Tag Archives: odiniai baldai

Subtilus skandinaviškas dizainas

Švedų dizaineriai dirbo ir kūrė remdamiesi pasauline praktika, veikiami meno krypčių, tačiau visos naujos tendencijos įgaudavo savitą švediškąjį minimalizmą. Demokratiškas, socialinius aspektus pabrėžiantis švedų dizainas išlaikė funkcionalaus bei humaniško dizaino principus. Švedų gyvenimo ir gamtos aplinkybių sukurtas minimalizmas natūraliai suklostė ekonomišką estetiką, į kurią neatsitiktinai buvo atkreiptas dėmesys jau 1939 metais Pasaulinėje parodoje Niujorke. Šioje parodoje, kur triumfavo amerikiečių dizaineriai, pademonstravę grandiozines rytojaus komunikacijų, ateities miestų projektų, tarpkontinentinio transporto idėjas, švedų dizaineriai, kaip ir kitos skandinavų šalys, išsiskyrė savitu dizainu. Ypatingai subtiliai skandinaviško dizaino principus atskleidžia dizainerių sukurti odiniai baldai, funkcionalumu pasižyminčios kėdės ar stalai.

Pokario laikotarpiu, kai viso pasaulio dizainerių kūryba turėjo amerikietiškojo dizaino stilistikos bruožų ir visi baldai buvo gaminami tarsi pagal vieną kurpalių, svarbų vaidmenį Švedijos šiuolaikinio dizaino raidoje suvaidino 1955 metais surengta įspūdinga architektūros, pramoninio dizaino, interjero įrangos ir taikomosios dailės paroda Helsingborge. Parodos svarbą ir nepaprastą domėjimąsi ja lėmė projektuotojų gyvenamosios aplinkos humanizavimas ir šūkis – kuo daugiau šviesos namų aplinkai. Ne be pagrindo daug dėmesio buvo skirta šviesai ir apšvietimui, kuris šiauriečiams ypač svarbus, nes tamsusis metų laikotarpis trunka ilgai. Paroda taip pat tęsė geriausias ketvirtojo dešimtmečio tradicijas ir teoretikų diskusijas tarp racionalaus funkcionalizmo ir humanistinio dizaino krypčių šalininkų. Helsingborge vykusi paroda sulaukė tarptautinio susidomėjimo ir švedų dizaino pripažinimo. Tai davė impulsą visoms Skandinavijos šalims spręsti pokario metais iškilusias socialines, kūrybines ir menines dizaino problemas.

Visuotinį dizainerių domėjimąsi ekologinėmis, socialinėmis visuomenės problemomis paskatino aktyvi Victoro Papaneko veikla. Švedijoje susikūrė ergonominio dizaino grupė, kuri ergonomikos klausimus glaudžiai siejo su socialinėmis problemomis – rūpinosi neįgaliųjų, vaikų saugumo, aptarnavimo įrangos ergonomiškais projektavimo sprendimais, kūrė specialią įrangą medicinos įstaigoms, dirbantiems pavojingą darbą jūroje ir pan. Dizaineriai užmezgė kontaktus su mokslininkais, sociologais, medicinos institucijomis – tai papildė dizainerių projektuotojų darbą moksliniais tyrimais pagrįstomis rekomendacijomis.

Švedų projektuotojai daug dėmesio skyrė platiesiems visuomenės sluoksniams – demokratinis idealizmas ir puiki kokybė, susijusi su šiuolaikine estetika, tampa pagrindiniu vertinimo kriterijumi. Šie bruožai būdingi ne tik Švedijos, bet ir kitų Skandinavijos šalių projektuotojams. Toks gamybos ir verslo principas dar kartą patvirtino skandinaviškojo dizaino demokratiškumą ir kultūrinę nuostatą – grožis visiems.

Tuo tarpu kultūrinis Suomijos gyvenimas klostėsi ilgus amžius veikiamas per Švediją ateinančios Vakarų Europos, vėliau – iš Rusijos plintančios slaviškos kultūros. Profesionaliam dizainui atsirasti svarbų vaidmenį suvaidino 1871 metais Helsinkyje įkurta amatų mokykla, kuri išaugo į gerai žinomą Helsinkio pramoninio meno universitetą. Jame studijuoja būsimieji dizaineriai ne tik iš Skandinavijos, bet ir kitų Europos šalių. Iki šiol skandinaviški baldai ar kiti dizainerių kurti daiktai yra puikiai vertinami visame pasaulyje. Apdovanojimai už kokybės ir ergonomikos santykį, puoselėjamas tradicijas ir ryšį su natūralia gamta, štai tokias nominacijas pasaulinėse parodose pelno skandinavų dizaineriai.

skirtingi dizainai

XX amžiaus civilizacijos procesai

Dizaino istorijoje galime pastebėti ne vieną idėjinį ir net revoliucinį suvokimo lūžį. Tačiau vieną stipriausių impulsų meninkų darbui davė Antrasis Pasaulinis karas. Vyravusias griežtas formas ir militaristines spalvas ėmė keisti drąsūs ir inovatyvūs sprendimai. Net tuometiniai namų ar biuro baldai buvo tarsi persmelkti vidinio griežtumo ir susikaustymo.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į dizainą atėjo nauja dizainerių karta, kurios darbai užima garbingą vietą moderniame klasikiniame dizaine. Tokie dizaineriai, kaip Suomijoje – Wirkkala, Sarpaneva, Danijoje – Koppelis ir Jorgenas Wegneris, Italijoje – Mollino, Sottsassas, Amerikoje – Eamesas ir Saarinenas, radikaliai pakeitė dizaino kryptį. Paryžiuje madų dizaine kylanti žvaigždė Dioras pristatė pavasario drabužių kolekciją, kurią pradėta vadinti New Look. Dizaineris iš esmės pakeitė karo metais atsiradusį griežtų linijų moters-karės drabužio siluetą, sugrąžino jos moteriškumą, išryškino kūno formas. Visa tai iš pradžių atrodė labai futuristiškai ir net destruktyviai. Tačiau dizaino perversmas ne tik namų interjero, bet net ir drabužių madų srityje tapo nauju atspirties tašku visoje dizaino raidos istorijoje.

Dailininkai, pasinaudodami kai kuriomis modernizmo meno formomis, jas transformuoja, kuria platesnei auditorijai priimtinesnius kūrinius. Tai buvo pirmieji žingsniai populiariosios kultūros ir meno linkme. Dizaine pakito griežta, funkcionali daikto forma, pasitelkiamos organinės gamtos formos, akcentuojama idėja, kuri dizaineriui leidžia laisvai improvizuoti. Naujos laisvės proveržio bangos buvo įkvėpti net minkšti, odiniai baldai.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje meno pasaulis grįžta prie pradinių formų – apskritimo, rutulio, kvadrato, kubo, kurios dizaineriams yra svarbūs kompozicijos elementai. Jas pasitelkus kuriami aplinkos daiktai, ornamentai, projektuojama interjerų erdvė ir net biuro baldai. Drabužių dizaineriai taip pat neatsispyrė pagundai sukurti kosminį mados stilių. Pierre’as Cardinas ant moterų galvų užmovė kosmonautų šalmus, vyrus ir moteris aprengė glaustinukėmis. Paco Rabanne septintajame dešimtmetyje parodė sensacingą drabužių kolekciją, panaudojęs neaustines medžiagas – plastiką, sidabru švytintį metalą.

Didžiausią perversmą socialinėje aplinkoje, kultūroje, mene padarė naujų komunikacijų – televizijos, atėjimas į kasdienį žmonių gyvenimą. Televizija virtualiai suartino pasaulį, svarbiausi įvykiai tapo prieinami namų aplinkoje. Atsiradusi televizorių paklausa ir gamyba įtraukė dizainerius į naują perspektyvią projektavimo sritį. Palengva televizorių, radijo aparatūros formos keitėsi, tapo aptakesnės, medį išstūmė plastikai, kurie leido sumažinti gaminio svorį, panaudoti įvairesnes spalvas.

Spartūs XX amžiaus civilizacijos procesai ir praūžęs karas daugelyje pramoninių, techniškai išsivysčiusių šalių ištrynė natūralų gyvybinį ryšį su etninėmis amatų šaknimis. Septintajame dešimtmetyje Europoje šalia masinės kultūros, populiaraus meno padidėjo dėmesys savo kultūros ištakoms, liaudies tradicijoms, natūralioms medžiagoms, jų ypatybėms. Tai atsispindi amatininkų sukurtuose darbuose. Amerikoje, kur gyventojų sudėtis įvairi, taip pat imta domėtis savo etninėmis šaknimis. Tuo tarpu Lietuvoje viskas šiek tiek vėluoja. Nors čia taip pat jaučiamas padidėjęs dėmesys savosios kultūros ištakoms ir senosioms tradicijoms bei papročiams.

interjero detalės

Trumpai apie skandinavišką dizainą

Skandinavijos šalių dizaino istorija yra atskira tema, norint ją aptarti reikia susipažinti su šių šalių tautų istorija, kultūra ir mentalitetu. Gamtos ir žmogaus būties egzistavimo dėsniai Skandinavijos šalyse suvokiami kaip harmoninga visuma. Nusidriekusiuose toli į šiaurę, retai apgyventuose rūsčios gamtos kraštuose, jau nuo žilos senovės ypač svarbūs buvo harmoningi žmogaus ir gamtos santykiai. Klimatinės sąlygos, netolygus gyventojų išsidėstymas šiaurės ir pietų regionuose lėmė verslų, specifinės pramonės, taip pat dizaino plėtrą. Tradiciškai susiklostęs pragmatiškas požiūris į atšiaurią, asketišką žmogaus aplinką nulėmė daiktų formų paprastumą, funkcionalumą. Skandinavijos dizaino minimalizmui, prisirišimui prie vietos žaliavų įtakos turėjo geografinė situacija. Vien tik suomiai sudaro 35 procentus pasaulio gyventojų, gyvenančių už 60-osios paralelės. Šiaurinėje teritorijoje žmonių gyvena rečiausiai, kartais artimiausias kaimynas gyvena už 100 kilometrų.

Skandinavijos amatų tradicijos klostėsi gyvenant miškingoje, uolėtoje, ežerų, upelių išraižytoje žemėje, jūros apsuptyje. Šiaurinėse platumose žiema trunka pusę metų, ir sugrįžtančios saulės tenka laukti žibintų, žvakių šviesoje.

Atšiauri gamta genetiškai užkodavo darbštų, atkaklų, racionalų žmonių charakterį. Uolėtoje miškų, vandens aplinkoje nuolatos reikėjo kovoti už būvį. Kiekvienas darbo įrankis, apyvokos daiktas ar net biuro baldai turėjo būti patogūs, maksimaliai funkcionalūs. Riboti gamtos turtai, atšiauri gamta išmokė paprastą amatininką ir šiuolaikinį kūrėją būti reiklų savo amatui, projektuojamam objektui. Nepaisant naujausių technologijų bei mokslo naujovių, Skandinavijos dizainas vis dar išlaiko demokratiškus, humanistinius projektavimo pagrindus ir šiandien.

Dizaino formų paprastumą, funkcionalumą lėmė tradiciškai susiklostęs pragmatiškas žmogaus požiūris į aplinką, taip pat ir subtilus gamtos, jos dėsnių supratimas. Apie visai kitą supratimą ir požiūrį byloja net odiniai baldai. Skandinavijos šalyse modernios meno kryptys, palietusios architektūrą, interjerą, dizainą, įgavo savitą – skandinaviškąjį braižą.

Geografinės sąlygos suformavo ne tik išskirtinius šių šalių gyventojų bruožus, bet ir lėmė tradicijų, savitos kultūros raidą. Gyvenimo ritmas čia glaudžiai susijęs su gamtos, metų ciklų kaita. Skandinavijos, ypač suomių, gyvenimo patirtis, kūrybiniai impulsai turi daug bendrų bruožų su japonų kultūra, minimalistine estetika. Abiejų tautų tradicijoms bei kultūrai turėjo įtakos atšiauri gamta, skirtingos, bet turinčios panašių bruožų, religijos.

Vienas ryškiausių, išskirtinių Skandinavijos kultūros, šiuolaikinio dizaino bruožų – glaudus ryšys su tautinėmis tradicijomis, amatais, tautosaka, siekiančia vikingų laikus. Praėjusių šimtmečių industrinės revoliucijos procesai, vykę Europoje, kur kas lėčiau plėtojosi šiame regione dėl įvairiausių, istoriškai susiklosčiusių, aplinkybių. Nepaisant didelių panašumų, kiekvienoje šalyje buvo ir išskirtinių bruožų. Daugumoje Skandinavijos šalių iki pat XIX amžiaus pabaigos vyravo tradiciniai medžio apdirbimo, tekstilės verslai, medžių sakinimas, smalos gamyba, miško plukdymas sieliais, medžioklė. Tai sudarė ekonomikos pagrindą. Nedidelės besikuriančios vietos žaliavų perdirbimo įmonės buvo labiau panašios į amatininkų dirbtuves nei į pramonės gamyklas. Glaudžiausi dizainerių kūrybos ryšiai su tradiciniais verslais išliko Suomijoje, kur industrializacijos procesai vyko gerokai lėčiau, kadangi savarankiškos valstybės statusą suomiai atgavo tik XX amžiaus antrajame dešimtmetyje. Daugiau nei 600 metų Suomija priklausė Švedijai, po to ištisą šimtmetį buvo administruojama carinės Rusijos. Danijoje ir Norvegijoje industrializacija taip pat nepadarė didelių pokyčių iki XIX amžiaus pabaigos. Kiek kitokia situacija susiklostė Švedijoje, kuri nuo seno buvo stipri valstybė, dominuojanti Šiaurės Europoje. Nepaisant istorinių praeities skirtumų, visose šalyse amatams, dizainui rodoma ypač daug dėmesio kaip vienai iš svarbių valstybinės ekonominės politikos strategijos dalių.

Skandinavijos šalyse geras dizainas suvokiamas, kaip kasdienė būtinybė ir net paprastučiai biuro baldai savyje talpina visai kitokį supratimą ne tik apie dizainą, bet ir apie žmogaus ryšį su gamta.

svetaines interjeras

Baldai iš plastiko

Domėjimasis gamtos formomis, atsiradęs XIX am¬žiaus pabaigoje, suteikė impulsą naujam menui, kuris XX amžiaus viduryje įgavo naują pobūdį ir rėmėsi gamtos formų funkcionavimo moksline, technine analize. Naujausi išradimai ir moksliniai prietaisai leido pažvelgti į gamtą ne tik iš arti, bet suteikė galimybę prasiskverbti į mikro ir net makropasaulį. Kūrėjai, o ypač naujieji dizaineriai pasinaudojo gamtoje egzistuojančiomis struktūromis, formomis ir spalvomis, ko pasėkoje atsirado tokie apibūdinimai kaip bioninis dizainas ir bioninė architektūra. Pastarosios pradininku neabejotinai laikomas Antonio Gaudi ir nepamirštamoji Barselonos architektūra.

Bioniniam dizainui pradžia buvo pa¬daryta apie 1940 metus ir visai ne Europoje, o tolimojoje Amerikoje, kur tuo metu buvo paskelbtas dizaino konkursas. Ir taip kaip alternatyva racionaliam funkcionalizmui pokario metais atsirado gamtos formas primenantis organinis dizainas. Architektas F. L. Wrightas, pasinaudojęs sraigės spiraline struktūra, suprojektavo Guggenheimo muziejų Niujorke, kuris ir dabar laikomas tobulu bioninės architektūros objektu. Taigi kiek aptarus architektūrines tendencijas, pagalvokime kokie tuo metu turėjo būti kuriami odiniai baldai ar net automobiliai?

Svarbus įnašas į dizaino teoriją buvo austrų kil¬mės dizainerio ir teoretiko, filosofo F. Kieslerio. Amerikoje jis pasireiškė kaip dizaineris, architektas ir net dirbo teatre. Kiesleris na¬grinėjo XX amžiaus pradžios avangardistų idėjas, gilinosi į žmogaus, meno objekto, erdvės ir laiko santykį. Kieslerio penktajame dešimtmetyje suprojektuoti baldai padėjo pagrindus bioniniam dizainui ir bioninio dizaino teorijai.

Glaudus ryšys tarp gamtos ir žmonių meninės kūrybi¬nės veiklos tradiciškai išlieka Skandinavijos, Japonijos ša¬lyse, ir tai atsispindi dailininkų, dizainerių, architektų dar¬buose. Po Antrojo pasaulinio karo Skandinavijos dizainerių darbuose ryškiausiai atsi¬skleidęs naujas požiūris į projektuojamo daikto plastišką bioninę formą tapo savita dizaino kryptimi.

XX amžiaus antrojoje pusėje keitėsi požiūris ne tik į meno objektą, meninės raiškos priemones, bet ir į tradi¬cinių medžiagų naudojimą. Atsiradusios susintetintos me¬džiagos, įvairūs plastikai pakeitė dizaino kryptį. Keitėsi ir plastikų reikšmė. Įsitvirtinus jų technologijoms, pradėti gaminti plastikiniai baldai ir kiti įvairios paskirties apyvokos daiktai. Ilgą laiką plastikai, buvę tik kaip pakaitalas, tapo dizainerių ir gamybininkų ne¬ribotų kūrybinių idėjų realizavimo priemone. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje, perėjus prie naujų medžiagų, buvo sugriauti iki tol egzistavę daiktiškosios aplinkos tipai, formavosi nauja interjero, baldų struktūra.

Šeštajame dešimtmetyje amerikiečių dizaineriai Ch. Eame¬sas, G. Nelsonas, suomių kilmės architektas dizaineris E. Saarinenas, naudodami plastikus, stiklo pluoštą, kūrė gam¬tos formų padiktuotus baldus. Neatsiliko nuo nau¬jovių ir Europos dizaineriai, net aplenkdami amerikiečius. Pradėta gaminti baldus, buitinės paskirties prekes, inter¬jero apdailos medžiagas. Plastinių medžiagų naudojimu gamyboje neabejotinai pirmauja italai. Po Antrojo pasau¬linio karo Milane įsikūrusi firma Karteli septintajame dešimtmetyje tapo plastikinių baldų gamybos lydere.
Pastaruoju metu plastiką originaliai naudoja Londone dir¬bantis dizaineris T. Dixonas. Jis iš plastiko vir¬vių sukūrė seriją indų, baldų. Naudodamas speci¬alią technologiją Dixonas panaikina materialų, apčiuopiamą baldų pavidalą, paverčia juos amorfiškais, dematerializuoja.

plastikiniai baldai

XX amžiaus civilizacijos procesai

Dizaino istorijoje galime pastebėti ne vieną idėjinį ir net revoliucinį suvokimo lūžį. Tačiau vieną stipriausių impulsų meninkų darbui davė Antrasis Pasaulinis karas. Vyravusias griežtas formas ir militaristines spalvas ėmė keisti drąsūs ir inovatyvūs sprendimai. Net tuometiniai namų ar biuro baldai buvo tarsi persmelkti vidinio griežtumo ir susikaustymo.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į dizainą atėjo nauja dizainerių karta, kurios darbai užima garbingą vietą moderniame klasikiniame dizaine. Tokie dizaineriai, kaip Suomijoje – Wirkkala, Sarpaneva, Danijoje – Koppelis ir Jorgenas Wegneris, Italijoje – Mollino, Sottsassas, Amerikoje – Eamesas ir Saarinenas, radikaliai pakeitė dizaino kryptį. Paryžiuje madų dizaine kylanti žvaigždė Dioras pristatė pavasario drabužių kolekciją, kurią pradėta vadinti New Look. Dizaineris iš esmės pakeitė karo metais atsiradusį griežtų linijų moters-karės drabužio siluetą, sugrąžino jos moteriškumą, išryškino kūno formas. Visa tai iš pradžių atrodė labai futuristiškai ir net destruktyviai. Tačiau dizaino perversmas ne tik namų interjero, bet net ir drabužių madų srityje tapo nauju atspirties tašku visoje dizaino raidos istorijoje.

Dailininkai, pasinaudodami kai kuriomis modernizmo meno formomis, jas transformuoja, kuria platesnei auditorijai priimtinesnius kūrinius. Tai buvo pirmieji žingsniai populiariosios kultūros ir meno linkme. Dizaine pakito griežta, funkcionali daikto forma, pasitelkiamos organinės gamtos formos, akcentuojama idėja, kuri dizaineriui leidžia laisvai improvizuoti. Naujos laisvės proveržio bangos buvo įkvėpti net minkšti, odiniai baldai.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje meno pasaulis grįžta prie pradinių formų – apskritimo, rutulio, kvadrato, kubo, kurios dizaineriams yra svarbūs kompozicijos elementai. Jas pasitelkus kuriami aplinkos daiktai, ornamentai, projektuojama interjerų erdvė ir net biuro baldai. Drabužių dizaineriai taip pat neatsispyrė pagundai sukurti kosminį mados stilių. Pierre’as Cardinas ant moterų galvų užmovė kosmonautų šalmus, vyrus ir moteris aprengė glaustinukėmis. Paco Rabanne septintajame dešimtmetyje parodė sensacingą drabužių kolekciją, panaudojęs neaustines medžiagas – plastiką, sidabru švytintį metalą.

Didžiausią perversmą socialinėje aplinkoje, kultūroje, mene padarė naujų komunikacijų – televizijos, atėjimas į kasdienį žmonių gyvenimą. Televizija virtualiai suartino pasaulį, svarbiausi įvykiai tapo prieinami namų aplinkoje. Atsiradusi televizorių paklausa ir gamyba įtraukė dizainerius į naują perspektyvią projektavimo sritį. Palengva televizorių, radijo aparatūros formos keitėsi, tapo aptakesnės, medį išstūmė plastikai, kurie leido sumažinti gaminio svorį, panaudoti įvairesnes spalvas.

Spartūs XX amžiaus civilizacijos procesai ir praūžęs karas daugelyje pramoninių, techniškai išsivysčiusių šalių ištrynė natūralų gyvybinį ryšį su etninėmis amatų šaknimis. Septintajame dešimtmetyje Europoje šalia masinės kultūros, populiaraus meno padidėjo dėmesys savo kultūros ištakoms, liaudies tradicijoms, natūralioms medžiagoms, jų ypatybėms. Tai atsispindi amatininkų sukurtuose darbuose. Amerikoje, kur gyventojų sudėtis įvairi, taip pat imta domėtis savo etninėmis šaknimis. Tuo tarpu Lietuvoje viskas šiek tiek vėluoja. Nors čia taip pat jaučiamas padidėjęs dėmesys savosios kultūros ištakoms ir senosioms tradicijoms bei papročiams.

modernus krėslas

Interjero dizainas ir automobilių pramonė

Modernizmo kryptys, susiformavusios XX amžiaus pradžioje, atsispindėjo taikomosios dailės darbuose – kuriami griežtų, laužytų formų servizai, indų dekoras primena netolimos praeities kubizmą, konstruktyvizmą. 1922 metais Egipte atidengta Tutanchamono kapavietė visų dėmesį nukreipė į tolimą Egipto kultūrą. Interjerai ir net biuro baldai pasipuošė dekoratyvinių audinių apdailoje atsiradusiais egiptietiškos ornamentikos ir dekoratyvinių detalių motyvais. Dailininkai egzotikos ieškojo primityviame afrikiečių mene. Amerikoje pradedama domėtis actekų menu – masinės gamybos servizai, stiklo gaminiai kuriami kampuotų formų, išraižyti zigzagais.

XX amžiaus pradžios modernizmo dailės kryptys turėjo įtakos architektų kūrybai, interjerų erdviniam sprendimui, pakeitė daiktiškąją aplinką. Dailininkai dizaineriams padiktavo ne tik ryškių spalvų gamą, bet ir naują ekspresyvią, aštrią formą. Kubizmo, futurizmo dinamiškų, geometrinių formų atsiranda tekstilės, keramikos, stiklo gaminiuose. Prancūzijoje kubistiniai ornamentai prigijo ir drabužių dizaine. Tekstilės audinių, drabužių, net automobilio projektai perkėlė tapytojų kubizmo stilių į dizainą. Vokietijoje, Rusijoje, Olandijoje modernizmo tendencijas bei geometrines formas atspindėjo odiniai baldai bei kiti buitinės paskirties daiktai.

Amerikoje art deco kryptis, perėmusi iš automobilių pramonės aerodinaminę plastiką, įsitvirtino architektūroje, interjeruose. Aptakios formos perkeliamos į buities, apyvokos daiktus, moteriškas skrybėlaites ir net šukuosenas. Didžiosios depresijos metais prabangos, liukso skraiste buvo norima nors iš dalies užlopyti, pridengti sunkią realybę. Verslininkai, stambių firmų atstovai inicijavo dangoraižių statybą Niujorke, Čikagoje, kituose miestuose. Vakarinėje Amerikos pakrantėje šiuo laikotarpiu buvo pastatyta daug pastatų, kurie geriausiai atspindi art deco architektūros stilių. Milijonieriaus filantropo Johno D. Rockefellerio iniciatyva buvo sumanytas miestų atgaivinimo planas. Niujorke iškilo Rockefellerio centras – miestas mieste su įspūdingu septyniasdešimties aukštų bokštu, automobilių kompanijos Chrysler pastatas, kurio bokštas užbaigtas automobilio ratų skydelio ornamentu. Automobilių ratų skydeliuose ir bokšto ornamento piešinyje, kaip ir liftų durų dekore, pasikartoja iš Egipto atėjęs faraono vėduoklės – lotoso žiedo motyvas. Chrysler bokštas tapo Amerikos ir Niujorko architektūros, technikos simboliu. Namų aplinkoje, buitinės paskirties smulkiuose daiktuose aptiksime įvairiausių mašinos amžiaus aerodinaminių formų, mašinų detalių elementų. Tuo metu populiariais tapusių kokteilių gaminimo indai, rūkymo aksesuarai pakartoja cepelinų ie net lėktuvų formas.

Art deco formuojasi mašinos amžiaus, technikos progreso, automobilių eros fone. Plėtojasi automobilių pramonė, civilinė aviacija, statomi transatlantiniai laivai. Visų žvilgsniai nukrypsta į Ameriką, kurios technikos naujovės pakeitė žmonių gyvenimą. Pasigėrėjimo ir prabangos objektu tapo automobiliai, motociklai, greitis. Prasideda lenktynių, olimpinių žaidynių, varžybų, grožio konkursų, kino žvaigždžių metas. Sportiškesnė darosi mada, trumpai kirpti moterų plaukai, populiari šukuosena – bubikopf, aptakių, aerodinaminių formų skrybėlaitės.

Art deco sukūrė vartotojiškos kultūros aplinką, išplėtodama masinę gamybą masiniam vartotojui. Vartotojiškas požiūris suformavo lėkštą, sentimentalią, pramoginę kultūrą su laikinos sėkmės, blizgesio atspalviu. Dizaino raidoje art deco laikotarpis truko iki pat Antrojo pasaulinio karo. Tai iš tiesų buvo aukso amžius, industrijos, masinės gamybos amžius. Pramonėje pritaikomos naujos medžiagos, technologijos. Automobilių pramonėje įsigalėjo aerodinaminė stilistika, kurią perėmė plataus vartojimo daiktų, elektros įrengimų gamintojai ir visa tai atspindėjo net odiniai ar biuro baldai. Šiuo laikotarpiu iš apiformintojo, dekoratoriaus susiformavo interjero dizainerio profesija.

Šiuolaikiškos interjero detalės

Kaip išsirinkti gerus baldus?

Kiekvieno namuose yra tokia vieta, kurią visi vadina virtuve. Vieni ją tiesiog dievina ir ten gali praleisti valandų valandas, kiti visai nemėgta joje suktis. Tačiau bet kuriuo atveju visiems norisi, kad ši namų dalis, kurioje gaminamas gardus maistas ar tiesiog šaldytuve laikomi įvairūs pusfabrikačiai, būtų jauki, prabangi ar tiesiog elegantiška. Nuo seno virtuvėje sukdavosi moterys, tačiau šiandieniniame pasaulyje šiuos įsisenėjusius stereotipus laužo puikūs maisto ruošybos meistrai – vyrai. Pasirodo, kad jiems būti virtuvės šefais yra daug paprasčiau jau vien dėl to, kad jie nėra šioje patalpoje nesijaučia tarsi įkalti, kaip kartais pasijunta moterys. Kai į maisto gamybą žiūrima kaip į meną, o ne rutiną gaunamas puikus rezultatas. Šį faktą patvirtina ir tai, kad pačiuose geriausiuose ir prabangiausiuose pasaulio restoranuose pagrindinį vaidmenį virtuvėje atlieka vyriškosios giminės atstovai. Prieš kelis šimtmečius pati virtuvės patalpa ar tuo labiau virtuvės baldai nebuvo pati svarbiausia ar reprezentatyviausia namų dalis. Dažniausiai prie puodų sukdavosi tarnaitės, o namų ponioms reikėdavo sugalvoti tik tai, ką ant švaria staltiese padengto stalo jos norėtų matyti per pietus ar vakarienę. Tuo metu virtuvės baldai buvo paprasti ir neišvaizdūs. Rečiau naudoti ir įvairūs raižiniai ar kiti papuošimai. Tačiau pagrindinė tokių baldų gamybinė medžiaga buvo mediena. Šiame amžiuje tikro medžio gaminius noriai keičiama medienos drožlių plokštėmis, tačiau pastarosios palyginus su tikro medžio gaminiais yra mažiau patvarios. Prasti ir mažiau kokybiški gaminiai iš viso didelė bėda pačiam naudotojui. Nuo drėgmės atsilupa kraštai, deformuojasi forma. Tačiau dažnai vartotojo pasirinkimą lemia kaina, kuri gali būti labai ženkli. Kartais verta tikro ir kokybiško gaminio paieškoti net dėvėtų baldų parduotuvėse. Pasirodo ten galima aptikti tikrų perliukų, net antikvarinių baldų ir už visai nedidelę kainą. Medžio gaminiai gali būti šlifuojami ir perlakuojami. Po tokių atnaujinimų galite nebeatpažinti to, ką įsigijote kaip panaudotą, tačiau kokybišką ir tikrą daiktą. Tačiau nereikėtų apsigauti ir prieš perkant baldą labai gerai jį apžiūrėti, išbandyti, sulankstyti ar pastatyti.

odiniai baldaiO kaip išsirinkti tikrai gerus baldus? Juk pagal statistikos duomenis, lietuviai baldus atnaujina ne dažniau kaip kartą per 10 metų? Nors kainų atžvilgiu išsirinkti atrodo visai nesunku, tačiau visuomet dėmesį kreipkite į baldo kokybę. Ir visai nesvarbu ar tai mediniai virtuvės ar svetainei skirti stilingi odiniai baldai. Išsiaiškinkite kaip jie buvo pagaminti ir kokios medžiagos panaudotos, ar yra lengvai surenkami. Juk pirkdami čiužinį lovai mieliau renkatės tokį, kuris pagamintas iš natūralių ir sveikatai nekenksmingų medžiagų. Taigi ir pačią lovą derėtų rinktis tokią, kuri drąsiai kambaryje išbus nesugriuvusi tikrai ilgiau nei dešimtmetį. Juk geri baldai gali būti puikia investicija. O jei turite fantazijos ir planų kaip turėtų atrodyti vienas ar kitas baldas – dar šauniau. Tokias idėjas mielai įgyvendina medžio meistrai, kurie geba sukurti tokius stulbinančius meno kūrinius net iš tokių dalykų kaip kambario durys.

Taigi, visuomet svarbu baldą gerai prižiūrėti. Medinius baldus valykite drėgna servetėle, neleiskite garams ant jų patekti, saugokite nuo stiprių cheminių valiklių. Panašiai saugomi ir odiniai baldai. Jų paviršius jautrus net tiesioginiams saulės spinduliams, taigi ką kalbėti apie įvairias namuose naudojamas valymo ar dezinfekavimo priemones. Geriausiai tokius baldus nuvalyti padės vandeniu ar specialiai odiniams baldams skirtais valikliais sudrėkinta šluostė.

Glazgo ketvertas

Glazgo menininkų savitai kūrybos krypčiai, kurią galima vadinti Glazgo stiliumi, arba Glazgo mokykla, susifor­muoti didelę įtaką turėjo prasidėjęs etninės keltų kultūros atgimimas, viduramžių idealizavimas, meno ir amatų sąjū­dis. Pradžioje neturėję kontaktų su kontinentu jaunieji Glazgo kūrėjai idėjų sėmėsi iš senovės Egipto, antikos klasikos, norėjo savo krašto vi­duramžių tradicijas prikelti naujam gyvenimui. Susidomėta ne tik socialiniais vyro ir moters, bet ir tarpusavio priešingų lyčių santykiais. Kitas impulsas, turėjęs įtakos Glazgo kūrėjams, buvo dide­lis susidomėjimas japonų kultūra, menu, kuris jau nuo XIX amžiaus septintojo dešimtmečio prikaustė visos Europos dėmesį.

Glazgo meno mokykloje studijavusios tapybą Fran­ces ir Margaret Macdonald pasireiškė kaip kūrybingos išskirtinės individualybės, domėjosi feminizmo idėjomis. Iniciatyvios seserys Macdonald subūrė pažangių studen­čių, pasivadinusių nemirtingosiomis būrelį. Prie jų veiklos prisidėjo ištikimi draugai Mac­kintoshas ir MacNairas, kurie vėliau su jomis susituokė. Bendra­minčių ketvertas – Mackintoshas, MacNairas, Frances ir Margaret Macdonald – susibūrė į grupę, kuri meno isto­rijoje žinoma Glazgo ketverto vardu ir atstovavo Glazgo mokyklos art nouveau krypčiai.

Škotijos monumentalūs iš akmenų sumūryti viduram­žių pastatai su ištįsusiais kaminais, primenantys tvirto­ves, turėjo įtakos Mackintosho požiūriui į funkcionalią ir išgrynintą architektūrinę formą. Jo kuriami interjerai ir projektuojami baldai išsaugojo minimalizmą.

Reikšmingas Mackintosho savarankiškos kūrybos objektas – verslininko ir meno kolekcininko W. Davidsono užsakymu suprojektuotas WindyhilI House Kilmalcolme. Gyvenamasis namas buvo sumanytas kaip darnus kūrinys, kurio išorė, interjeras, nauji odiniai baldai, detalės turėjo funkcinę prasmę, stilistinę vienovę. Namo fasade nesimetriški, skirtingo dydžio langų stačiakampiai atsi­rado pagal vidaus patalpų paskirtį ir planavimą. Aplink WindyhilI House pastatyta tvirta akmeninė tvora atrodo tarytum lengva, plastiška, pulsuojanti linija, dvišlaičiai stogai, ištįsę kaminai neteko įprastos simetrijos. Pastate išlaikyti tradicinės škotų architektūros prin­cipai turi naujajam menui būdingų bruožų. Miegamojo interjere balti baldai dekoruojami rausvais ornamento in­tarpais – pabrėžiamas moteriškumas. Manipuliuodamas spalva autorius pasiekia maksimalų šviesos ir erdvės įspū­dį. Mackintosho interjerų, baldų dizaine dominuojanti pailginta tiesi linija, geometrinė forma, kvadratas sudaro racionalios, griežtos kūrybos įspūdį.

XIX amžiuje Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje buvo populiarūs Arbatos namai. Arbata, apgaubta legendų, iš Kinijos, Japonijos, Rytų Indijos atkeliavo į Europą per Nyderlandus XVII amžiaus viduryje. Karalienės Viktorijos laikais Britanijoje arbata tapo nacionaliniu gėrimu. Ar­batos kultas paskatino arbatos namų atsiradimą Glazge. Mackintosho kūrybinėje biografijoje reikšmingą pėdsaką paliko pažintis su kupina pažangių socialinių pertvarkos idėjų verslininke Catherine Cranston, kuri sumanė pakeis­ti miesto prirūkytų užeigų – alinių socialinę aplinką. Įkūrusi meno ir arbatos namus, norėjo atgaivinti kultūrinį gyvenimą, kadangi tuose namuose rinktųsi pa­žangūs kultūros žmonės, drąsiai galėtų užsukti moterys. Verslininkės užsakymu Mackintoshas Glazgo mieste api­pavidalino net keletą tokių Arbatos namų, įrengė nuo baldų, šviestuvų, stalo įrankių, valgiaraščių, net padavėjų aprangos. Žinomi arbatos namų The Willow Tearoom, ku­riuose buvo įrengti ponių pietų, bilijardo, rūkymo kamba­riai, interjerai atskleidžia menininko gebėjimą sukurti stilistinę visumą.

Iš tiesų Mackintosho kūryba Škotijoje daug dėmesio nesulaukė, juo labiau Didžiojoje Britanijoje, kadangi jų grupė traktuojama kaip Škotijos Glazgo mokykla. Savo kūrinius jis eksponavo daugelyje užsienio parodų, sukūrė parodų interjerus Turine, Maskvoje, Miunchene ir kitur. Užsimezgę artimi profesiniai ryšiai su Vienos dailininkais turėjo įtakos Vie­nos mokyklos atstovams, Mackintosho minimalizmas pa­liko ženklų pėdsaką jų kūryboje.

Nesuprastas Glazgo aplinkoje, neturėdamas dides­nių užsakymų, Mackintoshas 1914 metais paliko gimtąjį miestą ir niekada į jį nebesugrįžo.

įdomios kėdės

Kaip prižiūrėti baldus?

Visi norime, kad baldai, esantys namuose atrodytų puikiai ir tarnautų mums ilgai. Tačiau norint tai pasiekti, būtina žinoti keletą svarbių dalykų. Tad jūsų dėmesiui – patarimai, padėsiantys baldams išlikti puikios išvaizdos.

Spintos – tai baldas, kurį sutiksime kiekvienuose namuose. Jei turite spintą stumdomomis durimis, dulkes nuo metalinių konstrukcijų valykite dulkių siurbliu. Nenaudokite valymo priemonių, kurių sudėtyje yra stiprių cheminių medžiagų durims ir šoninėms detalėms, kadangi jos gali pažeisti paviršius ir verčiau rinkitės minkštą šluostę. Jeigu yra dėmių, kurių negalite pašalinti minkšta sausa šluoste, nuvalykite jas muiluotu vandeniu ir nublizginkite šluoste. Jeigu spinta turi veidrodinį paviršių, nenaudokite įprastų valymo priemonių, kurios yra skirtos langų valymui, kadangi nuo šių priemonių ant veidrodinio paviršiaus gali atsirasti dėmių, dings spindesys, todėl geriausia valyti sausomis minkštomis šluostėmis.

Kėdės – svarbus virtuvės ar valgomojo akcentas. Kalbant apie kėdžių priežiūrą, svarbu prisiminti, jog saulės šviesa gali išblukinti kėdes, tad statykite jas virtuvėje ar valgomajame taip, kad į jas nebūtų nukreiptas tiesioginis saulės spindulių srautas.

Atminkite, jog baldų, esančių virtuvėje ar valgomajame, negalima valyti valymo priemonėmis, kurios negali turėti sąlyčio su maistu.

Medinį baldą sudėtinga apsaugoti nuo įbrėžimų, ypač jei auginate mažus vaikus, o kaip žinia – net ir smulkūs įbrėžimai gali pakenkti baldo išvaizdai, tad atsiradus įbrėžimui nieko nelaukite ir padenkite įbrėžimo vietą baldų poliruokliu ir jau po kelių minučių įbrėžimas išnyks.

Odinėms sofoms ar foteliams labai svarbi drėgmė. Trūkstant drėgmės odiniai baldai ima trūkinėti, tad įsigykite drėgmę išlaikantį kondicionierių ir porą kartų per metus užpurkškite jo ant odinių baldų. Naudojant tokią priemonę, baldams netruks drėgmės, jie bus minkšti.

Ant spintelių, komodų, stalelių nelaikykite ilgą laiką daiktų, keiskite jų stovėjimo vietas, priešingu atveju daiktų stovėjimo vietoje gali atsirasti dėmės ar išblukimai.

Tam, kad lentynos tarnautų ilgai, atkreipkite dėmesį į daiktų išdėstymo tvarką. Atminkite, jog sunkiausius daiktus reikia dėti arčiau krašto, lengviausius – centre.

Jeigu baldai aukšti – svarbu išlaikyti jų stabilumą. Tam, kad aukšti baldai būtų stabilūs, sunkius daiktus išdėstykite apatinėse lentynose, o lengvus – viršutinėse.

Norėdami, kad baldai lakuotais paviršiais atrodytų gražiai, nuvalę juos sausomis minkštomis šluostėmis, nepamirškite nupoliruoti.

Jei namuose turite antikvarinių baldų, jų švarai palaikyti puikiai tiks sausos šluostės bei baldų vaškas, tačiau detaliau jų priežiūrą aptarkite su specialistais. Kaip ir paprastiems baldams, antikvariniams baldams reikia šiek tiek drėgmės (vasarą patariama sudrėkinti drėgna šluoste). Pagrindinis jų priešas – tiesioginiai saulės spinduliai, dėl kurių baldai gali pradėti blukti.

Na, o pabaigai dar vienas patarimas, kuris puikiai tinka kalbant apie bet kurį baldą, esantį jūsų namuose. Karštis – baldų priešas, kadangi būtent jis džiovina baldus, tad baldai gali išblukti, raukšlėtis, paryškėti įtrūkiai bei įbrėžimai, todėl nestatykite baldų arti radiatorių, židinio ar viryklės.

Interjeras

Odinių baldų mitai

Odinių baldų pardavėjai pastebėjo, kad klientai dažnai yra prisiklausę įvairių mitų, kurie yra neteisingi. Šiame straipsnyje surinkome pačius populiariausius mitus apie Lietuvoje parduodamus odinius baldus bei specialistų paaiškinimus, kodėl šie visa tai neturi pagrindo.

Mitas. Odinius baldus gali įpirkti tik labai turtingi žmonės.

Tiesa. Kaina yra subjektyvus dalykas. Turtingiausiose pasaulio valstybėse ir vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus gali įpirkti kokybiškus daiktus. Tuo tarpu ekonomiškai atsilikusiose valstybėse didelė dalis gyventojų negali kasdien apsirūpinti maistu. Galutinė kaina, kaip ir daugelio prekių, taip pat priklauso ir nuo modelio, dizaino naujumo ir prekybininko antkainio. Didelio miesto centre daugelis prekių visada būna brangiau nei miesto pakraštyje esančioje parduotuvėje.

Vis dėlto, palyginus medžiaginiu gobelenu padengtus baldus odiniai baldai visada bus brangesni. Tiesa, paskaičiavus, kiek laiko odinius baldus naudosite ir palyginus su medžiaginiais baldais, pamatysite, kad daugeliu atveju odiniai baldai yra geresnis pasirinkimas. Į odinius baldus reikia žvelgti kaip į investiciją.

Mitas. Šiandien gaminami odiniai baldai yra nekokybiški.

Tiesa. Gerai žinomi baldų gamintojai niekada neleis sugadinti savo vardo leisdami gamykloms naudoti abejotinos kokybės odą. Tai būtų parašo uždėjimas po savo mirties nuosprendžiu. Informacija apie nekokybiškas prekes dėka socialinių tinklų sklinda neįtikėtinai greitai. Net jei jums pateks nekokybiška prekė, gamintojas pasirūpins, kad ji būtų kuo greičiau pakeista.

Taip pat šiandien oda yra apdirbama įvairiais moderniais būdais, todėl jos ilgaamžiškumas yra mažai abejonių keliantis dalykas. Yra gamintojų, kurie odiniams baldams net suteikia 5 ar 10 metų garantiją. Tuo tarpu po 15 ar 20 metų odiniai baldai gali pareikalauti ir atnaujinimo darbų.

Be to, amžius odai suteikia dar daugiau grožio ir vertės. Bėgant metams atsiskleidžia naujos odinių baldų spalvos ir atspalviai, oda tampa dar tvirtesnė.

Mitas. Odinius baldus dažnai suniokoja gyvūnai.

Tiesa. Jei jūs laikote namie katę ar šunį, patys geriausiai žinote, kaip jūsų augintis elgiasi su baldais. Jei kiekvienas naujas minkštas baldas tampa jo žaisliuku, į kurį gyvūnas galanda nagus, nukentės ir odiniai baldai. Tuo tarpu, jei gyvūnas išmokytas neniokoti baldų, odiniai baldai, kaip ir spintos, stalai ir kiti baldai nesusilauks jokio išskirtinio dėmesio.

Mitas. Lietuvoje nėra gaminami kokybiški odiniai baldai.

Tiesa. Lietuvos baldų gamintojai turi gilias odinių baldų gaminimo tradicijas. Lietuvių gamintojų baldai yra perkami ir užsienio šalyse. Nors gamybos technologijos vietomis atsilieka nuo Vakarų Europos gamintojų, kaina ir kokybė yra išlaikoma aukštame lygyje.

Mitas. Odiniai baldai būna tik juodos arba rudos spalvos.

Tiesa. Odai galima suteikti, kokį tik nori atspalvį. Mėlyna, raudona, geltona – visų šių spalvų baldų galima pamatyti internete esančiuose baldų kataloguose. Įspūdis, kad gaminami tik juodi arba rudi baldai susidaro dėl to, kad daugelį metų taip ir buvo. Tiesa, rudi ir juodi baldai vis dar išlieka pačiais perkamiausiais. Šių spalvų odiniai baldai žmonėms simbolizuoja kokybę ir turtą. Iš viso galima pasirinkti iš daugiau kaip 30 spalvų ir atspalvių odinių baldų.

odiniai baldai

Mitas. Odinius baldus sunku suderinti su kitais baldais ir aksesuarais.

Tiesa. Šiandien yra gaminama daugybė skirtingų odinių baldų. Aplankę kelis internetinius katalogus ar baldų parduotuves tikrai atrasite kažką, kas bus tinkama jūsų namams ir derinsis prie seniai svetainėje esančios spintos, lovos ar gražaus šviestuvo.

Tai patys populiariausi su odiniais baldais susiję mitai. Tikimės visos abejonės dėl odinių baldų pirkimo buvo išsklaidytos.

Rodomas puslapis 1 iš 212