Tag Archives: vilniuje

Kraustantis praverčia profesionalų rankos

perkraustymaiPersikėlimas į naują būstą – ne tik smagus, jaudinantis, bet ir atsakingas procesas. Perkraustymai reikalauja laiko, protinių bei fizinių pastangų. Sukauptas turtas – ne kokie šiukšlių maišai, tad apie mėtymą kaip papuola negali būti nei kalbos.

Perkraustymus galima išskaidyti į dvi rūšis – smulkių bei stambių daiktų gabenimą. Žinoma, jei gilintumėmės į šią sritį labiau, tuomet paaiškėtų, jog kraustymasis pasitaiko ne tik tarp „paprastų“ gyventojų, bet ir tarp įstaigų. Nesunku suprasti, kad kroviniai vežami ne tik iš vieno miesto vietos į kitą, bet ir kursuojama tarp miestų. Na, o smulkūs bei stambūs daiktai, apie kuriuos buvo užsiminta, taip pat yra neatsiejami nuo įvairių pertvarkymų. Trumpai tariant, galima nupaišyti visą schemą, kur iš žodžio „perkraustymai“ vingiuotų daugybė rodyklių.

Vienas būstas – daugybė daiktų. Skirtingi miestai – nemažas atstumas. Įmonė – konfidenciali informacija. Vien šie paminėti dalykai suponuoja apie tai, jog kraustantis reikia sugebėjimų. Ši tema itin aktuali muzikantams. Gitaros ar fleitos pervežimas gal ir nėra pernelyg sudėtingas, tačiau kalbant apie, pavyzdžiui, pianiną, taip neatrodo. Pianino pervežimas reikalauja nemažos transporto priemonės, tad lengvasis automobilis netiks. Paprasta priekaba taip pat greičiausiai netaps išeitimi. Iš tiesų net pats šio instrumento išnešimas laukan eikvoja jėgas. O muzikanto siela jautri… Negalima leisti pianinui nukentėti. Tokiu atveju perkraustymai sklandžiausiai vyksta į pagalbą pasitelkus profesionalus. Tam yra daugybė priežasčių. Viena jų – jėga. Visai nesvarbu, koks jūsų amžius, tačiau tikriausiai neprilygsite patyrusiems perkraustytojams. Šių darbas tiesiogiai susijęs su įvairiais kroviniais, o tai reiškia ir didelę fizinę jėgą. Jei būsto savininkas užkietėjęs sportininkas, galbūt jis galėtų pasivaržyti su profesionalais. Nors… Ir čia matomas pastarųjų pranašumas. Perkraustymo paslaugos apima ne tik jėgą, bet ir sugebėjimą viską atlikti tvarkingai. Net galint pakelti sunkenybę reikia išlaikyti ją sveiką iki pat taško B.

Iš pirmo žvilgsnio perkraustymai atrodo visai smagūs. Visgi smagiausi jie tuomet, kai darbą atlieka žmonės, kuriems tai kasdienybė. Perkraustymo paslaugos leidžia atsipūsti ir apsaugo nuo nepageidaujamų nuostolių.

Profesinės mokyklos: ko reikia darbo rinkai?

Kiekvienais metais į aukštąsias mokyklas įstoja daugiau nei 30 000 studentų, į profesines mokyklas – vos trečdaliu mažiau. Aukštas profesinių mokymosi įstaigų rodiklis kalba apie jų būtinybę. Beje, beveik pusė priimtųjų turi brandos atestatus. Stojančiųjų į profesines mokyklas kasmet daugėja, o specialybių pasiūla tendencingai auga.

Visuomenėje vis dar sklando mitai, tvirtinantys, kad profesinis mokymas neatitinka šiandieninės darbo rinkos, tačiau šis faktas smarkiai prasilenkia su realybe – profesiją turintis jaunuolis, galintis pasigirti praktiniais įgūdžiais ir teorinėmis žiniomis, visuomet bus vertinamas darbdavio. Žinoma, nuolatos besikeičiantys visuomenės poreikiai suformuoja skirtingų specialybių hierarchiją, t. y. tai, ko ieškoma šiemet, galbūt bus visiškai neperspektyvu prabėgus keliems metams, pvz., visai neseniai truko savo darbą išmanančių statybininkų, tačiau šiuo metu naujų specialistų nebereikia. Siekdamos prisitaikyti prie natūralių pokyčių, profesinės mokyklos Vilniuje siūlo platų mokomų dalykų spektrą.profesinės mokyklos

Profesinės mokyklos Vilniuje stebi darbo rinkos barometrus ir siekia prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Žinoma, tiksliai nuspėti, kokių specialybių reikės po 3 ar 5 metų, yra neįmanoma, t. y. to negali įvardyti nei viena mokymosi įstaiga. Negalima pamiršti ir to, kad profesinio mokymo įstaigos formuoja mažas moksleivių grupeles, be to, jaunuoliai atvažiuoja iš visų Lietuvos regionų ir ruošiasi sugrįžti namo, todėl mokslus baigę specialistai nepasilieka vienoje vietoje.

Realūs pavyzdžiai įrodo, kad įgijus darbo rinkoje paklausią profesiją galima kur kas greičiau susirasti pelningą darbą, nei baigus neperspektyvias universitetines studijas, t. y. darbdavys ieško įgūdžių turinčio specialisto, o ne teorines žinias keturis metus krimtusio jaunuolio. Šiuo metu didesnę nei vidutinę šalies algą (t. y. daugiau nei 2–3 tūkst. Lt, atskaičius mokesčius) uždirba tarptautininių maršrutų vairuotojai, lokomotyvų mašinistai ir automobilių remonto specialistai.

Profesinis mokymas aprėpia įvairias sritis. Pastaraisiais metais ypatingo moksleivių susidomėjimo sulaukė administravimas, architektūra, aplinkosauga, inžinerija, humanitariniai mokslai, mokytojų rengimas, socialiniai mokslai, statyba, sveikatos priežiūra, transporto paslaugos, teisė, veterinarija ir žemės ūkis – moksleiviams suteikiama galimybė rinktis ir įgyti specialybę, kuri labiausiai atitinka jų poreikius ir pomėgius. Be to, pastaraisiais metais profesiniam mokymui yra skiriama ES parama, todėl sparčiai atnaujinama mokymo bazė ir keliama mokytojų kvalifikacija, perkuriamas mokymo turinys, atnaujinamos technologijos ir mokymo priemonės, t. y. siekiama, kad mokiniai išmoktų dirbti su naujausia įranga.

Profesinės mokyklos atveria platų kelią tolimesnėms studijoms. Nemaža dalis profesines mokyklas baigusių moksleivių stoja į kolegijas ir universitetus. Šiuo metu profesinio mokymo įstaigose mokosi apie 50 000 jaunuolių, iš jų daugiau nei 10 proc. stengiasi įgyti ir aukštąjį išsilavinimą. Beje, profesinę kvalifikaciją įgijęs asmuo, stodamas į kolegiją, gauna du papildomus balus, o stodamas į universitetą – vieną. Baigiamojo kvalifikacinio egzamino, įgyto profesinėje mokykloje, įvertinimas gali prilygti valstybiniam egzaminui. Jaunuoliai, turintys tiek praktinių, tiek teorinių žinių, yra vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.