Tag Archives: stogo dengimas

Medžiagų kiekis, reikalingas stogui uždengti

                  Kiek reikia medžiagų stogui uždengti, priklauso nuo įvairių faktorių: keraminių ar betoninių cerpių dydžio, dangos pobūdžio bei stogo nuolydžio. Nuo statesnio stogo vanduo nuteka geriau, todėl, pvz., klojant plokščias ar betonines čerpes, dangos sąnaudos gali būti mažesnės. Kaip preliminarios vertės dominuoja tokie skaičiai: plokščių čerpių prireiks apie 35 vienetų vienam kvadratiniam metrui. Išdrožinės čerpės paprastai būna didesnio formato, be to, jos persidengia tik ties išdrožomis. Taigi, jų kvadratiniam metrui prireiks tik 15-20 vienetų. Betoninių čerpių („Heidelbergo čerpių” ar „Frankfurto plokščių”) vienam kvadratiniam metrui reikės apie 10 vienetų. Žinoma, yra ir kitokių, mažesnio formato, betoninių čerpių, kurių reikės daugiau. Nesvarbu, kokios čerpės bus naudojamos, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į čerpių formą.

Apkalos lentjuosčių sandūros visuomet turi atsidurti ant gegnės. Atstumas tarp gegnių įvairuoja priklausomai nuo stogo. Nustatant lentjuosčių kiekį, naudinga atsižvelgti į liekančias atraižas. Stogo dangos uždėjimas rūšis ir nuolydis įtakoja grebėstus, atstumą tarp jų, taigi ir skaičių. Šiuo metu rinkoje siūloma daug įvairių keraminių ir betoninių stogo čerpių, todėl dauguma gamintojų pateikia technines instrukcijas ir informacines brošiūras, kuriose nurodo vidutinį atstumą tarp grebėstų. Apskaičiuojant būtina nepamiršti, kad grebėstai visuomet atsiremia į gegnę. Dėl to taip pat gali susidaryti likučių, į kuriuos derėtų atsižvelgti apskaičiuojant. Geriausia yra išmatuoti grebėstų ilgį, apskaičiuoti grebėstų skaičių vienai gegnei ir galiausiai palyginti, kokio ilgio grebėstus naudojant susidarys mažiausiai likučių. Antrinių grebėstų — t. y. vėdinimui per vėdinimo tarpą reikalingų grebėstų — kiekis atitinka stogo gegnių ilgį, nes čia vėl galima panaudoti nupjautas dalis ir medžiagų likučius.

Tvirtinimo medžiagų — stogo tolio ar vielos smeigių kiekis priklausys nuo planuojamų darbų apimties. Taisymo darbams pakaks nedidelio kiekio staty-bos ar meistravimo reikmenų parduotuvėje vienetais ar kilogramais supakuotų vinių.

Skiedinio stogui dengti sąnaudas nustatyti sunku. Paruoštas naudojimui skiedinys paprastai parduodamas didesniais tūriais. Be to, jis dažnai turi atspalvį, o tai (ypač taisant senus stogus) nemaloniai krinta į akis.

Profesionalo patarimas Jei remontui reikia nedaug skiedinio, jį galima pasigaminti pačiam: 8 tūrio dalis 0-2 mm frakcijos smėlio, 1 tūrio dalį cemento ir 2 tūrio dalis hidraulinių kalkių sumaišius su vandeniu, gaunamas naudojimui tinkamas skiedinys, viską gali pasidaryti savo auksinėmis rankomis, svarbu, kad jos būtų miklios ir netingėtų dirbti. Šaltinis paimtas iš www.statybanamo.lt .

 

Stogų dangos

  Ant pluoštiniais cemento lakštais dengto stogo galima vaikščioti tikant vaikščiojimui ir darbams skirtų tiltelių. Šiuolaikiniai banguoti lakštai  asbesto neturintys produktai. Senų, asbesto turinčių lakštų nereikėtų perdirbinėti, nes darbo metu susidaro sveikatai kenksmingos dulkės.

Stogo tolis dabar dažniausiai gaminamas iš bitumo. Bitumas naftos perdirbimo procese gaunama medžiaga. Prisotinus juo kartoną, tekstilinę vatą ar stiklo plaušo audinį, gaunamos įvairių savybių ruloninės stogo ir izoliacinės dangos. Kai kuriuos produktus galima taikyti tiesiogiai stogui sandarinti. Alternatyva iki šiol naudotam stogo toliui yra bituminės malksnos. Jos prie apkalos gali būti tvirtinamos vinimis.

       Metalinės stogo dangos,viena vertus, naudojamos metaliniams stogams formuoti, antra vertus, jos visų pirma taikomos mūro ir frontono apdailai, dūmtraukių apjuosimams ir sąlajoms formuoti. Metalinės stogo dangos lengvai formuojamos, todėl, lankstant ir formuojant užkaitus, galima sukurti beveik bet kokius sujungimus.

         Vario skardos. Varis — labai atsparus metalas, kuris išorėje suformuoja nuo korozijos apsaugančią patiną. Vario skarda parduodama rulonais arba lakštais. Užkaitams formuoti tinkamiausia būtų minkšta klasės 0,6 mm storio varinė skarda.

        Karšto cinkavimo būdu apdorotos plieno skardos. Plieno skardos, apdorojant karšto cinkavimo būdu, apsaugomos nuo korozijos. Jų galima Įsigyti rulonais arba lakštais. Stogo darbams skirtos skardos storis paprastai būna 0,6 mm. Jas nau-dojant reikia stengtis nepažeisti apsauginio cinko sluoksnio.

        Titano cinko skardos: titano cinkas — lydytas cinkas, kurio sudėtyje yra nedaug vario ir titano. Jis perdirbamas į juostas ir lakštus. Stogo dangoms ir kaip apsauginė skarda stogams dengti jis paprastai būna 0,6 mm storio.

        Antikorozinė apsauga yra svar-bu, nes korozija, — metalų irimas vykstant įvairiems cheminiams procesams, — veikia beveik vi-sas medžiagas. Korozijos sąlyga — oras ir vanduo. Ją paspartina agresyvūs vandens sandai bei ištirpusios statybinių medžiagų ar ore esančių kenksmingų medžiagų komponentai. Stogo dangoms naudojami tik tokie metalai, kurių pavir-šiuje susiformuoja apsauginis sluoksnis. Vis dėlto reikia žiūrėti, kad ant skardos ir latakų neužsilaikytų vanduo. Vadinamoji kontaktinė korozija pasireiškia tuomet, kai veikiant drėgmei tarpusavyje kontaktuoja jvairūs metalai. Juos galima išdėstyti į eilę, pradedant nuo mažiau taurių ir baigiant tauresniais: aliuminis (Al), cinkas (Zn), geležis (Fe), švinas (Pb), alavas (Sn) ir varis (Cu). Liečiantis įvairiems metalams, mažiau taurų metalą gadina labiau taurus. Lydinio viduje irimas nevyksta. Visų pirma būtina prie naudojamo metalo pritaikyti tvirtinimo medžiagas: cinkuota ar cinko skarda tvirtinama cinkuotomis (o ne varinėmis) vinimis ar medsraigčiais, vario skardos  varinėmis (ne cinkuotomis) vinimis ar medsraigčiais. Be to, pvz., iš varinės dūmtraukio skardos išsiskiriančios metalo dalelės gali sugadinti cinko stoglatakius.