Tag Archives: skaitmeninė televizija - Page 2

Skaitmeninė TV: pažanga, su naujų mokesčių prieskoniu vartotojams

Kartas nuo karto Lietuvoje kyla diskusijos dėl abonentinio mokesčio įvedimo televizijos žiūrovams. Tačiau jos vis gęsta ir, matyt, ne be pagrindo. Nors tokio mokesčio šalininkai aiškina, kad, užtikrinus nacionalinio transliuotojo finansavimą iš abonentinio mokesčio, televizija taptų mažiau priklausoma nuo politikų ir geriau atliktų savo misiją tokio mokesčio Lietuvoje įvesti neskubama. Štai kaimyninėje Latvijoje jau net nustatytas televizijos mokesčio dydis – 3 eurai per mėnesį visiems valstybinės Latvijos televizijos ir radijo žiūrovams bei klausytojams. Kol kas šio mokesčio ir kaimynai dar neįveda.

skaitmeninė televizija

Kol naujo mokesčio planai dar nepatvirtinti, kai kas tvirtina, kad skubėt nebeverta, nes už trijų metų, kai bus išjungti analoginių transliacijų siųstuvai ir antžeminė televizija taps visiškai skaitmenizuota, rinkti panašius mokesčius iš televizijos žiūrovų bus paprasčiau, o vartotojai neturės galimybių jo išvengti. Nebent apsukrūs meistrai sugalvos sprendimus kaip apeiti šifrus ar iškoduoti signalą. Juk panašiai dabar žiūrimos ir daugelio palydovinių televizijų programos Lietuvoje.

Geresnės mokesčių surinkimo sąlygos ir didesnė vartotojų kontrolė nėra itin afišuojami, kai kalbama apie skaitmeninės antžeminės televizijos plėtrą Lietuvoje. Čia daugiau dėmesio skiriama technologinėms permainoms ir kokybiniams pokyčiams. Skaitmeninės televizijos pranašumų prieš įprastą analoginę televiziją išties yra nemažai. Tie privalumai akivaizdūs tiek jos vartotojams, tiek ir transliuotojams. Visų pirma transliuotojams skaitmeninė televizija leidžia efektyviau naudoti dažnius. Štai tarkime 7 megahercų juostoje, kur ankščiau tilpdavo vos vienas analoginis kanalas, dabar galima sutalpinti nuo 6 iki 10-ies skaitmeninių. Štai Lietuvoje ši ekonomija išnaudota maksimaliai: į vieną sukišta net 10 skaitmeninių kanalų. Tačiau toks maksimalus sutankinimas turi ir savo minusų – kenčia duomenų perdavimo sparta. Vienos juostos sparta 25 megabitai per sekundę, maksimaliai ją sutankinus, subyra į vos 2,5 megabitų vienam kanalui. Tai teoriškai, o praktiškai ir dar mažiau – vos po 1,2-1,3 megabitus. Čia reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad pavyzdžiui Mpeg4 formatui, kurį pasirinko Lietuva, reikia ne 1,2, bet 4-5 megabitų per sekundę. O jei būtų transliuojama raiškioji HDTV, tai tokiam signalui priimti reikia net 15 megabitų raiškos. Taigi su tokia maža sparta kokią turime dabar vaizdo kokybė vartotojui praktiškai negerėja, transliacijos vyksta standartine raiška, o norint geresnės kokybės tenka pirkti koduotas programas.

Antras svarbus privalumas transliuotojams yra tas, kad transliuojant skaitmeniniu signalu nebereikia medžiagos konvertuoti: skaitmena yra filmuojama, skaitmenoje medžiaga yra apdorojama montažinėse, tokiu pat signalu parengta laida paleidžiama į eterį. Trečias privalumas: transliuotojams atsiranda naujų iki tol neturėtų galimybių pasiekti savo vartotojus. Turiu galvoje kad ir mobiliąją skaitmeninę televiziją DVB-T. Šiuo standartu transliuojamą televiziją galima žiūrėti savo mobilialame telefone arba nešiojamame kompiuteryje judančiame automobilyje, traukinyje ar net skrendant. Žinoma, jei stiuardesės pamiršta pranešti, jog viso skrydžio metu elektroniniai prietaisai turi būti išjungti. Ir tai tik dalis privalumų arba galimybių, kurias gauna transliuotojas.

O kokia nauda vartotojui iš skaitmeninės televizijos? Čia nebesiplėsiu apie kokybiškesnį vaizdą ir garsą, nebekartosiu apie galimybę pasirinkti transliuojamo filmo kalbą ir titrus arba apie tai, kad jūs visuomet turėsite po ranka ir televizijos programą (panašiai kaip teletekstą tik kiek vizualesnį ir lengviau valdomą). Be to atsiranda galimybės mėgstamą laidą ar sporto rungtynes žiūrėti net ir neturint televizoriaus, o tik mobilų telefoną, nešiojamą kompiuterį ar kitą mobilų prietaisą, galintį priimti tokias televizijos laidas.

Visgi Lietuvoje vartotojai kol kas iš visų paminėtų privalumų beveik nieko negauna. Sparta, kaip minėjau, yra ribota, vaizdo kokybė realiai nepagerėjusi, nei vienoje skaitmeninės televizijos transliacijoje nėra TV gido, o formatas išlikęs senas (4/3, nors skaitmenai ir naujiesiems skaitmeniniams televizoriams reikia ne 16/9).

Kada tai prasidėjo?

Lietuvoje pasirinktas MPEG4 formatas leis ateityje transliuoti raiškiąją HDTV televiziją, tačiau kol kas skaitmeninio signalo sparta yra permaža tokios televizijos transliacijoms

Skaitmeninės televizijos era prasidėjo vos prieš penkiolika metų, kai beveik vienu metu ir Europa ir JAV sukūrė savo standartus: ATSC – valstijose ir DVB – Europoje. Artėjant 2000-iesiems skaitmeninė televizija pradėjo išstumti analoginę. Visų pirma atsirado palydovinė ir kabelinė televizijos, tai yra tos televizijos už kurias vartotojai susimoka transliuotojui. Ir kai dabar kalbame apie skaitmeninę televiziją daugeliui ji pirmiausia asocijuojasi su satelitinėmis lėkštėmis ant stogų.

Įdomu tai, kad europiečiai kur kas greičiau ir plačiau už amerikiečius įsisavino naująjį standartą ir, matyt, dabar dėl to susiduria su raiškiosios televizijos diegimo problemomis. Amerikiečiai buvo kiek lėtesni, užtat dabar turi skaitmeninę raiškiąją HDTV televiziją. Dar įdomu ir tai, kad JAV televizijų studijos rengiamas ar jau parengtas laidas tarpusavyje „gainioja“ per palydovus naudodami europinį DVB-S standartą. Taigi televiziniai „hakeriai“ turėdami specialią įrangą gaudo tokias laidas ir gali matyti tai, kas dar tik bus rodoma žiūrovams.

Visiškai kitą, nuosavą skaitmeninės TV standartą susikūrė japonai. Tai – ISDB. Šis standartas panašus į europinę DVB, tačiau šiame standarte prioritetas teikiamas ne televizinio signalo, bet duomenų perdavimui. Už Japonijos ribų ISDB nėra plačiau paplitęs. Tik Brazilija vienu metu svarstė ar nevertėtų šio standarto diegti pas save.

Kaip tai veikia?

Visų trijų standartų (ATSC, DVB ir ISDB) pagrindą sudaro MPEG vaizdo formato suspaudimo technologija. Europoje daugiausia paplitęs Mpeg2 formatas, tačiau Lietuva pasirinko Mpeg4. Tokiu formatu galės būti transliuojama HDTV raiškioji televizija. Tačiau kol kas Lietuvoje tokių transliacijų nėra.

Skiriasi ATSC, DVB ir ISDB standartai iš esmės tik naudojamais dažniais, moduliacijos metodais ir signalizacija. Lietuvoje naudojamas europinis Digital Video Broadcasting (DVB) standartas, o tiksliau, visa šio standarto šeima: DVB-S (palydovinė), DVB-C (kabelinė), DVB-T (antžeminė) ir interneto televizija IPTV. Kažkada, matyt, turėtų pasirodyti ir mobilioji skaitmeninė televizija DVB-H.

Pirmaisiais televizijos skaitmenizacijos metais, 1993 metų gruodį, pasirodė DVB-S standartas, o kiek vėliau, 1994 metais, ir DVB-C. Būtent šios televizijos pirmosios susidomėjo skaitmeniniu formatu, mat čia reikėjo pakankamai daug kanalų „sukišti“ į ribotą dažnių spektrą. Dar po metų, 1995-tų gruodį pasirodė ir DVB-T antžeminės skaitmeninės televizijos standartas (kai kur jis vadinamas mikrobangų televizija, nors su buitinėmis mikrobanginėmis krosnelėmis neturi nieko bendra).

Kaip veikia skaitmeninė virtuvė?

Studijose atskirų programų signalai (MPEG) multipleksoriaus pagalba yra jungiami, paverčiami į DVB srautą, uždaromi, moduliuojami ir siunčiami į eterį. Žiūrovo pusėje signalą priima antena, jis yra išmoduliuojamas ir atidaromas, jei signalas buvo uždaras ar skirtas tik tokią teisę turintiems vartotojams. Tada jis virsta DVB duomenų konteineriu su MPEG signalu ir papildoma informacija. Ką su tais duomenimis daryti sprendžia pats vartotojas. Jis gali pasirinkti kalbą, peržiūrėti programą, perskaityti programų aprašymus ir pan.

DVB sistemoje taip pat numatyta ir interneto duomenų perdavimo į abi puses galimybė: signalas vartotojui ir atgal tiekėjui. Tam reikalingos papildomos sistemos, pvz. DECT, GSM, paprastas modemas arba ISDN. Be to, visi DVB standartai palaiko raiškų HDTV formatą. Tačiau tam reikia HD imtuvo ir, be abejo, HD transliacijų.

Viena jautriausių skaitmeninių DVB televizijos vietų yra signalo šifravimas, arba taip vadinamas „skremblingas“ (scrambling – angl.). Signalas yra šifruojamas tuomet, kai siekiama, kad už televizijos kanalo peržiūras būtų mokami mokesčiai. O vartotojui suteikiama kortelė, kurios pagalba signalas yra iššifruojamas. Yra daugybė laisvų, neužšifruotų kanalų, pavyzdžiui palydoviniuose tinkluose, tačiau mūsose net ir komercinius mokamus kanalus „auksarankiai meistreliai“ sugeba iškoduoti ir, matyt, didžioji dalis palydovinių antenų turėtojų Lietuvoje vis dar piratauja.

Linijos ir taškai

Daugelis turbūt žinote, kad analoginio TV ekrane yra rodomos linijos. Viena linija, tai – vienas perėjimas nuo didžiausio intensyvumo signalo (balta spalva) iki žemiausio intensyvumo (juoda spalva). Šios linijos yra vertikalios ir nuo jų skaičiaus priklauso analoginės transliacijos kokybė. Idealioje analoginės televizijos transliacijoje tokių linijų gali būti net 500, o geras kineskopinis televizorius atkuria daugiausia 400-450 linijų, standartinis – tik apie 350 linijų.

Skaitmeninės antžeminės televizijos signalas yra paremtas ne linijomis, bet taškais. Panašiai kaip kompiuterio monitoriuose taip ir naujausios kartos skaitmeniniuose televizoriuose vaizdas susideda iš taškų. DVB sistemoje horizontalioje linijoje yra numatyta nuo 720 iki 352 taškų. Vertikaliai – 576 taškai (PAL). HDTV televizija taip pat paremta taškais: 1920×1080 arba 1280×720 formatai.

Dar vienas svarbus aspektas – televizorius. Pavyzdžiui, įprastas kineskopinis televizorius, turintis 4-5 megahercų videostiprintuvą, atkuria apie 400 televizinių linijų. O štai skaitmeninio monitoriaus „dot clock“ gali siekti 390 megahercų ir vaizdą išskleisti per 2048 taškelius. Taigi jei jūsų televizorius yra seno tipo, tai perėjus nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos jūs nepastebėsite jokio kokybinio pokyčio. Gal būt tik bus mažiau trukdžių ir vaizdo šiukšlių, o vaizdo rezoliucija iš principo nepasikeis.

Taigi kol kas Lietuvoje kalbėti apie kokybinį šuolį skaitmenizuojant televizijos transliacijas kalbėti yra kiek anksti. Tačiau technologijos gan sparčiai tobulėja, o naujovės mūsų kasdieniame gyvenime pritampa vis greičiau. Tad tikėkimės, kad iki 2012 metų, kai bus išjungti analoginės televizijos siųstuvai, Lietuvoje dar daug kas pasikeis.

Aurimas Lukštinskas

Šaltinis: spredas.lt

Skaitmeninė TV Gala siūlo visus filmus už vieną mokestį

Skaitmeninė televizija „Interaktyvioji GALA“ žiūrovus įsuka į nesibaigiančių staigmenų karuselę – neįtikėtinai mažas mėnesio videonuomos mokestis, leidžiantis žiūrėti pamėgtus filmus nors ir šimtus kartų, „Karaokė“ paslauga siautulingam pavasario vakarėliui, „Oskarų“ apdovanojimuose triumfavę naujausi filmai, nemokamas žiūrovų išrinktas savaitės filmas, nemokami „Eurovizijos“ koncertų įrašai. Šventė prasideda jau dabar – tereikia įsijungti televizorių.
Skaitmeninė televizija

7 Lt videonuomos mėnesio mokestis yra patrauklus būdas pamatyti naujausius televizijos „Interaktyvioji GALA“ filmus ir dar sutaupyti.

 

Telekomunikacijų paslaugų teikėjos TEO siūlomą skaitmeninę televiziją „Interaktyvioji GALA“ šiuo metu žiūri daugiau nei 56 tūkst. klientų. Maždaug kas trečias jų naudojasi interaktyvia videonuomos paslauga, kai keliais pultelio mygtuko paspaudimais gali pasirinkti ir išsinuomoti mėgstamą filmą. Videonuomos filmai kainuoja nuo 1 iki 10 Lt, tad TEO nusprendė nudžiuginti savo klientus ir pasiūlė naujieną – galimybę vos už 7 Lt per mėnesį žiūrėti norimus filmus nors ir po kelis kartus. Paslaugą „Mėnesio videonuoma“ pasirinkę vartotojai gali peržiūrėti visų kategorijų, išskyrus „Naujienos“ ir „Suaugusiems“, kino juostas. Toks mėnesio mokestis atsiperka pažiūrėjus du ar net vieną populiarų filmą, o juk filmukus vaikams nuomojantys tėveliai ar kiti kino gerbėjai per mėnesį pažiūri ir 10 ar 20 kino juostų. Akivaizdu, kad 7 Lt mėnesio mokestis yra patrauklus būdas pamatyti naujausius ar laiko patikrintus filmus ir dar sutaupyti.

Koncertai ir dokumentika

Videonuomos kataloguose yra pusė tūkstančio komedijų, dramų, veiksmo ir animacinių filmų, serialų. Iki šiol „Interaktyvioji GALA“ videonuomos kataloguose žiūrovai daugiausia rasdavo vaidybinių filmų, o dabar bus pamaloninti ir dokumentikos mėgėjai – videonuomoje siūloma dokumentinių filmų apie gamtą. Melomanai ar klasikinės muzikos gerbėjai ras koncertų įrašų, pvz., nuo Andrea Bocelli koncerto Toskanoje iki Lady GaGa ar „Shugarbabes“ pasirodymų. Kai kurie iš šių koncertų ir filmų yra rodomi raiškiosios televizijos (HD) formatu. Naujienų grupėje klientų dėmesį traukia išskirtinis Andriaus Mamontovo filmas „Koncertas. Park West Chicago“, kurio dar niekas viešai netransliavo. Tėveliams, kurie rūpinasi saugiu vaikų naršymu interneto erdvėje, nemokamai pateikiamas pažintinis filmas „Tinklas“, atskleidžiantis interneto grėsmes. Taip pat televizijos „Interaktyvioji GALA“ klientai gali nemokamai peržiūrėti visus šių metų nacionalinio konkurso „Eurovizija“ atrankų ir finalo įrašus. Gegužę paslaugos „Interaktyvioji GALA“ žiūrovai sulauks asmeninio sporto trenerio savo namuose. Artėjant vasarai kūno linijas dailinti padės filmas su mankštos specialisto ar jogos trenerio atliekamais pratimais, o į šokio judesį įtrauks hip hopo šokio mokytojas. Visas šias pamokėles bus galima rasti videonuomos skiltyje.

Nemokamas savaitės filmas

TEO specialistų teigimu, videonuomos paslauga tampa vis populiaresnė. Tad kiekvieną savaitę paslaugos „Interaktyvioji GALA“ klientams siūloma nemokamai pasižiūrėti vieną internautų išrinktą filmą. Socialiniame tinklapyje „Facebook“ esančioje grupėje „GALA TV Guru“ kiekvieną savaitę pateikiami trys filmai, už kuriuos galima balsuoti. Nemokamai rodomas daugiausia simpatijų sulaukęs filmas. Jį gali pasižiūrėti visi paslaugos „Interaktyvioji GALA“ vartotojai. Be to, žiūrovams pasiūlytas kanalas, kuriuo atsitiktine tvarka rodomi visi videonuomoje esančių filmų anonsai. Šiuo metu tarp naujausiųjų siūlomi daug žiūrovų simpatijų sulaukę filmai „Lūšnynų milijonierius“ ir „Transporteris 3“, o netrukus videonuomoje bus pristatyta ir „Oskarų“ apdovanojimų karaliene tituluota kino juosta „Išminuotojų būrys“. Planuojama plėsti ir Lietuvos kino kūrėjų videoteką ir artimiausiu metu žiūrovams pasiūlyti filmus „Zero“ ir „Zero 2“. Netrukus vartotojus pasieks atnaujintas videonuomos valdymas, kuris sumodeliuotas atsižvelgiant į paslaugos „Interaktyvioji GALA“ klientų paieškos įpročius ir poreikius. Naujasis meniu bus daug paprastesnis ir žiūrovai galės greičiau bei patogiau surasti norimą kino juostą – visi videonuomoje esantys filmai bus skirstomi į kategorijas dar aiškiau.

Nauji TV kanalai

Paslauga „Interaktyvioji GALA“ žiūrovams pristato naujus kanalus: „Seimas – tiesiogiai“, kur transliuojami ir kartojami Seimo posėdžiai, receptų ir patarimų šeimininkėms kanalą „Kuchnia TV“ bei naujus kino filmų kanalus „Silver“ ir „Showtime“. Pastarasis transliuoja jau klasika tapusią Holivudo bei Honkongo kino produkciją ir skirtas aštresnio žanro mėgėjams. Kanalas „Silver“ rodo nekomercinius kino filmus ir atitinka skandinaviško kino kryptį. Televizijos „Interaktyvioji GALA“ žiūrovai aktyviai naudojasi dar viena funkcija – „Mano TV įrašai“. Ši paslauga leidžia bet kuriuo laiku nemokamai peržiūrėti televizijos kanalų „Seimas – tiesiogiai“, MTV, „Lietuvos ryto televizija“ ir autorines LNK praėjusios savaitės laidas.

Interjero detalė

Mėgstančiuosius reklamos pertraukėlių metu ar laisvalaikiu įsijungti paslaugos „Interaktyvioji GALA“ žaidimus jau netrukus nudžiugins naujas ir dar patogesnis žaidimų meniu. Atnaujintas dizainas ir valdymas leis pasirinkti norimą žaidimą dar greičiau ir paprasčiau. Šiuo metu siūloma daugiau nei 40 įvairaus žanro žaidimų. Norintiesiems, kad išjungtas televizorius taptų ir įdomia interjero detale, „Interaktyvioji GALA“ siūlo keturias televizoriaus ekrano užsklandas: ramybę į namus atplukdančią auksinę žuvytę, romantiškiems vakarams – jaukiai traškantį židinį arba maloniam vakarui įkvepiantį saulėlydį. Povandeninis gyvūnijos ir augmenijos pasaulis sukurs kone tikrą akvariumą jūsų namuose. Televizija „Interaktyvioji GALA“ iki gyventojų keliauja tokiu pačiu būdu kaip ir internetas, todėl šią televiziją lydi ir interaktyvios pramogos: galima peržiūrėti įrašytas laidas, dainuoti karaokę ar žaisti žaidimus, išsinuomoti filmą, pasirinkti televizijos kanalų rinkinius pagal savo skonį ir net peržiūrėti orų prognozę.
 

Šaltinis: www.spredas.lt

Televizijos paslaugų pakuotės – parduotuvėse

Dabar pradėti naudotis skaitmeninės televizijos paslaugomis yra dar paprasčiau – tereikia užsukti į 36 „Topo centro“ ir kitų TEO partnerių parduotuves visoje Lietuvoje ir įsigyti pakuotę „Skaitmeninė GALA“.

skaitmeninė televizija

Telekomunikacijų paslaugų teikėja TEO siekdama prie kiekvieno Lietuvos gyventojo dar labiau priartinti pažangiąją skaitmeninę televiziją ir suteikti kuo daugiau laisvių rinktis, televizijos „Skaitmeninė GALA“ pakuotę pradėjo siūlyti įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose įsikūrusiose „Topo centro“ ir kitų partnerių parduotuvėse. Gyventojai atvykę į šias parduotuves gali įsigyti televizijos pakuotę „Skaitmeninė GALA“, kurioje yra skaitmeninės televizijos priedėlis ir kortelė. Grįžus namo, paprasčiausiai reikia prisijungti priedėlį prie namuose esančio televizoriaus ir antenos, paskambinti trumpuoju telefono numeriu 1817 ir aktyvuoti skaitmeninės televizijos kortelę. Viskas – „Skaitmeninė GALA“ jau gyventojo namuose. Po trijų mėnesių bus galima pasirinkti – tapti nuolatiniu „Skaitmeninė GALA“ klientu arba toliau žiūrėti nekoduotus lietuviškus televizijos kanalus.

skaitmeninė televizija

„Skaitmeninė GALA“ pakuotes jau galima įsigyti daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių įsikūrusiose „Topo centro“ bei kitų TEO partnerių parduotuvėse.

Keliaujanti televizija

Patrauklu ir tai, kad televiziją „Skaitmeninė GALA“ vartotojai gali pasiimti su savimi į bet kurį Lietuvos kraštą ir kokybišką skaitmeninę televiziją žiūrėti visur, kur tik bebūtų – pas močiutę kaime, sodyboje, prie ežero ar svečiuose. Tai paprasta – tereikia iš namų pasiimti televizijos priedėlį ir nusivežti jį ten, kur yra televizorius ir lauko antena. Įsigijęs „Skaitmeninė GALA“ televizijos pakuotę vartotojas beveik 40 skaitmeninių televizijos kanalų lietuvių, anglų, rusų ir kitomis kalbomis gali žiūrėti nemokamai tris mėnesius. Jei vartotojas ir po trijų mėnesių nori matyti visus „Skaitmeninė GALA“ kanalus, jam tereikia tapti TEO klientu. Suteikiama laisvė rinktis: arba pasirašyti neterminuotą sutartį ir „Skaitmeninė GALA“ žiūrėti be jokių įsipareigojimų, arba pasinaudoti „Skaitmeninė GALA“ klientams siūlomomis akcijomis ir pasirašyti terminuotą paslaugos teikimo sutartį. Šiuo metu siūlomos akcijos yra išties patrauklios, apie visas jas galima sužinoti skambinant telefonu 1817 arba tinklapyje www.gala.lt.

Skaitmeninė televizija „Skaitmeninė GALA “ – jos pakuotė visose pardavimo vietose kainuoja 325 Lt.

Jei į namus parsinešėte „Skaitmeninė GALA“ pakuotę ir jums nepavyko televizijos pasijungti tinkamai, nesijaudinkite – į pagalbą atskubės TEO meistrai.

Skaitmeninę antžeminę televiziją „Skaitmeninė GALA“ įdiegti yra itin paprasta: tereikia pagal nurodytą instrukcijoje schemą sujungti namuose esantį televizorių, skaitmeninį priedelį ir anteną. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad dėl netinkančios antenos ar kilusių sunkumų diegiant paslaugą vartotojas vis tiek nemato visų ar dalies televizijos kanalų. Tuomet patartina iš karto skambinti trumpuoju telefonu 1817 ir sulaukti kompetentingų TEO specialistų konsultacijos arba paprašyti, kad pas jus atvyktų TEO meistrai. Jie pas visus naujus „Skaitmeninė GALA“ klientus atvyksta nemokamai. Nors televizijai „Skaitmeninė GALA“ matyti dažnai užtenka įprastinės, kiekvieno mūsų namuose esančios lauko antenos, kartais paaiškėja, kad klientas yra įsirengęs nekokybišką anteną ir būtent dėl šios priežasties „Skaitmeninė GALA“ transliuojama prastai. Tuomet meistrai siūlo pasikeisti turimą anteną į specialiai šiai televizijai parinktąją, kurią klientas gali įsigyti iš atvykusių meistrų. Specialiai parinktas antenas visi „Skaitmeninė GALA“ klientai gali įsigyti su 50% nuolaida – vos už 39 Lt.

Šaltinis: spredas.lt

Skaitmeninė televizija „Vinita“ – kokybė kiekvieno namuose

Kabelinės televizijos teikėja „Vinita“ kviečia sostinės gyventojus įsilieti į skaitmeninę erą. Raiškų vaizdą, aiškų garsą ir nemokamą internetą dovanų į jūsų namus atneša skaitmeninė televizija.

Pirmoji kabelinės televizijos paslaugas Vilniuje pradėjusi teikti UAB „Vinita“ šiandien subūrė daugiau nei 70.000 abonentų. Pasak bendrovės Reklamos ir pardavimo skyriaus vadovės Ingos Milkoto, vis dažniau sostinės gyventojai kabelinę televiziją pakeičia į daugiau galimybių ir paslaugų garantuojančią skait­meninę kabelinę televiziją.

„Visiems „Vinitos“ kabelinės televizijos abonentams ir mūsų aptarnavimo zonoje esantiems naujiems klientams, norintiems matyti skaitmeninę televiziją savo namuose, tereikia prie televizoriaus prijungti specialų skaitmeninį imtuvą. Jį galima nusipirkti, išsinuomoti ar įsigyti vos už 1 Lt“, – pasakoja I.Milkoto.

Be to, norintys be didelių investicijų ar įsipareigojimų išmėginti skaitmeninę televiziją namuose, gali už 10 Lt mėnesiui išsinuomoti skaitmeninės televizijos priedėlį ir pasijungę jį prie savo televizoriaus nemokamai žiūrėti 22 skaitmeninės televizijos programas.

Internetas dovanų

„Vinita“ siūlo du skaitmeninės televizijos planus. Į pirmąjį planą sudėtos žiūrimiausios, įdomiausios ir žiūrovų labiausiai įvertintos daugiau nei 85 televizijos programos. Antrasis skaitmeninės televizijos planas yra skirtas išrankiam ir subtilų skonį turinčiam žiūrovui, mat klientas gali iš siūlomų programų paketų pats susiformuoti norimų programų sąrašą. Svarbu ir tai, kad, norint pakeisti vieną programų paketą kitu, tereikia „Vinitai“ parašyti elektroninį laišką ir specialistai vos per kelias valandas įjungs jūsų norimas programas. Abonentams siūloma net 12 specialaus turinio programų paketų – nuo skirto patiems mažiausiems žiūrovams, iki žinių ar erotikos. Šiandien „Vinita“ siūlo ir dvi raiškiosios televizijos (HDTV) programas.

„Kelis televizorius namuose turintys skaitmeninės televizijos žiūrovai susidurdavo su prob­lema, kaip per kelis namuose esančius televizorius tuo pačiu metu matyti skirtingas programas. „Vinitos“ tiekiamos skaitmeninės kabelinės televizijos technologija leidžia per vieną namuose esantį televizorių matyti skaitmenines programas, o per kitus televizorius – analoginės televizijos programas“, – sako I.Milkoto.

Skaitmeninės televizijos technologija leidžia kartu teikti ir interneto paslaugas. Todėl skaitmeninės televizijos abonentams „Vinita“ suteikia galimybę internetu naudotis nemokamai.

Šaltinis: spredas.lt

Skaitmeninė ir įprasta TV – INIT ir VINITA abonentams

Televizijos išradimas prieš daugelį metų prilygo stebuklui. Tačiau šiandien retai kada susimąstome, kokias puikias galimybes turime, galėdami žiūrėti itin geros kokybės įvairiausias televizijos programas, transliuojamas iš viso pasaulio. Tokias sąlygas sudarė pastaraisiais metais sparčiai populiarėjanti skaitmeninė televizija.

Nors dar yra daugybė žmonių, kurie neprisijaukino skaitmeninės televizijos, tačiau iki 2012 metų Lietuvos gyventojai turės pereiti prie skaitmeninės televizijos. Toks masinis skaitmeninimas siejamas su Europos Sąjungos direktyvomis, kurių pagrindu turi būti atsisakyta antžeminės analoginės televizijos, matomos su „kambarinėmis“ arba „kolektyvinėmis“ antenomis. „Mums, kabelinės televizijos tinklams, šis žingsnis itin svarbus. Tačiau dar svarbiau, kad vartotojai suprastų, jog analoginė televizija, transliuojama kabeliniais tinklais niekur nedings, – sako INIT rinkodaros direktorė Olga J. Belova. – Taigi skaitmeninimosi procesas neturi versti INIT arba VINITOS abonentų nerimauti, o atverti naujas galimybes ir padaryti gyvenimą spalvingesnį“.

Prisiminkime televizijos istoriją

Televizijos pavadinimas pirmą kartą pavartotas dar 1900 metais Prancūzijoje, o 1926 metais atidaryta pirmoji televizijos studija Londone, kuri jau transliavo BBC bandomąsias laidas. Galbūt televizijos galimybės būtų pradėjusios plėtotis daug sparčiau, tačiau Antrasis pasaulinis karas šį procesą kiek sustabdė. Karui pasibaigus televizijos vystymuisi pasipriešinti jau negalėjo niekas. Lietuvoje televizija buvo pradėta transliuoti 1957 metais. Tuo metu šalyje buvo apie 30 televizorių, kurių skaičius metų pabaigoje išaugo iki 1,5 tūkstančių. Galbūt kai kas ir dabar prisimena, kaip vaikystėje per vos įžiūrimą ekraną su dideliu pasigėrėjimu stebėdavo neryškią ir nespalvotą televizijos programą. Tik praėjus dar aštuoniolikai metų spalvota televizija buvo pradėta transliuoti ir Lietuvoje. Tačiau pasidžiaugti šia naujove galėjo ne visi – tiesiog tuo metu dar nedaugelis turėjo spalvotų televizorių. Skaitmeninės televizijos istorija Lietuvoje prasidėjo 2002 metais, kai buvo vykdomas skaitmeninės televizijos transliavimo eksperimentas. Nuo 2006 metų skaitmeninės televizijos paslaugas Vilniuje pradėjo teikti telekomunikacijų bendrovė VINITA. Tais pačiais metais bendrovės INIT skaitmeninis signalas pasiekė ir Kauno gyventojus. Tačiau atsiradus šiai naujovei, Lietuvos gyventojai ne taip aktyviai domėjosi ir naudojosi skaitmenine televizija palyginti su užsienyje vyravusia praktika. Didelę įtaką tam turėjo gerokai vėliau Lietuvoje pradėtos diegti pažangios technologijos ir gana ryškūs kultūriniai skirtumai, nes lietuviai kiek sunkiau priima naujoves lyginant su kitų šalių gyventojais.

Kur slypi skaitmeninės televizijos privalumai?

Norintys tapti skaitmeninės televizijos abonentais turi pasirūpinti skaitmeniniu imtuvu, kuris užtikrina kelis kartus geresnę vaizdo kokybę, leidžia pasirinkti norimą televizijos programos kalbą ir subtitrus. Bendrovių INIT ir VINITOS abonentai tokius imtuvus, užsisakius paslaugą, gauna nemokamai. Vienas iš akivaizdžių INIT ir VINITOS teikiamos skaitmeninės televizijos pranašumų – galimybė pačiam abonentui formuoti TV programų paketą pagal savo poreikį. Šiuo metu INIT ir VINITA siūlo 14 teminių paketų, tarp kurių – daugelio mėgstami „Sporto“, „Filmų“, Muzikinis“ programų paketai. Dar vienas skaitmeninės televizijos privalumas – elektroninis programų gidas. Jis suteikia galimybę peržiūrėti laidų sąrašą, greitai surasti televizijos programą, pateikia trumpus laidos ar filmo aprašymus. Programų užrakto kontrolė leidžia tėvams apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamų televizijos laidų ir filmų.

Ateityje – asmeninė televizija

Nors Lietuva dar tik žengia į skaitmeninės televizijos amžių, pasaulyje skaitmeninės televizijos galimybės plečiasi. Šiuo metu pasaulyje vyrauja tendencija dar labiau suasmeninti televiziją – kiekvienam vartotojui sudaryti sąlygas pasirinkti filmo ar televizijos laidų transliacijos laiką, įsirašyti įdomių ir aktualių laidų, pasirinkti norimą kalbą ir netgi išvengti reklamos pertraukėlių. Lietuvoje tokiomis paslaugomis galėsime pasinaudoti dar tik ateityje, tačiau jau šiandien turime visas galimybes mėgautis aukščiausios kokybės televizija.

Šaltinis: spredas.lt

Rodomas puslapis 2 iš 212