Tag Archives: odontologijos klinika

Odontologijos klinika Vilniuje

Odontologijos klinika vilniuje

Odontologijos klinika vilniuje

Tuomet, kai yra pradedama dairytis, kuri gera odontologijos klinika Vilniuje galėtų pagelbėti būsimam pacientui visiškai pamiršti apie niekieno nepageidaujamas jo dantų problemas, paprastai nebūna labai sudėtinga išsirinkti bent keletą variantų, kurių pagalba leistų vėliau jaustis iš tiesų puikiai. Žinoma, dažniausiai nėra įmanoma, jog bet kuri odontologijos klinika Vilniuje iš nemažo bendro, šiame mieste esančio skaičiaus, galėtų beveik tobulai įvykdyti visus to asmens, kuris planuoja savo būsimą gydymąsi, reikalavimus. Taigi, visada yra verta pabandyti tiksliai išsiaiškinti, ar konkreti klinika mėgsta veikti atsižvelgdama į čia planuojančių lankytis žmonių pageidavimus, taip pat, kokioje srityje specializuojasi čia dirbantys gydytojai ir ar ji iš tiesų gerai atitinka paciento turimus nusiskundimus. O juk odontologijos sritis yra iš tiesų be galo sudėtinga ir svarbi kiekvienam asmeniui, norinčiam dar ilgai išlikti sveiku bei mėgautis galimybe vos panorėjus valgyti bet kokio pobūdžio maistą. Visgi, daugeliui žmonių labai geru padėjėju neretai tampa faktas, jog Vilniuje, didžiausiame Lietuvos mieste ir kartu šios šalies sostinėje, galima nesunkiai rasti tikrai ne vieną atitinkamos paskirties įstaigą, kurios dėka pavyksta sutvarkyti visus jiems atsiradusius, su odontologija susijusius nepatogumus ir jau netrukus džiaugtis iš tiesų puikiu savo burnos atspindžiu veidrodyje.

Žinoma, nors šiuolaikinėje Lietuvoje ir yra tikrai ne viena kokybiškai savo darbą atliekanti odontologijos klinika Vilniuje, visa para veikiančią įstaigą surasti tikrai nėra lengva netgi čia. Juo labiau, kad dažnai įprastiems pacientams tokio pobūdžio paslauga tikrai nėra išskirtinai reikalinga. Visgi, iš tiesų būtų sunku pamiršti, jog įprasta odontologijos klinika Vilniuje kainos požiūriu paprastai būna be galo atidžiai vertinama tikriausiai būtent dėl to, kad kiekvienas asmuo, planuojantis tam tikrą, jam reikalingą gydymą, pageidauja, jog jam pavyktų atitinkamu tikslu išleisti jam visiškai prieinamą pinigų sumą. Ir jei pasirinkta odontologijos klinika Vilniuje, Savanoriu gatvėje, pavyzdžiui, šiam žmogui, ketinančiam kreiptis į gydytoją dėl jam iškilusių tam tikrų dantų problemų, atrodo esanti iš tiesų pakankamai nebrangi, tokia žinia neretai gali pagelbėti tokiam asmeniui jau netrukus mėgautis gautais jo pasirinkimo rezultatais. Taip pat, tikrai niekas negalėtų paneigti, jog pasirinkta klinika turėtų pasižymėti ne tik jos pacientams puikiai tinkančiomis kainomis, bet ir tenkintų jų turimus norus čia dirbančių gydytojų kvalifikacija. Juk nepriklausomai, ar pasirinkti odontologai atlieka savo pareigas Vilniuje, ar kuriame kitame mieste, visada norisi iš jų gauti tokį rezultatą, kuris būtų labiausiai džiuginantis. O jei tam tikra odontologijos klinika Vilniuje, Antakalnyje, tarkime, dėl čia nuolat dirbančių gydytojų, nemažos jų darbe įgytos praktikos, visada yra pajėgi savo pacientams padėti išskirtinai daug, jų atliekamos veiklos naudą būtų tikrai sunku pamiršti. Netgi tada, kai, pavyzdžiui, reikalinga odontologijos klinika Vilniuje, Žalgirio g, pasižymėtų būtinybe į ją vykti kiek didesniu, kai kuriems žmonėms nepageidaujamu, atstumu.

Taigi, jei tam tikram žmogui tampa labai reikalinga itin kokybiškas paslaugas teikianti odontologijos klinika Vilniuje, visada yra verta pasidomėti bent kelių iš jų atliekama veikla, nes tokia gaunama informacija paprastai ir leidžia pasirinkti patį tinkamiausią variantą. Juk, tarkime, jeigu yra palyginama odontologijos klinika Vilniuje, Universiteto g, su kitoje gatvėje esančia tokios pačios paskirties įstaiga, visada galima džiūgauti pasirinkus tikrai ne pačią prasčiausią paslaugą. O gydytojas, teikiantis reikalingas paslaugas, tikrai galėtų būti pavadintas vienu iš geresnių odontologų, nes būtent jis, savo visais turimais pasiekimais akivaizdžiai viršija antrosios gydymo įstaigos patirtį. Juo labiau, kad odontologijos sritis kiekvieną dieną yra vis akivaizdžiau tobulinama, taigi, ne visi gydytojai gali didžiuotis tuoj pat išsiaiškinantys kiekvieną ką tik atsiradusią naujovę. Todėl ta odontologijos klinika Vilniuje, kuri pasižymi daugeliu puikių profesionalų, paprastai visada teigiamai veikia visus savo naujuosius pacientus.

Gyvenimas su breketais

Kaip jau buvo galima suprasti iš straipsnio pavadinimo, šiandien papasakosiu apie pirmąsias dienas, nešiojant breketus. Sužinosite, ko tikėtis iš apsilankymo odontologijos klinikoje, iš žmogaus lūpų patyrusio šią procedūrą.

Dažniausiai gydymas breketais užtrunka apie dvejus metus, priklausomai nuo dantų būsenos. Nuėmus kabes prasideda retencinis periodas. Jo metu rūpinamasi, kad dantys nesugrįžtų į buvusią būseną. Retencijai naudojamos retencinės plokštelės arba tam skirti fiksavimo aparatai reteineriai. Šis gydymo periodas gali trukti nuo nuo 1,5 iki 2,5 metų, priklausomai nuo buvusios anomalijos tipo, gydymo intensyvumo ir kitų faktorių.

Vienas iš populiariausių klausimų apie breketus yra ar šie sukelia skausmą? Atsakymas labai aiškus, pacientams tikrai neskauda apsilankymo pas odontologą metu dedant kabes. Diskomfortas pa jaučiamas po šios procedūros grįžus namo. Nemaloniausia būna pirmoji savaitė. Taip pat po pakartotinių apsilankymų, kuomet yra patempiama breketus laikanti vielutė – kurį laiką jaučiamas nemalonus skausmas.

Štai ko galima tikėtis dedantis breketus:

Apsilankymas odontologijos klinikoje. Kaip jau minėjau, procedūra nėra skausiminga. Per porą valandų po kabių uždėjimo daugumai žmonių turėtų pavykti ir pavalgyti. Tiesa, primosiomis dienomis patariama valgyti minkštesnį maistą, kadangi kietą gali būti sunku sukramtyti.

2 – 3 dienos po procedūros. Greičiausiai būtent šiomis dienomis jausis didžiausias nepatogumas burnoje. Taip bus dėlto, kad breketai sukels spaudimą dantims judėti į reikiamą poziciją. Odontologai gali pasiūlytis specialaus silikoninio tepalo, kuriuo ištepus breketus ir vielutes šie neerzins burnos ertmės. Taip pat jaučiamam skausmui sumažinti galima pasitelkti skalavimo procedūras sūriu vandeniu. Jaučiantiems didesnį skausmą odontologas turėtų išrašyti lengvų nuskausminamųjų.

5 dienos po procedūros. Paprastai praėjus tokiam laiko tarpui nebejaučiamas joks diskomfortas. Dantys ir burnos ertmė turėtų būti pripratusi prie breketų, taip pat greičiausiai nekils jokių problemų valgymo metu. Beje, odontologas turėtų patarti, kokių maisto produktų vertėtų vengti nešiojant kabes, nes šis gali sugadinti breketus.

Apsilankymai pas specialistą. Kaip jau minėjau, dauguma atvejų gydymas trunka nuo vienerių iki trejų metų. Žinoma, vystantis odontologijoje naudojamoms technologijoms šis laikotarpis vis trumpėja. Taip pat mažėja ir apsilankymų pas odontologą skaičius, kadangi procese naudojamos metalinės vielutės, skirtingai nei senosios, ilgiau išlaiko spaudimą. Įprasta, kad dabar pas specialistą tempimo procedūrai reikia lankytis kas 6 – 8 savaites.

Ir pabaigai keli atsakymai į man kilusius klausimus:

Kaip elgtis jei brektai lūžta ar tampa laisvi?

Breketai prie dantų tvirtinami pasitelkus specialius dantims skirtus klijus. Retais atvejais kabės gali atsiklijuoti nuo danties. Taip nutikus būtina iš karto skambinti odontologui ir susitarti dėl artimiausiu laiku įmanomo susitikimo. Jo metu specialistas pritvirtins pamestą breketą. Analogiškai reikia elgtis ir atlaisvėjus kabių vielutei.

Kaip tinkamai prižiūrėti breketus?

Svarbu , gerai valyti dantis ir naudoti tarpdančių siūlą. Dantų tiesinimo metu labai svarbu, kad dantenos ir dantys būtų sveiki. Odontologijos specialistai rekomenduoja, kad dantis valytumėtes ir tarpdančių siūlą naudotumėte po kiekvieno valgymo ir prieš einant miegoti. Jei tarp breketų liks maisto likučiai, tuoj pradės vystytis ėduonis. Kartais gydytojai, pacientams su breketais, skiria specialią fluoro žėlę, ši stiprina dantis gydymo metu. Beje, tinkamai nevalant dantų, atsiranda blogas burnos kvapas, dėl tarpdančiuose likusių maisto likučių.

Jūsų ortodontas gali rekomenduoti specialių šepetėlių, kurių pagalba lengviau pasieksite sunkiai prieinamas vietas. Taip pat nepamirškite ir tarpdančių valymo, kuris yra privalomas.

breketai

Ortodontinis gydymas

Ortodontijos mokslas pasitelkiamas siekiant gydyti kreivai išdygusius dantis, netaisyklingam sukandimui ar žandikaulių sistemos vystymosi sutrikimams koreguoti. Šiame straipsnyje būtent ir papasakosiu apie ortodontiją ir dantų tiesinime naudojamus metodus.

Ortodontines problemas sukelia gausybė priežasčių. Pačias dažniausiais gali pastebėti ir patys pacientai. Pagal naujausius tyrimus yra nustatyta, kad kreivų dantų augimą gali įtakoti ir tokie įpročiai, kaip kvėpavimas pro burną, netaisyklinga liežuvio padėtis ar jo čiulpimas, netinkamai nuryjamas maistas, piršto čiulpimas. Būtent išvardintos priežastys dažniausiai lemia netaisyklingą abiejų žandikaulių formavimąsi.

Labai svarbu, kad tėvai pastebėtų šiuos vaikų įpročius ir pradėtų savo mažylius mokyti jų atsisakyti. Kitu atveju vaikams greičiausiai po 10-15 metų tikrai prireiks apsilankymo odontologijos klinikoje, kur bus pradėtas ortodontinis gydymas pasitelkiant į pagalbą breketus. Taip pat patariama jaunus vaikus nuo 6-8 metų atvesti į odontologijos kliniką profilaktiniam patikrinimui pas gydytoją ortodontą. Būtent šiame amžiuje vaikams sparčiai auga kaukolės kaulai. Laiku pastebėjus žandikaulio kaulų augimo sutrikimus galima išvengti ilgo ortodontinio gydymo proceso. Pastebėjus netaisyklingai besiformuojančius žandikaulius specialistas pasiūlys išimamas ortodontines plokšteles, kurios padės formuoti dantų augimo kryptį.

Kaip bebūtų, reikia suprasti, kad dantų kreivumą galima gydyti bet kokiame amžiuje. Kartais vyresni žmonės nebedrįsta kreiptis į ortodontą specialistą pagalbos. Tokios baimės priežastis gali sukelti ne tik estetinį nepatogumą. Netaisyklingai susiformavę abu žandikauliai gali sukelti galvos skausmus, traškėti kramtant, žmonės gali jausti smilkinių maudimą. Ilgalaikėje perspektyvoje pradeda matytis nepageidaujamos veido raukšlės, bliūkšti žandai, be to iškyla pavojus netekti dantų.

Ortodontinio gydymo eiga:

  • Diagnozės pacientui nustatymas – pasitelkiamos rentgeno nuotraukos, kai kuriose odontologijos klinikose kompiuteriniai sąkandžio modeliai.
  • Gydytojas ortodontas pristato gydymo eigą.
  • Breketų uždėjimas ant dantų.
  • Priklausomai nuo pasitelkto gydymo metodo pacientai lankosi odontologijos klikoje kas 4 – 8 savaites.
  • Breketų nuėmimas.
  • Naujo sąkandžio išlaikymas pasitelkiant išimamas kabes.

Įprastai gydymo procesas ir būdas parenkamas pagal dantų, žandikaulio ir sąkandžio būklę, taip pat procesui įtakos turi paciento amžius ir individualios savybės. Gydymo metu naudojami įvairių rūšių breketai: keraminiai, metaliniai, liežuviniai, beligantūriniai. Šiais laikais ortodontijos mokslas vystosi labai sparčiai, breketai tampa efektyvesni, nepastebimi, trumpėjo gydymo laikas.

Naudojamos breketų sistemos

Patys populiariausi ir efektyviausi breketai vis dar išlieka metaliniai. Nors ankščiau šie atrodė gana bjauriai ir neestetiškai, tobulėjant tampa mažiau pastebimi. Šiuo metu Lietuvoje gana populiarūs žemo profilio breketai, kurie ne taip stipriai dirgina burnos gleivinę bei yra mažiau pastebimi.

Kita breketų rūšis yra beligatūriniai. Šie breketai turi gana daug privalumų: rečiau reikia šalinti dantis, gydymas trunka gerokai trumpiau nei naudojant standartines sistemas, gydymo metu beveik nejaučiamas diskomfortas, retesnis lankymasis odontologijos klikose.

Pacientas reikalaujantiems breketų kurie nesimato, buvo sukurti keramikiniai, safyriniai ir plastikiniai breketai. Dėl to, kad šie breketai yra sunkiau pastebimi, juos pamėgo vyresnio amžiaus pacientai, vis dėlto reikėtų žinoti, kad gydymas naudojant šio tipo kabes užtrunka kur kas ilgiau.

Na ir paskutinioji rūšis yra liežuviniai breketai. Šie breketai prie dantų klijuojami yra iš liežuvio pusės. Dėl šios priežasties yra visai nematomi. Vis dėlto ši metodika turi keletą trūkumų: nešiojant šio tipo sistemą yra kur kas sunkiau tinkamai prižiūrėti ir valyti dantis, be to gana stipriai jaučiamas liežuvio gleivinės dirginimas, ši kur kas jautresnė nei lūpų. Galiausiai ne visi dantų kreivumo atvejai gali būti išgydomi pasitelkiant šią sistemą.

permatomi breketai

Odontologijos klinika „Skraidenta“ atnaujina savo tinklalapį

„Lietuva yra viena labiausiai išsivysčiusių šalių internetinių paslaugų teikimo srityje. Mūsų šalyje žmonės yra įpratę visą reikiamą informaciją rasti būtent internete. Kaip viena moderniausių odontologijos klinikų Vilniuje nebegalėjome sau leisti klientus internetinėje erdvėje pasitikti naudojant senąjį tinklalapį. Noriu pabrėžti, kad nuolatos tobuliname ne tik savo technologijas ar keliame specialistų kvalifikaciją, tačiau siekiame gerinti ir klientų aptarnavimo, informavimo kokybę. Būtent dėl šių priežasčių nusprendėme atnaujinti klinikos tinklalapį“. Taip odontologijos klinikos „Skraidenta“ atstovė Geda Mažeikienė paaiškino naujosios svetainės atsiradimo priežastį.

Naujajame tinklalapyje kardinaliai atnaujintas dizainas ir supaprastinta tinklalapio struktūra. Svetainės lankytojams bus kur kas lengviau rasti visą reikiamą informaciją apie teikiamas paslaugas, specialistus. Tinklalapyje įdiegta nauja nemokama paslauga, konsultacijos internetu. Iškilus klausimams svetainės lankytojai gali kreiptis į odontologijos klinikos specialistus nedelsdami. Taip pat tinklalapyje atsirado dvi naujos skiltys „Naujienos“ ir „Galerija“. Naujienų skiltyje bus dalinamasi patarimais apie dantų priežiūrą, naujausius odontologijoje naudojamus gydymo metodus, vaikų dantų priežiūrą. Galerijoje tinklalapio lankytojai galės išvysti nuotraukas, kaip dantys atrodo prieš ir po tam tikrų procedūrų.

Reikia paminėti, kad klinikos „Skraidenta“ specialistai atlieka gausybę odontologinių procedūrų nuo įprasčiausių iki sudėtingiausių. Atliekamas dantų protezavimas, balinimas, dantų implantacija. Klinikoje įrengti specializuoti burnos chirurgijos, vaikų ir suaugusiųjų odontologijos, protezavimo, ortodontijos kabinetai. Patalpos, kuriose aptarnaujami klientai įrengtos taip, kad sukurtų jaukią raminančią aplinką. Visos šios priemonės leidžia klientams jaustis maloniai dedant breketus, atliekant dantų estetinį plombavimą, balinimą, protezavimą, rovimą ir kitas procedūras.

Išskirtinis dėmesys klinikoje skiriamas vaikams. Klinikos kolektyvas padarys viską, kad vaikams dantų gydymas būtų smagi ir maloni patirtis, o į spalvingą vaikų odontologijos kabinetą visada norėtųsi sugrįžti.

„Tikimės, kad naujasis tinklalapis leis ne tik informuoti žmonės apie mūsų teikiamas paslaugas, bet ir leis jiems mokytis bei suprasti, kaip tinkamai prižiūrėti savo dantis, kad odontologų pagalbos prireiktų kuo rečiau“ – teigė Geda Mažeikienė.

Odontologijos klinika „Skraidenta“ kviečia apsilankyti naujajame savo tinklalapyje, kuriame galėsite ne tik peržvelgti teikiamas paslaugas ir įsitikinti jų kokybiškumu, tačiau ir įgyti žinių kaip tinkamai prižiūrėti savo bei savo vaikų dantis.

Praeities odontologija

Ne vienas iš mūsų yra lankęsis odontologijos klinikose. Vieniems ten reikėjo eiti siekiant ištiesinti pakrypusius dantis, kitiems užtaisyti atsiradusias skylutes, o šiek tiek mažiau laimingiems ir įsistatyti dantų implantą. Kaip bebūtų, visi be išimties turėjome progų apsilankyti pas odontologą. Daugelis apsilankymą odontologijos klinikoje supranta iš neigiamos pusės: teks daug sumokėti, skaudės it t.t. Šiame straipsnyje nusprendžiau dar kartą pateikti įvairiausių faktų apie praeities odontologiją. Galbūt tada suprasime, kad šiais laikais esame ne tokie jau nelaimingi lankydamiesi odontologo kabinete ar tiesiog valydami savo dantis.

Dantų pasta

Dantų pasta atsirado tik prieš truputį daugiau nei 100 metų iki tol dantys buvo valomi naudojant: kreidą, deginto medžio anglį, pelenus, citrinų sultis, tabako mikstūras ar net medų. Taip pat žinoma, kad praeityje vietoje dantų šepetėlių buvo naudojamos medžių šakos arba paprasčiausia pirštai.

O štai graikas Hipokratas 400 metais prieš Kristų pasiūlė dantų pastą gaminti iš trijų pelių ir kiškio galvos. Tokia pasta tūrėjo pagelbėti nuo kankinančio dantų skausmo. Tikriausiai nelabai būtų malonu valyti dantis tokia pasta, kad ir kaip juos skaudėtų.

Dantų balinimas- dažymas

Apie 1600 metus Japonijoje išplito paprotys moterims dantis dažytis juodai, taip parodant ištikimybę vyrams. Tokios procedūros buvo atliekamos to meto Japonijos odontologų kabinetuose.

Dar vienas šių dienų žmogui ne mielas faktas yra apie dantų balinimą. Senovės galai, kuriuos savo laiku nukariavo Julijus Cezaris, dantis balindavo naudodami savo šlapimą. Kaži ar dabar apsidžiaugtume tokiais senovės galų žynias-odontologais.

Šepetėliai ir gydymas

Kinų odontologai buvo dar išradingesni. Šie ant pergamentų užrašydavo specialias maldas ir šias apvyniodavo aplink skaudamą dantį. Dažniausiai toks gydymas baigdavosi danties traukimu. Įdomu, kad pirmieji dantų šepetėliai buvo pagaminti taip pat Kinijos imperijoje. Į Europą šie buvo importuoti 17 amžiuje. Netgi iki 20 amžiaus vidurio iš šerno ir arklio šerių gaminami dantų šepetėliai buvo importuojami iš Kinijos į Didžiąją Britaniją. Pirmieji nailoninių šerių dantų šepetėliai pasaulį išvydo tik 1938 metais.

O štai Actekų odontologai atsiradusias dantų skylutes užtaisydavo metalinėmis plombomis prieš tai į atsivėrusią dantyje ertme įpildami specialaus žmogaus plaukų nuoviro.

Taip pat senovėje prieš atsirandant dirbtiniams protezams šių vietoje buvo naudojami tikrų dantų protezai. Dantys tiesiog buvo ištraukiami iš negyvų žmonių žandikaulių ir implantuojami gyviesiems. Ne pats mieliausias jausmas, kai žinai, jog nešioji kažkieno kito dantis.

Pirmasis dantų grąžtas buvo išrastas 1949 metais zelandiečio Džono Patriko Waslho, kuriam dėl šio atradimo Didžiosios Britanijos karalius suteikė riterio statusą. Pati technologija paplito 1957 metais, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėta prekiauti šiuo prietaisu.

Rovimas

Žinoma, naudojant įvairias, gana keistas priemones dantų gydymui šiuos gana dažnai tekdavo tiesiog ištraukti. Pirmieji dantų traukimo procesą palengvinančias reples sugalvojo graikai. Na, juk Graikijos regionas buvo vienas iš didžiausių senovės kultūros ir medicinos centrų.

Viduramžiuose dantistų pareigas Europoje dažniausiai atlikdavo kirpėjai arba kalviai. Visgi šie „specialistai“ dažniausiai atlikdavo tiktai vieną procedūrą, tai yra sugedusio danties rovimas.

Pirmieji dantų implantai

Pirmoji civilizacija naudojusi dirbtinius dantų implantuos buvo Majai. Archeologai yra aptikę moters palaikus datuojamus 600 mūsų eros metams. Moters žandikaulyje rasti trys dirbtiniai implantai pagaminti iš jūros kriauklių. Šis atradimas laikomas pirmuoju dantų implantacijos atveju, nes jūros kriauklės yra įaugusios į žandikaulio kaulą taip suformuodamos dirbtinę šaknį.

Štai tokia ta senovės odontologijos istorija, kaip matote tokie patogumai pagreitinantys dantų taisymą, kaip dantų grąžtas odontologijos kabinetuose atsirado visai nesenai. Mes, odontologų pacientai, dažnai drįstame skųstis dėl nemalonių procedūrų, bet pažiūrėkime, kaip per pastarąjį šimtmetį patobulėjo ši medicinos šaka.

Majų implantai

Dantų implantai – komplikacijos

Dantų implatavimas yra gana sudėtinga procedūra susidedanti iš kelių etapų, kurių metu atliekamos įvairios operacijos. Savaime suprantama, kaip kitose chirurginėse operacijose taip ir dantų implantacijos metu atsiranda komplikacijų tikimybė. Žinoma reikia pabrėžti, kad tik mažiau nei 5 procentai operacijų gali būti nesėkmingos. Paprastai nesėkmes įtakoja ne odontologijos klinikų specialistai, bet kitos kartai net su pačia operacija nesusijusios priežastys. Šiame straipsnyje pateiksiu retas, bet galimas su dantų implantais susijusias komplikacijas.

Kaip žinome dantų implantai yra skirti žmonėms nesenai netekusiems dantų. Įprastai implantai padeda išsaugoti žandikaulio kaulą, ko pasėkoje išsaugomas ir teisingas kitų dantų išsidėstymas bei užtikrinama graži, taiasyklinga šypsena. Visgi nėra namų be dūmų, taigi pateikiu žadėtą galimų komplikacijų sąrašą:

  1. Dantų implantų infekcija po procedūros.

Kaulas ir dantenos supančios danties implantą gali būti užkrėstos, dėl ko atsiranda komplikacijos. Šitaip dažniausiai gali nutikti operacijos metu, įstatinėjant implantą- dirbtinę šaknį. Žmogaus burnoje pilna įvairiausių bakterijų, taigi netgi stengiantis nuo šių apsisaugoti išlieka tikimybė, kad audiniai esantys aplink implantą bus užkrėsti.

  1. Danties implanto atmetimas.

Gali nutikti taip, kad jūsų kūnas nepriims dirbtinės šaknies – svetimkūnio ir stengsis šią pašalinti. Tokios pačios komplikacijos nutinka ir po inkstų, kepenų, širdies implantacijų.

  1. Per didelė danties implanto apkrova.

Kaului augant aplink danties implantą reikėtų šį pasaugoti. Dantų sukandimo metu atsirandantis spaudimas gali išjudinti tiek šaknį, tiek aplink ją esančius kaulo audinius. Taip pat ant vienos šaknies dedama karūnėlė iš 2-3 dantų gali patirti per didelį spaudimą. Pati gamta kiekvienam dančiui suteikė po šaknį, taigi tokia pati taisyklė turi galioti ir dantų implantams.

  1. Danties implanto gedimas.

Dantų implantai pagaminti iš titano metalo. Šis nors ir labai stiprus dėl gamybos klaidų gali sulinkti ar lūžti. Šios nesėkmės metu metalo dalelės gali patekti į audinį ir taip prasidėti infekciją. Tokie atvejai labai reti. Šiuolaikinės technologijos ir gamybos metodikas šias nesėkmes sumažino. Tačiau yra žinomi ir tokie atvejai.

  1. Kaulo apie danties implantą netekimas.

Kai kuriems pacientams sergantiems periodonto liga kaulas gali pradėti nykti netgi apie tikrą dantį. Tokie patys atvejai yra žinomi ir įstačius danties implantą. Galima paminėti, kad nepaisant žandikaulio kaulo netekties implantas gali išsilaikyti stabilus ir jokių papildomų priemonių nereikės imtis. Kaip bebūtų odontologai pataria nuolatos stebėti žandikaulio kaulą pasidarant rentgeno nuotraukas, taigi pacientams turintiems implantus reikėtų reguliariai lankytis odontologijos klinikose.

6. Danties implanto uždegimas.

Kaulas ir dantenų audiniai aplink implantą gali užsikrėsti ir po operacijos. Po karūnėle gali patekti maisto likučių ar kitų svetimkūnių sukeliančių uždegimą ir komplikacijas, netgi praėjus ilgam laikui po operacijos.

7. Danties implanto atidarymas

Ši yra daugiau prevencinė priemonė nerandant skausmo priežasties. Dažnai laiku aptiktos dantų implantų komplikacijos yra sutvarkomos odontologų nešalinant paties implanto. Dantenų atvėrimas aplink implantą gali padėti rasti skausmo priežastį.

Reikėtų suprasti, kad dantų implantai niekuo nesiskiria nuo tikrų dantų. Juos veikia maisto likučiai įstrigę tarpdančiuose, kariesas ir t.t. Taigi norint išlaikyti savo implantus nesugandintus reikės dantų šepetuku valyti dantis 2-3 kartus per dieną, taip pat naudoti specialiai dantims skirtą siūlą.

Be to, reikėtų nepamiršti lankytis pas odontologą, kuris stebės implanto būseną. Geriausiai lankytis pas implantacijos procedūrą atlikusį specialistą, kuris geriausiai žino situaciją ir galės tinkamiausiai patarti. Pats specialistas turėtų nustatyti apsilankymų grafiką.

Odontologo kabinetas

Trumpai apie dantų implantus

Dantų implantai, tai dirbtinės šaknys, kurias odontologai įstato į žandikaulį siekdami pakeisti pamestus dantis, o vėliau ant šių šaknų uždedamos karūnėlės arba dantų tiltai. Implantai yra puikus sprendimas žmonėms, kurie nesenai neteko dantų dėl ligos, sužeidimo ar kitos priežasties. Be to, naudojant šią technologiją nėra žalojami aplinkiniai dantys, kaip tai nutinka su įprastomis karūnėlėmis.

Kokias funkcijas atlieka dantų implantai?

  • Pakeičia vieną ar kelis dantis nepaveikdamas šalia esančių;
  • Pašalina išimamų protezų poreikį;
  • Dirbtinės šaknys suteikia atramą ilgalaikiams protezams, kurie tampa patogūs ir saugūs, kaip ir įprasti dantys.

Dabar naudojami implantų tipai

  • Įsukami į kaulą. Šio tipo implantai yra labiausiai paplitę. Įvairių formų dirbtinės šaknys yra įsukamos į žandikaulio kaulą. Iš titano pagaminti varžteliai suauga su kaulu. Tokia dirbtinė šaknis (implantas) gali laikyti vieną ar daugiau dirbtinių dantų. Šio tipo implantai siūlomi kaip pakaitalas pacientams, kurie nešioja karūnėles ar išimamus protezus.
  • Į žandikaulį montuojami. Šie implantai tvirtinami ant sunykusio žandikaulio kaulo. Šis metodas, kur kas retesnis.

Dantų implantų privalumai lyginant su išimamais protezais ar dantų tiltais

  • Estetinis vaizdas. Pojūtis nešiojant dantų implantus lygiai toksai pats kaip ir tikrų dantų. Dirbtinės dantų šaknys suauga su žandikaulio kaulu ir suformuoja natūralią struktūrą. Taip pat implantai išsaugo žandikaulio kaulą, to pasėkoje neišsivaikšto sąkandis, to negali užtikrinti nei išimamai protezai, nei dantų tiltai. Galiausiai niekas neatskirs implantų nuo tikrų dantų.
  • Saugumas. Implantai išsaugo aplinkinius dantis. Dantų tiltams reikalinga atrama, dėl to odontologai apdirba esančius dantis, taip sukurdami atramą. Dantų implantai turi nuosavą šaknį, taigi jiems nereikia papildomos atramos.
  • Suteikia pasitikėjimo. Dantų implantai leidžia valgyti, kalbėti ir šypsotis. Jie niekada neiškris, kaip tai kartais nutinka su išimamais protezais.
  • Patikimumas. Implantacijos nesėkmių skaičius labai mažas, o ilgaamžiškumas garantuotas tinkamai prižiūrint.
  • Kaina. Nors atrodytų pirminė kaina yra gerokai didesnė nei protezų ar dantų tiltų, tačiau žinant, kad tinkamai prižiūrimi implantai, tarnauja virš 25 metų, kainą gerokai sumažina.

Ar Jūs tinkamas kandidatas implantacijai?

Nuvykus į odontologijos kliniką odontologas nustatys ar Jūs esate tinkamas kandidatas. Pagrindiniai reikalavimai norint įstatyti tipinius dantų implantus yra aukštas žandikaulio kaulas ir sveikas dantenų audinys.

Gydymo procedūra

Paprastai implantacijos procesas nuo implantacijos operacijos dienos iki protezavimo apatiniam žandikauliui trunka 3 mėnesius, o viršutiniam 6 mėnesius.

Esant tinkamoms sąlygoms, kai pastebimas patikimas implanto įsitvirtinimas kaule, galimas ankstyvas implanto apkrovimas. Paprastai protezuojama po implantacijos praėjus 6 savaitėms (apatiniame žandikaulyje) arba 12 savaičių (viršutiniame žandikaulyje).

Implantai gali būti protezuojami ir tą pačią arba kitą dieną po implantavimo operacijos. Staigus apkrovimas galimas tokiais atvejais, kai kaulas storas, gleivinė sveika, skandis taisyklingas, kai implantuojama vietose, kur kramtymo metu implantui tenkantis krūvis nebus didelis. Nauja šypsena galite džiaugtis iš karto! Vis dėl to dažnesniais atvejais odontologai pataria šiek tiek palaukti, kol atsileidžia dantenų tinimas ir nepastebima jokių komplikacijų.

Ko galima tikėti po procedūros?

Turbūt niekam nereikia aiškinti, kodėl reikia prižiūrėti savo dantis. Dantų implantai niekuo nesiskiria nuo tikrų dantų. Juos veikia maisto likučiai įstrigę tarpdančiuose, kariesas ir t.t. Taigi norint išlaikyti savo implantus nesugadintus reikės dantų šepetuku valyti dantis 2-3 kartus per dieną, taip pat naudoti specialiai dantims skirtą siūlą.

Taip pat reikėtų nepamiršti lankytis pas odontologą, kuris stebės implanto būseną. Geriausiai lankytis pas implantacijos procedūrą atlikusį specialistą, kuris tikrai žino situaciją ir galės tinkamiausiai patarti. Pats specialistas turėtų nustatyti apsilankymų grafiką.

Odontologija

Kas išrado dantų impantus?

Dar 1930-aisiais metais archeologai Centrinėje Amerikoje aptiko senovės Majų kaukoles, kurių žandikauliuose buvo įstatytos jūros kriauklės. Tarptautinis implantologų kongresas pripažino, kad majai buvo pirmieji žmonės implantavę dirbtinius dantis. Vėliau buvo aptikta dantų implantavimo atvejų ir Italijos Etruskų gyventose teritorijose, Egipte. Čia naudota, geležis ar net ožio kaulai. Beje, keliuose rastuose žandikauliuose tokie dirbtiniai dantų implantai puikiai prisitaikė ir nesukėlė jokių komplikacijų pacientams. Visgi šis straipsnis bus apie mūsų laikų dantų implantus ir pirmąjį jų išradėją – Per Ingvar Branemark.

Per Ingvar Branemark švedų tautybės ortopedas-chirurgas pirmasis davė startą šiuolaikinei dantų implantacijai dar 1957 metais. Žinoma, kad šis daktaras tyrinėjo žmogaus kaulų gijimo procesus. Pagrindinė lūžusių kaulų gijimo problema yra ta, kad į juos įmontavus sutvirtinančias metalines plokšteles ar varžtus, tose vietose kaulai nenoriai gyja. Žmogaus kūnas nepriima išorinių medžiagų ir stengiasi jas atmesti, tas pats nutinka ir įsivarius rakštį. Būtent šiuos kaulų gijimo procesus ir tyrinėjo daktaras.

Branemark vieno tyrimo metu nusprendė įstatyti titaninį varžtelį į triušo koją ir po tam tikro periodo šį pašalinti, siekiant nustatyti metalo poveikį kaului. Visgi paties daktaro nustebimui varžtelio pašalinti nepavyko. Metalas tiesiog suaugo su kaulu ar tiksliau reikėtų sakyti, kad kaulas taip apaugo aplink titaną, kad šio nebebuvo įmanoma išimti. Tokio atvejo ligtolinėje medicinoje nebuvo nutikę nė viename bandyme ir netgi pats Branemark pamanė, kad jo eksperimentas žlugo.

Nepaisant nusivylimo daktaras gana greitai sugalvojo, kad šį metalą būtų galima panaudoti siekiant sukurti dirbtinę danties šaknį. Gana nuostabi įžvalga, prisiminkite, kad Branemark buvo ne odontologas.

Branemark kaulo ir titano suaugimo procesą pavadino „osseo integracija“. Šiais laikais odontologai tiesiog naudoja paprastą išsireiškimą – dirbtinės šaknies ar implanto įsodinimas.

Beje, daktaro atradimas iš karto nebuvo pripažintas. Dauguma chirurgų ir odontologų manė, kad šis tokiu būdu siekia dėmesio ir yra išprotėjęs. Yra žinoma, kad iš Branemark buvo viešai pasišaipyta vienos didžiulės konferencijos metu, kuomet jis pristatė savo atradimą. Būtent tada atrastas implantavimo procesas galėjo ir nebeišsivystyti iki šių dienų.

Gana keista girdėti tokią istoriją, kai dabar bene kiekviena odontologijos klinika teikia dantų implantavimo paslaugas.

Kaip bebūtų, daktaras nepasidavė ir 1965 metais Branemark atliko pirmąją dirbtinių titaninių šaknų implantavimo procedūrą. Pacientė buvo švedė, turėjusi žandikaulio deformaciją. Operacija pavyko sėkmingai, visgi netgi po šios daktarui gana ilgai teko įrodinėti, kad jo atradimas yra veiksminga priemonė norint atstatyti prarastus dantis.

Laikui bėgant nauji daktaro metodai susilaukė investuotojų dėmesio. Branemark įsitraukė į komercinę dantų implantų gamybą, beje pirmieji buvo pavadinti jo vardu. Implantų karūnėlės buvo gaminamos iš aukso. Šiek tiek vėliau kompanija buvo nupirkta kito verslininko Nobel Pharma, o būstinė persikėlė į Šveicariją.

Įdomu ir tai, kad netgi nupirkęs kompaniją Pharma nepervadino implantų ir naudojo Branemark prekės ženklą, tuo metu šis atspindėjo kokybę ir netgi prabangą. Patys implantai dar keletą kartų buvo perdaryti, odontologijos klinikos galėjo įsigyti kelis skirtingus modelius. Žinoma, vėliau dantų implantų rinka greitai išaugo, atsirado daug konkuruojančių įmonių.

Įdomu tai, kad pirmoji Branemark pacientė, kuriai operuotas žandikaulis su dantų implantu išgyveno daugiau nei 40 metų.

Taigi pasaulinės sėkmės sulaukę dantų implantai dabar gaminami įvairiose pasaulio vietose. Na, o šių atradėjas profesorius Per Ingvar Branemark netgi nebūdamas odontologijos srities specialistas sugebėjo persikvalifikuoti ir žlugusio bandymo rezultatus panaudoti visiškai naujos medicinos srities atsiradimui.

Žandikaulis su kriauklių implantais

Profilaktika prieš ėduonį odontologijos klinikoje „Skraidenta“

Pranešimas spaudai

Vilniuje įsikūrusi odontologijos klinika „Skraidenta“ klientams pradės siūlyti naują ėduonies profilaktikai skirtą paslaugą- dantų fluoravimą „Fluorinex active“ sistema. Tai naujas metodas padedantis apsaugoti kietuosius dantų audinius.

Keičiantis valgymo įpročiams, išpopuliarėjus maisto produktams savo sudėtyje turintiems kenkiančių dantims medžiagų, dantų implantai gali tapti kasdienybe netgi jauniems žmonėms. Dėl šios priežasties odontologijos klinika „Skraidenta“ savo pacientas nusprendė pasiūlyti naują prevencinę paslaugą apsaugančią dantų paviršių.

Naujasis metodas išsiskiria šiomis savybėmis:

  • Saugumas – Fluorinex sistema užtikrina saugų tiesioginį fluoridų patekimą į danties audinius. Fluorinex procedūra tinkama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
  • Metodo naudojimas yra neskausmingas.
  • Procedūra gana greita, trunka tik kelias minutes.
  • Efektyvu – Fluorinex sistema užtikrina daug geresnį fluoridų pasisavinimą negu kiti naudojami fluoravimo geliai.
  • Ilgalaikis poveikis – fluoravimo Fluorinex procedūra atliekama tik vieną kartą per metus.

Procedūros metu naudojamas fluoras, šis elementas skatina danties atsistatymą ir apsaugo juos nuo ėduonies, bei mažina šių jautrumą. Fluorinex procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmajame etape į paruošiamąjį aplikatorių įpilta speciali medžiaga sukuria teigiamą poliariškumą danties paviršiuje. Pirmasis etapas užtrunku nei daug nei mažai, apie vieną minutę. Antrojo etapo metu speciali talpykla užpildoma fluoridų geliu. Dėl elektrocheminės reakcijos fluoro jonai iš gelio yra pritraukiami prie danties paviršiaus, pakeičia hidroksido jonus išoriniame dantų sluoksnyje ir sudaro daug tvirtesnę medžiagą – fluorapatitą. Šis unikalus sluoksnis stipriai pagerina cheminį ir fizinį dantų atsparumą išorės veiksniams bei agresyvioms bakterijoms, jų sukuriamai rūgštinei aplinkai, suaktyvėja remineralizaciniai danties kietųjų audinių procesai – teigė įmonės atstovė Geda Mažeikienė. Labai svarbu tai, kad procedūros metu fluoras veikia tik dantų paviršių ir nepatenka į organizmą, todėl procedūra yra visiškai saugi.

Nuo pradžios iki galo fluoravimo procedūra viršutiniam ir apatiniam žandikauliui užtrunka apie 10–15 minučių.

Be to įmonė atlieka ir kitas odontologijos procedūras. Klinikoje įrengti specializuoti burnos chirurgijos, vaikų ir suaugusiųjų odontologijos, protezavimo, ortodontijos kabinetai. Šiuose pastatyti specialūs ekranai per kuriuos suaugusieji ir vaikai gali žiūrėti filmus ar stebėti atliekamas procedūras. Negana to patalpos, kuriose aptarnaujami klientai, konsultuojant specialistams, įrengtos taip, kad sukurtų jaukią raminančią aplinką. Visos šios priemonės leidžia klientams jaustis maloniai dedant breketus, atliekant dantų estetinį plombavimą, balinimą, protezavimą, rovimą ir kitas procedūras.

Profesionalūs specialistai odontologijos klinikoje „Skraidenta“ laukia visų norinčiųjų išbandyti naująją procedūrą.

Trečioji įdomių faktų apie dantis dalis

Dantų implantai Lietuvoje jau senai nebe naujiena. Bene kiekviena odontologijos klinika teikia dantų implantavimo ar kitas pakankamai naujas odontologijos paslaugas. Nepaisant naujų technologijų, mes vis tiek bijome odontologų. Šis straipsnis yra trečioji įdomių faktų apie odontologiją dalis. Galbūt šie teiginiai jums padės sužmoginti baisiuosius stomatologus ir jų specialybę ir jūs galų gale pasiryšite atsikratyti nemalonaus dantų skausmo.

Taigi, štai trečioji serija faktų ir įdomybių apie odontologiją, naudojamas technologijas ir jas sekančius mitus:

  • Kaip ir pirštų antspaudai, kiekvieno žmogaus liežuvis turi skirtingą antspaudą, pagal kurį galima nustatyti žmogaus tapatybę.
  • Pagal 1997 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose Gallup įmonės atliktą apklausą, odontologija, kaip profesija užėmė 5-ąją vietą pagal patikimumą. Pagrindinės šių rezultatų priežastys buvo aukšti pacientų balai suteikti už malonų bendravimą ir paslaugų kokybę.
  • Yra nustatyta, kad vidutinis dantų šepetėlis turi 2500 šerelių sugrupuotų į 40 eilių. Šerelių kuokštai yra sutvirtinti metalinėmis kabėmis, kurios įstatomos į specialias skylutes dantų šepetėlio korpuse, o vėliau užlydomos karšta plastmase.
  • Vidutinė moteris per dieną nusišypso 62 kartus. Vyras? Tik 8! Vaikas per dieną nusijuokia 400 kartų. Suaugę žmonės per dieną vidutiniškai šypsosi 15 kartų.
  • Dėl dantų ėduonies per metus vaikai praleidžia daugiau nei 51 milijoną valandų, kurias turėtų praleisti mokykloje.
  • Per paskutinius metus tik 40 procentų skurde gyvenusių vaikų apsilankė pas odontologus prevenciniam dantų patikrinimui.
  • Dėl dantų ligų, dirbantys žmonės per metus iš darbo atsiprašo 164 milijonui valandų.
  • Dantų ėduonis išlieka viena dažniausiai pasitaikančių dantų ligų vaikų tarpe nuo 5-17 metų. Maždaug 59 procentai vaikų turi problemų dėl dantų ėduonies.
  • 2004 metais JAV įmonės AGD Impact atliktos apklausos metu nustatyta, kad odontologai laikomi vienais sąžiningiausių ir etiškiausių žmonių.
  • Karališkasis kamerdineris. Ar žinojote, kad Didžiosios Britanijos sosto paveldėtojas princas Charles turi savo asmeninį kamerdinerį, Michael Fawcett. Šis žmogus yra atsakingas už dantų pastos išspaudimą ant princo dantų šepetėlio. Paparaciai yra įsitikinę, kad Charles niekam kitam nepatiki šios pareigos. Įsivaizduokite, kaip turi atrodyti princo dantys kamerdineriui išvykus atostogų.
  • Pagal 2003 metias Lemeslson-MIT atliktą apklausą, 34 procentai paauglių ir 42 procentai suaugusių žmonių dantų šepetuką įvardijo tarp 5 išradimų, be kurių negalėtų gyventi. Kiti 4 išradimai yra asmeninis kompiuteris, automobilis, mikrobangų krosnelė ir mobilusis telefonas.
  • Na, o štai Didžiojoje Britanijoje apklausus 1000 žmonių paaiškėjo kaip vyrai ir moterys vertina žmonių šypsenas. Net 50 procentų apklausoje dalyvavusių vyrų įvardijo, kad norėtų išsibalinti dantis, moterų – 35 procentai; Sveiki dantys ir balta vyro šypsena yra antras dalykas sąraše, pagal kurį yra vertinamas būsimas partneris, pirmasis yra akys. Na o štai vyrams, moters šypsena nėra tokia svarbi, pirma yra įvertinama figūra, akys, plaukai ir tik tada dantys.
  • Amerikiečiai dantų priežiūros produktams (dantų siūlui, šepetėliams, burnos skalavimo skysčiui) per metus išleidžia apie 2 milijardus JAV dolerių, taip pat ketvirtadalį mūsų valstybės biudžeto.
  • Amerikiečiai Helovyno nakčiai prisiperka saldainių už vidutiniškai 2 milijardus JAV dolerių. Ši suma sudaro ketvirtadalį Lietuvos valstybės biudžeto.
  • 75 procentai Amerikiečių per metus nors kartą odontologijos kliniką privalo aplankyti dėl dantenų ligų.
  • Dantų implantai JAV populiarėja todėl, kad 50 procentų šalies gyventojų bijo lankytis pas odontologus.

dantų implantai

Šiam kartui tiek, liko paskutinioji, ketvirtoji serijos apie dantis ir su jais susijusius faktus dalis.

Rodomas puslapis 1 iš 212