Tag Archives: virtuvės baldai

„Design in Skandinavia“

Skandinavijos šalių profesionalusis dizainas pirmuosius žingsnius žengė XIX amžiaus viduryje, kai kūrėsi amatų ir meno draugijos, moterų, užsiimančių audimu, susivienijimai, kurie vėliau išaugo į dailininkų, dizainerių organizacijas. Amatininkų susivienijimai ir šiandien vaidina svarbų vaidmenį šių šalių kultūriniame, socialiniame gyvenime. Specifines amatininkų stiklo, tekstilės, geležies apdirbimo technikas stengiamasi pritaikyti pramonėje. Šiaurės šalyse tradiciškai dominavo tekstilė, rištiniai ilgaplaukiai kilimai, medžio apdirbimas, keramika. Čia net vaikų baldai atspindi skandinavišką minimalizmą.

Keramikos, porceliano, tekstilės, interjero puošyboje vyrauja vietos floros, faunos, tautodailės ornamentikos elementai. Tradicinių amatų integracija į šiuolaikinį dizainą buvo svarbus faktorius, suteikęs demokratiško minimalizmo pobūdį, kuris XX amžiaus antrojoje pusėje įgijo aiškius metodinius, mokslinius pagrindus, praplėtė ir papildė funkcionalaus bei humaniško Skandinavijos dizaino bruožus.

Švedijoje, šalia amatų, jau XVIII amžiaus pradžioje kūrėsi keramikos, porceliano fabrikai. XIX amžiuje Vidurio Europoje, intensyviai plečiantis pramoninei gamybai, į Skandinavijos šalis iš užsienio ėmus plūsti masinei produkcijai, susirūpinta išsaugoti savo tradicinius verslus, vietos amatus, integruoti juos į besikuriančią pramonę. Sprendimus nulėmė pragmatiški svarstymai, kad pirmiausia reikia ugdyti gerą skonį, savo šalyje rengti specialistus sparčiai besivystančiai medžio, stiklo, porceliano pramonei. Antrojoje XIX amžiaus pusėje Didžiojoje Britanijoje prasidėjęs amatų atgimimas, dar labiau paskatino Skandinavijos šalis burtis į dailininkų bei amatininkų susivienijimus, bendrijas, rūpintis meno, amatų mokyklų steigimu.

1900 metais visos Skandinavijos šalys drauge pirmą kartą dalyvavo Pasaulinėje pramonės gaminių parodoje Paryžiuje, kur buvo demonstruojamos tradicinės Skandinavijos dailės šakos – tekstilė, keramika, stiklas, medis, metalas ir net virtuvės baldai. Parodoje atsiskleidė šių šalių prisirišimas prie savo amatų tradicijų, tautosakos, sakmių. Pasaulinėje parodoje Niujorke šalia Amerikos dizaino futuristinių ateities idėjų, technologijos naujovių triumfo skandinavai pademonstravo demokratišką humanistinį dizainą kaip atsvarą techniškajam. Šioje parodoje buvo pastebėta savita skandinaviškojo dizaino kryptis, kuri po Antrojo pasaulinio karo tapo reikšminga, turėjo įtakos tolesnei dizaino raidai.

Pokario laikotarpiu Skandinavijos šalių vyriausybės skyrė daug dėmesio ir paramos dizaino integracijai į pramonę, kūrybinių asociacijų kūrimui, suprasdamos dizaino svarbą ekonominei pažangai įsitvirtinant tarptautinėje rinkoje.

Atšiaurus klimatas ir santarvė su gamta suformavo savitą skandinavų stilistiką. Kalbant apie baldus – čia nerasime ryškių ir tarsi rėkiančių spalvų. Pirmenybė visuomet bus atiduota funkcijai, o estetika atsiranda iš to paties natūralumo ir minimalizmo. Skandinavų dizaine daugiau visuomet reiškia mažiau ir visai nesvarbu, kad vaikų baldai neapklijuoti knygelių personažais, nes dizaino supratimas ir vertybių skiepijimas prasideda būtent nuo vaikystės. „Pagaminta Skandinavijoje“ – štai toks užrašas reiškia kokybę ir simbolizuota santarvę tarp gamtos, tradicijų ir civilizacijos pasiekimų. Tuo pačiu pavadinimu buvo pradėtas leisti ir žurnalas, kuriame plačiai pristatoma dizainerių kūryba, žinomų ir naujų firmų gaminiai.

Skandinavijos dizainas išlieka išskirtinis, jautriai reaguojantis į naujausias dizaino tendencijas, jas perimantis, tačiau santūriai, savitai transformuojantis.

šviesus interjeras

Kur papietauti?

Daugelis dirbančių žmonių susiduria su problema – pietauti kasdien restorane yra brangu, o gaminti namie ir neštis į biurą daugeliui žmonių yra nepatogu. Šiame straipsnyje palyginsime šių dviejų variantų pranašumus ir trūkumus bei įvertinsime, kokį pasirinkimą turėtų atlikti kiekvienas žmogus.

Pirmiausia, ar Jūsų biure yra mikrobangų krosnelė ar mini virtuvė? Jei biure turite priemonių, su kuo gaminti ar bent pasišildyti maistą – pabandykite pasigaminti savo maisto ir jo atsinešti bent kartą per savaitę. Kartą per savaitę papietavę namie gaminto maisto sutaupysite vidutiniškai nuo 40 iki 60 Lt per mėnesį, nes pietauti restorane kainuoja nuo 10 iki 15 Lt. Žinoma, iš šios sumos reikia atimti gaminimui namie panaudotų produktų kainą.

Kartais vadovai persistengia Biure įrengdami dideles virtuves. Biure nėra būtini visi virtuvės baldai ar spintos kruopų ir kitų neesminių produktų laikymui. Biure užtenka priemonių maisto šildymui – tai mikrobangų krosnelė ar maža viryklė. Daugeliu atveju biure būna daug žmonių, kurie tiesiog fiziškai negalėtų pietų metu sau gamintis net pačių paprasčiausių patiekalų. Taip pat darbo metu daugelis žmonių stengiasi, kuo optimaliau išnaudoti laiką ir negali viso jo skirti maisto gaminimui. Žinoma, yra ir išimčių – kartais žmonės gamina maistą ir biure. Vienas iš kolektyvo narių skiria laiko prieš pietų pertrauką maisto gaminimui, o visi pietų pertraukos metu pietauja. Tokių atvejų pasitaiko mažuose kolektyvuose. Kiekviename biure taip pat būtinas arbatinukas – darbuotojai galės pasigaminti arbatos ar kavos bei maža spinta, kur būtų galima laikyti šiuos gėrimus.

Maisto gaminimui skirtas laikas – nėra sugaištas laikas. Dažnai žmonės stengiasi per dieną atlikti kuo daugiau darbų ir neįvertina, kad reikia skirti laiko ir poilsiui. Maisto gaminimas irgi gali būti poilsis. Kiekvienas patiekalas yra kartu ir meno kūrinys, o ne tik organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų šaltinis. Maisto gaminime reikia daug kūrybos: sugalvoti, kokius ingredientus naudosi, kaip juos apdorosi, kaip patieksi. Tai puikus būdas atsipalaiduoti po rutininių darbų, kuriuos įprastai tenka atlikti daugeliui biuro darbuotojų. Net jei nesate pratę gaminti namie, žinokite, kad virtuvės baldai nėra reikalingi, jei norite paruošti paprastas salotas ar skanią košę.

Restoranuose pateikiamas maistas ne visada yra kokybiškas. Ieškodami, kur kiekvieną dieną galime papietauti dažniausiai renkamės vietas pagal kainą, o ne pagal maisto kokybę. Ne paslaptis, kad įvairių restoranų valdytojai stengdamiesi sumažinti jų patiekalų kainą dažnai taupo būtent kokybės sąskaita. Naudojami ne patys šviežiausi produktai, samdomi mažesnę kvalifikaciją turintys virtuvės darbuotojai. Iš žemesnės kokybės produktų pagamintas maisto skonis gali būti geras ir skonio skirtumą gali pajausti tik specialistai, bet organizmas skirtumą pajaus. Suvalgęs nekokybiškai pagamintą patiekalą jausiesi apsunkęs, neenergingas. Gamindamas maistą namie visada gali būti garantuotas, kad produktai ir gaminimo metodai tau yra priimtini.

Gamindami maistą namie mes sutaupome laiko. Vietoj to, kad pietų pertraukos metu sėstume į automabilį, važiuotume iki artimiausios kavinės, lauktume aptarnaujančio personalo, greitai pavalgome kavinėje ir po visos procedūros keliautume atgal į biurą, mes galime ramiai papietauti per 30 min biure. Teigiama, kad visada pietauti reikia ramiai, neskubant. Svarbu maistą kuo daugiau kartu sukramtyti.

Taigi, pietaudami namie gaminto maisto mes sutaupome, saugome savo sveikatą ir sugaištame mažiau laiko. Panašu, kad tai geriausias būdas pasistiprinti darbo metu. Restoranus ir kavines galime aplankyti kelis kartus per savaitę, kai ten esame susitarę susitikti su partneriais ar draugais.

ofiso virtuvė

Baldų namai „Skraja“ pristato du baldų gamintojus

Baldų namai „Skraja“ yra vienas didžiausių baldų prekybos centrų Vilniuje. Šio patalpose įsikūrę 26 įmonės prekiaujančios įvairios paskirties baldais. Nemažą dalį firmų sudaro ir gamintojai. Prekybos centro atstovai norėdami didinti Lietuviškų baldų gamintojų žinomumą, pristato dvi įmones, įsikūrusias Skrajoje: „Akai“ ir „UAB Balseta“.

„Per pastaruosius dešimt metų įmonių atstovai, sukaupę didelę patirtį baldų gamyboje, gali drąsiai teigti, jog rinkoje įvyko nemažai pokyčių. Vienas svarbiausių yra tas, kad žmonės vis labiau stengiasi sukurti ekologišką ir kokybišką savo namų aplinką. Jei anksčiau baldų gamyboje dominavo medžio drožlių plokštės, tai dabar žmonės vis drąsiau renkasi aplinkai draugiškesnius sprendimus – natūralų medį. Baldai, turintys mažą išliekamąją vertę, traukiasi į užribį“ – teigia „Skraja“ direktorė Ingrida Špakauskienė.

Lietuviška baldų gamintoja „Akai“ kuria miegamojo baldų kolekcijas. Įmonės atstovai įsitikinę, kad baldų gamyboje naudojant natūralų beržą, uosį, ąžuolą, raudonmedį kiekvienas pirkėjas džiaugsis galimybe išlaikyti natūralumą savo namuose. Gamybiniuose procesuose naudojama apdailos medžiagų įvairovė suteikia galimybę sukurti neribotą stilių, spalvų pasirinkimą. Norintieji palengvinti savo buitį, įmonės gaminių asortimente galės rasti baldus su patikimais stalčių, durelių ir specialaus apšvietimo mechanizmais.

Taip pat pastaruoju metu pastebimas išaugęs poreikis kompleksiniams baldų sprendimams. Labai stipriai populiarėja stumdomų durų sprendimas. Naudojant jas galima sukurti patogias, kintamo dydžio patalpas, atskirti erdves ir netgi sumažinti šilumos nuostolius dideliuose būstuose. „Akai“ įmonės darbuotojai sukaupę 20 metų darbo patirtį gali pasiūlyti individualius sprendimus pritaikytus kiekvieno užsakovo poreikiams.

Antrasis baldų namuose „Skraja“ įsikūręs gamintojas yra UAB „Balseta“. Įmonė gamina aukštos kokybės ir prabangaus dizaino miegamojo baldus iš ąžuolo, beržo, uosio ir spygliuočių medienos. Šis lietuviškų baldų gamintojas klientams taip pat gali pasiūlyti platų pasirinkimą ir galimybę užsakyti individualius komplektus. Įmonės konsultantė Ramunė Daunorienė teigia: „Mes džiaugiamės sulaukdami itin kūrybiškų pirkėjų užsakymų, kurie leidžia tobulėti ir mūsų specialistams, dažnai tenka pasukti galvą, kaip įgyvendinti visus klientų norus. Kaip pritaikyti tam tikrus baldus skirtingose erdvėse, mūsų kvalifikuoti specialistai visada padeda ir randa optimalius sprendimus.“ Pirkėjai mėgstantys natūralius sprendimus nenusivils UAB „Balseta“ gaminiais. Įmonė ne tik gamina baldus iš natūralios medienos, tačiau ir nuolatos tobulinasi ekologinių sprendimų srityje.

Baldų namuose „Skraja“ galima rasti platų prekių asortimentą: vaikų, miegamojo, virtuvės baldus. Čia įsikūrę 13 Lietuviškų baldų gamintojų. Taigi lankydamiesi prekybos centre ne tik patenkinsite savo norus, bet ir palaikysite Lietuvos gamintojus.

Dizaineriai 20 amžiuje

XIX amžiaus pabaigoje plati, spalvinga kūrybinių idėjų, stilių panorama, svarbūs mokslo, technikos išradimai tapo pamatu moderniųjų XX amžiaus krypčių plėtotei. Modernizmo kryptys, susiformavusios amžiaus pradžioje, neužleido pozicijų iki pat XX amžiaus vidurio. Jau estetinio sąjūdžio, secesijos laikotarpiu išugdyta menininko individualybė tampa esminiu dalyku formuojantis moderniojo meno kryptims. Kūrėjai nesureikšmina išskirtinių įsipareigojimų socialiniams visuomenės sluoksniams, jų socialinių problemų sprendimui, kurias ypač akcentavo XIX amžiaus viduryje meno ir amatų atgimimo atstovai. Dėmesys sukoncentruojamas tik ties kūrybos profesinėmis problemomis, arba priešingai, peržvelgiamos visų amžių kultūros jas savaip interpretuojant. Kūrybos objektu tampa net paprastos biuro kėdės.

Secesija, griežtai stojusi prieš akademizmą, stilių ir formų eklektiką, įtvirtinusi menų sintezės idėjas, tęsusi estetines nuostatas, netapo tvirtu ir tiesioginiu tarpininku tarp praėjusio ir naujojo technikos amžiaus. Tačiau šis gana trumpas secesijos laikotarpis pirmasis įžengė į XX amžių, davė impulsą daugeliui naujojo amžiaus meno krypčių, o svarbiausia, padėjo išsilaisvinti kūrėjui iš griežtų akademinių kūrybos kanonų. Šio laikotarpio meninių raiškos formų įvairovė jau pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje sudarė prielaidas atsirasti abstrakcionizmui, kubizmui, ekspresionizmui, vėliau – siurrealizmui su secesijos metafiziniais vaizdiniais. Visa tai atspindi net tuo laikotarpiu kurti virtuvės baldai.

Pati meno kryptis, kaip įvairiapusė ir netgi prieštaringa, įkvėpė menininkus individualiai kūrybai, ištobulino linijos, dėmės vaidmenį grafikoje, sugrąžino knygos meno vertybes, įprasmino plakato meną. Šis spalvingas pereinamasis laikotarpis, nors ir davęs impulsą ne vienai naujojo amžiaus meno krypčiai, neužėmė avangardinių ateities pozicijų. Secesijos laikotarpiu nebuvo pasiremta visais naujausiais mokslo, technikos laimėjimais, tik nedaugelis dailininkų užmezgė ryšius su pramonine gamyba, kiti pasidavė simbolizmo, romantizmo nuotaikoms. Menininkai, kurie amžiaus pradžioje savo žvilgsnį nukreipė į naujų išradimų, elektros energijos, industrijos teikiamas galimybes, tapo pirmaisiais dizaineriais, radikaliai pakeitusiais socialinę aplinką ir kūrybai atvėrę naujas erdves.

Secesijos laikotarpiu perimtos kai kurios technikos naujovės, metalinės konstrukcijos, naujos funkcinės paskirties statiniai: prabangūs prekybos centrai, visuomeniniai pastatai, salonai-parduotuvės, parodų paviljonai. Metalinės konstrukcijos buvo svarbus dekoratyvinis interjero akcentas. Šiais laikais esame įpratę metalines konstrukcijas namų interjere sieti tik su laiptų turėklais ar židinio grotelėmis. Aptariamuoju laikotarpiu metalinių konstrukcijų panaudojimas iš ties pasiekė nematytas aukštumas.

Secesija daug prisidėjo prie darnaus interjero sukūrimo bei ornamento pritaikymo plokštumoje. Šio laikotarpio interjerai, virtuvės baldai, apyvokos daiktai savo puošybiškumu daug kur prasilenkė su funkcijos logika. Tačiau, antra vertus, leido kitaip pažvelgti į daiktiškąją aplinką, interjerą formuojančius meno kūrinius, ištrynė ribas tarp vadinamojo aukštojo ir taikomojo dekoratyvinio meno. Pereinamuoju laikotarpiu sustiprėjo dėmesys interjerų įrangai, dekoratyvinei dailei, buitinės paskirties daiktams, baldų dizainui. Pasikeitė požiūris į amatus, meno svarbą, jo vietą visuomenėje, atgimė kalvystės, stiklo, keramikos, vitražo, mozaikos menas. Dauguma dailininkų pradėję nuo tapybos studijų, palengva perėjo prie dekoratyvinių, apyvokos daiktų, net prie architektūros objektų projektavimo. Pirmieji amžiaus pradžios dizaineriai buvo tapytojai ir tai jiems nesutrukdė tapti mašinos amžiais, šiuolaikinio dizaino pradininkais.

Krėslas

Kaip išsirinkti gerus baldus?

Kiekvieno namuose yra tokia vieta, kurią visi vadina virtuve. Vieni ją tiesiog dievina ir ten gali praleisti valandų valandas, kiti visai nemėgta joje suktis. Tačiau bet kuriuo atveju visiems norisi, kad ši namų dalis, kurioje gaminamas gardus maistas ar tiesiog šaldytuve laikomi įvairūs pusfabrikačiai, būtų jauki, prabangi ar tiesiog elegantiška. Nuo seno virtuvėje sukdavosi moterys, tačiau šiandieniniame pasaulyje šiuos įsisenėjusius stereotipus laužo puikūs maisto ruošybos meistrai – vyrai. Pasirodo, kad jiems būti virtuvės šefais yra daug paprasčiau jau vien dėl to, kad jie nėra šioje patalpoje nesijaučia tarsi įkalti, kaip kartais pasijunta moterys. Kai į maisto gamybą žiūrima kaip į meną, o ne rutiną gaunamas puikus rezultatas. Šį faktą patvirtina ir tai, kad pačiuose geriausiuose ir prabangiausiuose pasaulio restoranuose pagrindinį vaidmenį virtuvėje atlieka vyriškosios giminės atstovai. Prieš kelis šimtmečius pati virtuvės patalpa ar tuo labiau virtuvės baldai nebuvo pati svarbiausia ar reprezentatyviausia namų dalis. Dažniausiai prie puodų sukdavosi tarnaitės, o namų ponioms reikėdavo sugalvoti tik tai, ką ant švaria staltiese padengto stalo jos norėtų matyti per pietus ar vakarienę. Tuo metu virtuvės baldai buvo paprasti ir neišvaizdūs. Rečiau naudoti ir įvairūs raižiniai ar kiti papuošimai. Tačiau pagrindinė tokių baldų gamybinė medžiaga buvo mediena. Šiame amžiuje tikro medžio gaminius noriai keičiama medienos drožlių plokštėmis, tačiau pastarosios palyginus su tikro medžio gaminiais yra mažiau patvarios. Prasti ir mažiau kokybiški gaminiai iš viso didelė bėda pačiam naudotojui. Nuo drėgmės atsilupa kraštai, deformuojasi forma. Tačiau dažnai vartotojo pasirinkimą lemia kaina, kuri gali būti labai ženkli. Kartais verta tikro ir kokybiško gaminio paieškoti net dėvėtų baldų parduotuvėse. Pasirodo ten galima aptikti tikrų perliukų, net antikvarinių baldų ir už visai nedidelę kainą. Medžio gaminiai gali būti šlifuojami ir perlakuojami. Po tokių atnaujinimų galite nebeatpažinti to, ką įsigijote kaip panaudotą, tačiau kokybišką ir tikrą daiktą. Tačiau nereikėtų apsigauti ir prieš perkant baldą labai gerai jį apžiūrėti, išbandyti, sulankstyti ar pastatyti.

odiniai baldaiO kaip išsirinkti tikrai gerus baldus? Juk pagal statistikos duomenis, lietuviai baldus atnaujina ne dažniau kaip kartą per 10 metų? Nors kainų atžvilgiu išsirinkti atrodo visai nesunku, tačiau visuomet dėmesį kreipkite į baldo kokybę. Ir visai nesvarbu ar tai mediniai virtuvės ar svetainei skirti stilingi odiniai baldai. Išsiaiškinkite kaip jie buvo pagaminti ir kokios medžiagos panaudotos, ar yra lengvai surenkami. Juk pirkdami čiužinį lovai mieliau renkatės tokį, kuris pagamintas iš natūralių ir sveikatai nekenksmingų medžiagų. Taigi ir pačią lovą derėtų rinktis tokią, kuri drąsiai kambaryje išbus nesugriuvusi tikrai ilgiau nei dešimtmetį. Juk geri baldai gali būti puikia investicija. O jei turite fantazijos ir planų kaip turėtų atrodyti vienas ar kitas baldas – dar šauniau. Tokias idėjas mielai įgyvendina medžio meistrai, kurie geba sukurti tokius stulbinančius meno kūrinius net iš tokių dalykų kaip kambario durys.

Taigi, visuomet svarbu baldą gerai prižiūrėti. Medinius baldus valykite drėgna servetėle, neleiskite garams ant jų patekti, saugokite nuo stiprių cheminių valiklių. Panašiai saugomi ir odiniai baldai. Jų paviršius jautrus net tiesioginiams saulės spinduliams, taigi ką kalbėti apie įvairias namuose naudojamas valymo ar dezinfekavimo priemones. Geriausiai tokius baldus nuvalyti padės vandeniu ar specialiai odiniams baldams skirtais valikliais sudrėkinta šluostė.

Kokia turi būti virtuvė?

Senų namų savininkai mėgsta kalbėti apie jų išsaugojimą ar restauravimą. Bet retai išgirsite juos kalbant apie senovinės virtuvės ir jos vintažinės įrangos išsaugojimo sprendimus. Istoriniai namai, kuriuos daug kas tiesiog dievina, storos sienos, prabangus parketas ir daugelis kitų vertingų laiko ir meniniu požiūriu elementų tiesiog savaime suvokiami kaip didelė vertybė. Tačiau kalbant apie virtuvės patalpas kalba pasisuktų šiek tiek kita linkme. Istoriniai virtuvės baldai dera ne tik antikvarinėje aplinkoje, tačiau sujungti šiuolaikinius poreikius tokioje patalpoje yra žymiai sudėtingiau. Senovinės virtuvės būdavo nefunkcionaliai išplanuotos, neatitiko šiandieninių reikalavimų ir paprastai sakant buvo tiesiog neveiksmingos. Tipiškas prieškario virtuvės modelis: viryklė, kriauklė, šaldytuvas, stalas, spinta ar spintelės indams ir įrankiams susidėti. Štai visi virtuvės baldai! Atrodytų ko šiame sąraše dar gali trūkti? Tačiau kalbant apie funkcionalumą ir erdvinį išplanavimą – vietos tobulumo paieškoms dar apstu.

virtuvės baldaiVirtuvės modernizacija prasidėjo palyginus labai neseniai. Bene prieš pusšimtį metų žmonės pagaliau atsigręžė į šią dvarų klestėjimo epochos metu visai užmirštą ir tik tarnų naudotą namų patalpą, kurioje užgimdavo gardžiausi šventinių vakarienių patiekalai ir įvairūs skanėstai. Nekalbėsime apie vargingojo visuomenės sluoksnio gyvenimo būdą ir kokybę. Užteks pasakyti tik tiek, kad socialinių būstų dėka ir užgimė tokių idėjų kaip funkcionalumas virtuvėje paieškos. Tačiau tai paskatino ir negatyvius procesus. Visų pirmiausia – medžiagų pakeitimas analogiškomis, pigesnėmis, dirbtinėmis. Medinis parketas pamažu prasiskverbė sintetinio linoleumo spalvose, tapytą ar lipdytą sienų puošybą pakeitė nykios gipskartonio plokštės, o medinius rankų darbo baldus išstūmė retai kokybiški faneros pusfabrikačiai. Žvelgiant iš finansinės pusės – patalpų įrengimas ženkliai atpigo ir leido paprastiems žmonėms bent šiek tiek priartėti prie turtingųjų luomo. Tačiau kokybės prasme mūsų karta vis dar gyvena kičo ir beskonybės standartuose. Priimtina norma tampa netikro parketo klojimas ar pigios plastikinės lentelės. Šiandieniniame pasaulyje natūralią medieną bando pakeisti plastikas ar metalas, tačiau gero skonio interjero kūrėjams tai nesugadins. Šios naujojo amžiaus medžiagos gali dar labiau praturtinti ir paįvairinti net ir senovinį ar klasikinį interjerą. Svarbiausia jausti saiką ir gebėti suderinti iš prigimties visiškai skirtingus elementus. Viena raudona plastikinė kėdė su metaline joja ir provokuojančiai blizgiu paviršiumi privers atsigręžti kiekvieną, kuris tik įžengs į klasikinio interjero virtuvę ar darbo kambarį.

Kalbant apie virtuvės funkcionalumą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kuria pasaulio kryptimi išdėstyti langai ir ar daug saulės pro juos patenka įvairiu dienos metu. Jei šviesą užstoja medžiai ar kiti pastatai, venkite tamsių, šaltų atspalvių. Tokiu atveju geriau rinktis šiltus ir pastelinius spalvų paletės tonus. Jei pritrūktų ryškios spalvos – teisingai parinkite ir išdėstykite ryškius akcentus. Juo gali būti šviestuvas, stalas ar kėdės. O gal net paveikslas. Tinkamai parinkti virtuvės baldai kuria ne tik pačios virtuvės stilistiką, bet net ir namų šeimininkų nuotaiką, nes būtent šioje erdvėje praleidžiama didžioji viso žmogaus gyvenimo laiko dalis.

Jei istoriniuose pastatuose stengiama išsaugoti ir atkurti autentiškumą, tai virtuvėje viskas tarsi apsiverčia aukštyn kojomis. Ši unikali erdvė reikalauja bene pačių didžiausių finansinių investicijų ir tuo pačiu modernaus požiūrio. Patogūs paviršiai, funkcionalus išplanavimas, naujausios technologijos ir visapusiškas patogumas bei jaukumas – visa tai turi būti ten, kur praleidžiame nemažą laiko dalį sukurdami skaniausius kulinarinius šedevrus.

Baldų istorija: nuo priešistorės iki mūsų

I dalis

Namuose mus supa lovos, kėdės, spintelės, svetainės, darbo, virtuvės baldai ir kiti, bet ar mums kada nors šovė į galvą mintis išsiaiškinti, kaip šie baldai atsirado? Kas juos išrado, kodėl kėdės ar kiti baldai atrodo taip, o ne kitaip? Būtent apie baldų vystymosi istoriją ir bus šis kelių dalių straipsnis.

Priešistoriniai baldai

Žmonėms pradėjus gyventi sėsliai ir užsiiminėti žemdirbyste iškilo poreikis gamintis baldus. Europoje vieni seniausių baldų yra datuojami akmens amžiui. Škotijoje, Orkney saloje, kaime pavadinimu Sara Brae yra aptikti iš skaldytų akmenų suręsti namai, kurių stogas buvo gaminamas iš banginio odos ir durpių. Šioje gyvenvietėje rastos pirmosios žinomos lovos ir spintelės iš akmens. Gyvenvietei daugiau nei 4000 metų.

Senovės Egipto laikotarpis

Žinoma, kad turtingi egiptiečiai gyveno didžiuliuose, prabangiuose namuose su daugybe kambarių ir tarnų. Šių namų sienos buvo išdažytos spalvotais dažais, o grindys dengtos plytelėmis. Savo namuose egiptiečiai naudojo medinius baldus: lovas, kėdes, stalus ir skrynias daiktų laikymui.

Taip pat yra žinoma, kad to meto gyventojai, skirtingai nei yra rodoma filmuose, miegant nenaudodavo pagalvių. Vietoje šių galvas egiptiečiai atremdavo į medines atramas.

Paprasti žmonės gyveno namuose pastatytuose iš molio. Dėl karšto klimato, naktimis buvo miegama ant grindų, kurios veikdavo, kaip vėsintuvas. Dienomis visi palikdavo namus, kuriuose buvo labai karšta ir stengdavosi, kuo daugiau laiko praleisti lauke. Vargšų namuose baldai buvo labai paprasti, tuo laikotarpiu buvo galima tik pasvajoti apie įprasčiausius virtuvės baldus: stalus ar kėdes. Įprastai lauke aplink sienas buvo lipdomi specialūs plytiniai suolai, tam tikru dienos metu sienos suteikdavo šešėlį. Taip pat namuose buvo naudojamos nendrinės skrynios ir medinės sieninės lentynos daiktų laikymui.

Senovės Graikija

Senovės Graikijoje netgi pasiturinčiųjų namuose baldai buvo labai paprasti, tenkinantys svarbiausius poreikius. Graikai daiktus laikydavo medinėse skryniose arba kabindavo ant į sienas įkaltų medinių vinių-pakabų. Turtingųjų namuose taip pat buvo galima rasti spintelių, kuriose buvo laikomi brangūs indai. Visi žmonės ilsėdavosi ant sofų, kurios nakties metu virsdavo ir miegamomis vietomis. Sofas sudarė medinis rėmas ir iš virvės nupintas tinklas, prilaikantis kilimėlį, kurį dabar galėtume vadinti čiužiniu. Graikai vadovavosi racionaliomis taisyklėmis rinkdamiesi baldus, nesistengdami išsiskirti.

Senovės Roma

Romoje turtingi žmonės mėgavosi prabanga: sienomis aplipdytomis mozaikomis, langais iš stiklo ir netgi centralizuota šildymo sistema „hypocaust“. Turtingų romiečių namuose buvo galima rasti gausybę paveikslų. Žinoma, norint gyventi komfortiškiau atsirado poreikis ir patogesniems baldams. Žmonės valgydami ilsėjosi ant patogių sofų, dengtų audiniu ir minkštais čiužiniais, kėdės taip pat buvo paminkštintos. Virtuvės baldai buvo labai paprasti, kadangi čia besidarbuojančiais vergais niekas per daug nesirūpindavo. Reikia suprasti, kad prasčiau pasiturintys romiečiai turėjo tenkintis paprasčiausiais baldais.

Saksų ir kitų genčių laikai

Sugriuvus Romos imperijai, Europoje pradėjo karaliauti gentys iš šiaurės: saksai ir kitos. Saksų gyvenimo sąlygos ir būdas buvo labai griežtas ir netgi sudėtingas, baldai buvo sunkūs ir kieti. Dažniausiai šių gentyse vyravo vienas pastatas, kuriuo dalinosi visa gentis. Gentinėje visuomenėje vadų pareigas užėmusieji ir šių šeimos nariai miegodavo lovose su minkštai čiužiniais, o kiti turėdavo gultus ant žemės.

Iš tiesų apie šiame laikotarpyje naudotus baldus yra žinoma mažiausiai, kadangi vėl sugrįžusioje gentinėje struktūroje į rašytinius šaltinius buvo žiūrima kaip į romiečių – pavergėjų įrankį.

Taigi šį kartą tiek, kitoje dalyje pradėsiu pasakojimą nuo viduramžiais naudotų baldų.

Tudorų baldai

Ar žinojote, kad Tudorai yra vieną garsiausių šeimų valdžiusių Angliją? Šios šeimos valdymo laikotarpis prasidėjo 1485 ir baigėsi 1603 metais. Tudorų dinastijai priklausė tokie kilmingieji, akip Karalius Henris VIII, jo dukterys Kruvinoji Merė bei Elžbieta I. 1485 metais Henris Tudoras laimėjo Bosvorto mūšį po kurio buvo išrinktas Anglijos karaliumi. Svarbu paminėti, kad šis karalius užbaigė vieną aršiausių pilietinių karų šalyje, vadinamu rožių karu. Įdomu, kad Tudorai valdė naujos epochos atsiradimo metu. Karaliaujant Henriui VIII Europoje pradėjo atgimti Renesanso idėjos. Žinomi Tudorų šeimos atstovai paliko žymę žemyno istorijoje, kaip naujosios eros meno puoselėtojai. Kadangi nuolatos rašau apie įvairiausius baldus, šiame straipsnyje papasakosiu būtent apie Tudorų šeimos baldus .

Žinoma, kad Tudorų valdymo laikotarpiu baldai daugiausiai buvo gaminami kaimuose naudojant vietinę medieną ir tada atvežami į dvarus. Tik pasiturintys ponai sau galėjo leisti importuoti baldus iš užsienio, dažniausiai Prancūzijos.

Tudorų baldai – lovos

Neturtingi Tudorų šeimos atstovai miegodavo ant šiaudinių čiužinių uždengtų paklodėmis. Lovų galvūgaliuose nebūdavo atramos, taigi vietoje jos buvo naudojami rastai prie kurių buvo dedama savotiška to meto pagalvė. Turtingesni garsiosios šeimos atstovai miegodavo didelėse medžio raižiniais išmargintosiose lovose, kurių kampuose stovėjo raižyti kuolai prilaikantys veliūro užuolaidas, iš tiesų tokias pačias galite matyti filmuose apie viduramžius. Pagalvės ir čiužiniai buvo prikimšti plunksnų ir pūkų.

Tudorų kėdės

Vėlgi neturtingi šeimos atstovai negalėjo sau leisti prabangių to meto kėdžių. Iš tiesų tuo laikotarpiu kėdės apskritai nebuvo labai įprastas reiškinys namų baldų sąraše. Dėl savo praktiškumo tiek dvaruose, tiek paprastose pirkiose dažniau buvo naudojami suolai. Didžiules kėdes su atlošais turėjo tik ponai valdantys savo žemes ir žinoma karalius. Dabar tas įspūdingas kėdes vadiname sostais.

Tudorų stalai

Stalai buvo labai paprasti. Dažnai stalo pakaitalui buvo naudojami suolai ant kurių buvo padedami daiktai. Valgio metu buvo pasitelkiami taip vadinami ožio tipo stalai, kuriuos buvo lengva patraukti ir padaryti vietos tarnams miegoti. Taip pat vietoje stalo buvo įprasta naudoti skrynias, kurios buvo uždengiamos lininėmis staltiesėmis. Žinoma, karališkuosiuose rūmuose ypač valdant karalienei Elžbietai išpopuliarėjo puošti raižiniais sunkesni stalai.

Tudorų baldai – skrynios

Šis baldas bene vienas populiariausių Tudorų valdymo metu naudotų baldų. Skrynios dažniausiai buvo gaminamos su ant keturių kojų, mat to meto grindys buvo gana nešvarios ir šlapios, taip pat namuose ir netgi karališkuosiuose rūmuose buvo gausu įvairiausių parazitų ir graužikų. Skrynios buvo gausiai išpuoštos raižiniais, gamintos iš sunkaus medžio. Įdomu, tai kad tuo metu lagaminai nebuvo naudojami keliaujant taigi skrynios atstojo kelionių lagaminus. Beje, karališkoji Tudorų šeima dažnai kraustydavo iš vieno dvaro į kitą, taigi su jais keliaudavo ir visas gausus turtus sutalpintas didžiulėse skryniose.

Tudorų lentynos

Tudorų laikotarpiu labai išpopuliarėjo komodos su ant jų pastatytomis lentynomis. Įdomu, kad lentynų skaičius bylojo apie savininko turtinę padėtį. Įprastai šie baldai buvo lengvai surenkami ir išrenkami. Dažniausiai naudojami tik pokylių ar švenčių metu. Į lentynas buvo dedamos geriausios lėkštės, aukso ir sidabro dirbiniai. Svečiai matydavo, kaip tarnai išdėlioja prašmatnius indus.

Virtuvės baldai

Tudorų valdymo metu ir dar keletui amžių po valdymo virtuvės baldai nebuvo tokia svarbi detalė. Tuo metu virtuvės buvo atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų ir jose lankydavosi tik tarnai. Taigi virtuvės buvo išplanuotos labai paprastai, kartais jose net nebuvo stalo, vietoje jo buvo naudojamos kaladės, tiek sėdėjimui, tiek maisto ruošimui.

Štai ir viskas šį kartą tiek apie vienos garsių Angliją valdžiusių šeimų baldus.

Tudorų kėdė

Virtuves baldai

Virtuvė – vieta, kurioje visada turi būti jauku

Virtuves baldai

Virtuves baldai

Ne salonas, ne valgomasis ar dar kitas namų kampas yra svarbiausia namų vieta, bet būtent virtuvė. Todėl ir virtuves baldai turi padėti kurti jaukumą ir šilumą ten, kur šeima praleidžia pakankamai daug laiko.

Kaip niekada daug baldų gamintojų skelbiasi gaminantys šiuolaikiškus ir kokybiškus virtuves baldus pagal kiekvieno asmeninį poreikį ir pageidavimą. Vienur kaina didesnės, kitur mažesnė. Nuo ko tai priklauso ir kur pagaminti baldai bus kokybiškiausi? Keli patarimai galbūt padės apsispręsti prieš užsisakant virtuves baldus.

Kaip išsirinkti baldus?

Kokią virtuvę norite turėti, yra jūsų asmeninis reikalas, tik verta pagalvoti, ar tai, kas gražiai atrodo kataloge, tiks jūsų butui ar namui. Atkreipkite dėmesį į virtuvės plotą, išplanavimą. Nepamirškite spalvų ir medžiagų. Tai, kas pradžioje gali atrodyti gražiai, kaip pvz. ryškios spalvos, greitai ims varginti ir atsibos. Tam tikri virtuves baldai akcija pritaikius gali kainuoti labai nedaug, tačiau ar verta pirkti vien dėl to? Kai kas gali būti universalu, tačiau gaminant pagal užsakymą, verta išnaudoti viską, kas yra geriausia, kad jūsų virtuvė taptų ne tik graži, bet ir patogi, savo funkcijas atliekanti vieta.

Baldai nematuojami metrais

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į kainą. Maža pradinė kaina nebūtinai reiškia mažesnę galutinę viso virtuvės baldų komplekto kainą. Kai kurie gamintojai matuoja baldus metrais. Tarkime, galite rasti skelbimus, kur bus parašyta, kad virtuvės baldai kainuoja tiek ir tiek litų už metrą. Dažniausiai tokie pasiūlymai neatitinka realybės. Baldai labai skirtingi, todėl kas įskaičiuota į tą metrą, taip pat gali labai skirtis. Išsiaiškinkite kas įeina į siūlomą kainą. Jei jau virtuves baldai bus išmatuoti metrais ir paskaičiuota jų kaina, tai tikrai negausite to, kas geriausia. Paprastai atsitinka taip, kad pradinė, pirkėją suviliojusi, kaina, padidėja iki penkiasdešimties procentų, kol pasiekia tą baldų funkcionalumą, kuris reikalingas jums. Taigi, metrais gali būti matuojama ir įkainojama baldų plokštė, reikalinga virtuvės baldų gamybai, bet ne patys virtuvės baldai.

Kur užsisakyti baldus?

Virtuvės baldų gamintojų yra tikrai daug, tad norint išsirinkti tinkamą, vadovaukitės atmetimo principu. Rinkitės gamintoją, kurio specializacija būtent virtuves baldai, o ne visi, kurie tik įmanoma. Juk kad ir koks geras gydytojas būtų, jis negali išmanyti visų ligų ir būti universalus. Gamintojai, kurie užsiima būtent virtuvės baldų gamybą nuo jų projektavimo iki montavimo, visada patikimesni ir garantuoja geresnę kokybę.

Jei gyvenate Kaune, dairykitės baldų būtent čia. Net jei virtuves baldai Siauliuose bus pigesni negu panašūs virtuves baldai Kaune, pagalvokite apie jų atvežimą. Tikėtina, kad už tai turėsite mokėti papildomai, taigi kaina gali susilyginti. Panašiai būtų jei tie patys virtuves baldai Klaipeda – Kaunas keliautų vien dėl to, kad Klaipėdoje jie kainavo keliasdešimčiai litų pigiau nei Kaune. Neapsigaukite pamatę vien kainą.

Taip pat išsiaiškinkite kokią baldų furnitūrą gamintojas naudoja. Yra tokių gamintojų, kurie naudoja tik brangią, bet kokybišką ir patvarią baldų furnitūrą, taigi, lyginant juos su kitais, gali atrodyti, kad kaina daug didesnė. Šiuo klausimų patariama netaupyti. Virtuves baldai dažnai bus varstomi, stumdomi, darinėjami, todėl kokybiška furnitūra yra būtina. Kitu atveju, mokėsite dvigubai ar net daugiau, kai po mėnesio ar poros, jums teks viską keisti, nes stalčiai ir spintelės pradės klibėti, nebeužsidaryti.

Pabaigai būtina prisiminti, kad virtuves baldai turi padėti lengvai ir patogiai šeimininkauti. Juose taip pat turi viskas patogiai tilpti. Kartais įmantrumo reikia mažiau, nei funkcionalumo tam, kad jaustumėtės patogiai.

Senosios virtuvės istorijos

Visais laikais virtuvės patalpa buvo vienas iš svarbiausių viso namo kambarių, juk ten gimdavo prabangios vakarienės ar kuklesni pietūs. Tačiau kaip su laiku kito virtuvės baldai? Kas tam turėjo didžiausią įtaką? Prisiminus skirtingus istorijos laikmečius pastebėsime, kad toji namų dalis ne visuomet buvo labai prezentatyvi. Nepalyginsime jos interjero vaizdo prieš šimtmetį ir dabar, tačiau galime tik įsivaizduoti kaip atrodė kaimo gryčios virtuvė ir kokia buvo dvaro rūmų prabanga. Tačiau neapsigaukite, nes be gražių sienų ir puikesnių indų, pastarosiose virtuvėse dirbo tie patys žmonės kurie gyveno paprastuose namuose. Dvaro ponai virtuvėje būdavo labai reti svečiai ir tose erdvėje „karaliaudavo“ tarnai. Visa tai reiškė, kad toms patalpoms tiesiog nereikalinga didelė prabanga, nes jos nemato svarbiausi asmenys. Tačiau gaminamo maisto prasme rasime didžiulius skirtumus. Kiek giliau pasidomėjus dvarininkų puotų meniu, ten surasime tokių patiekalų ir ingredientų, kad net akys raibti pradės. Jau vien kaip skamba keptas fazanas ar specialiai soduose auginami daržovių pavadinimai, tačiau ypatingų švenčių metu neapsieinama be tokių ingredientų kaip įvairios miško uogos (net ir žiemos metu) ar lazdyno riešutų miltai.

Tačiau persikelkime į tuos laikus, kai atsirado didelės gamyklos, turėjusios užtikrinti spartų pramonės augimą ir darbo žmonių išlikimą. Dažniausiai fabrikuose dirbdavo vyrai, tačiau pinigų vis tiek dažnai trūkdavo visai šeimai išlaikyti. Tuomet į darbo rinką pirmuosius žingsnius žengė moterys. Turtingų šeimų mergaitėms dirbti be abejo nereikėjo, nes tiesiog nebuvo pinigų poreikio, tačiau vis garsiau prabildavo feministiniai judėjimai ir per amžius po vyrų priespauda buvusių veiklių moterų balsai. Darbo klasės moterys dirbo gamyklose tikrai ne iš malonumo, o dėl to, kad neužtekdavo vyro uždirbamų pinigų. Tuometis darbo užmokestis būdavo labai nedidelis, o vaikų skaičius šeimoje didesnis nei šiandieną. Miestuose daugėjo žmonių, kurie iš kaimo vietovių ten kėlėsi dėl uždarbio galimybių. Dėl staigių pasikeitimų prireikė daug naujų būstų ir išsigelbėjimu tapo socialinių būstų projektai. Architektai sukūrė tokį namo modelį, kuriame jų skaičiavimais galėtų gyventi daug žmonių, o pastatymo išlaidos būtų minimaliausios. Kaip jau turbūt supratote, kalbama apie daugiabučius, kelių ir daugiau aukštų namus.

virtuvės baldaiTaigi grįžkime prie to kaip atrodė to laikmečio virtuvės baldai ir svarbiausia pati patalpa. 1926 metais sukurtos „Frankfurto virtuvės“ išmatavimai apytikriai buvo 1,9 X 3,4 m. Tokie parametrai pasirinkti neatsitiktinai. Svarbiausia architektams ir dizaineriams tuomet buvo mintis kaip kuo labiau optimizuoti virtuvėje praleidžiamą laiką ir sumažinti statybos kainą. Tam tikslui įgyvendinti buvo atliktos specialios laiko studijos, kurių metu išaiškinami virtuvėje atliekami įvairūs darbai ir net kiek žingsnių reikia eiti nuo kriauklės iki viryklės norint sutaupyti laiko. Po išsamių tyrimų virtuvės dizainą sukūrė Margarete Schutte-Lihotzky ir šis projektas buvo įgyvendintas maždaug 10.000 naujų butų patalpų Frankfurte.

Pagal turimą pločio ir ilgio santykį virtuvės patalpa buvo tokia maža, kad joje galėjo dirbti tik vienas žmogus. Net maisto saugojimo skyriai buvo pasiekiami vaikams, tačiau šis Frankfurto virtuvės tipas įkūnijo XX-to amžiaus butų standartą. Nors ir buvo kritikos strėlių šiam „darbo virtuvės“ stiliui, kuriame tarsi į kampą įvarytos dirbo vien moterys, tačiau dėl po praūžusių pasaulinių karų vyravusio konservatizmo ir ekonominių priežasčių viskas atrodė tiesiog nuostabiai. Virtuvėje sunkiai tilpo net menkiausi baldai, o ir pati virtuvė buvo vertinama ne kaip namų ir gyvenimo dalis, o kaip darbo vieta.

Rodomas puslapis 1 iš 3123