalingos priemonės. Kartais tokiame autobuse net galima rasti susirinkimams skirtą patalpą.

Mobiliosios darbo vietos koncepcija dažniausiai tinka žmonėms dirbantiems su IT technologijomis ar verslo planavimu ir valdymu susijusius darbus. Dažniausiai šie žmonės galėtų beveik visus darbus atlikti net neišeidami iš namų. Vis dėlto daugelis bandžiusių darbą namuose supranta, kad dirbti namuose ne visada yra patogu. Daugeliu atveju be biuro, kur susirenka visi su vienu projektu dirbantys žmonės ir kur galima visiškai pasinerti į darbus darbai vyksta lėčiau.

Taip pat svarbu ir biuro baldai. Namuose retai turime iš tiesų darbui pritaikytus baldus ar pilnai įrengtas ir darbui pritaikytas patalpas. Biuruose dažniausiai sukuriamos tinkamesnės ir geresnės sąlygos darbui.

Vis dėlto, darbas keliaujant, kaip parodė keli mokslininkų stebėjimai, nėra toks našus. Geriausių rezultatų žmonės pasiekia tik tada, kai susikoncentruoja ir skiria savo laiką vieninteliam ir svarbiausiam tuo metu darbui. Tai ypač sudėtinga padaryti keliaujant viešuoju transportu.

biuro baldai

Rodomas puslapis 3 iš 41234