Tag Archives: virtuvės baldai - Page 2

Šiuolaikinė virtuvė

Bėgant metams virtuvė ir virtuvės baldai keitėsi, siekiant patenkinti atsinaujinančius žmonių poreikius. Šiuolaikinės šeimos virtuvė turi atitikti įvairius poreikius. Po darbo dienos šeimos nariai susitinka virtuvėje ir pasidalina dienos įvykiais prie bendro stalo. Šiais laikais virtuvė nėra ta vieta, kur yra gaminamas vien maistas. Taigi šis straipsnis yra skirtas norintiems savo virtuvę paversti modernia, atitinkančia šiuolaikinio žmogaus poreikius. Žinoma, norint sukurti tokią virtuvę reikia žinoti šios evoliucijos seką.

Virtuvėje naudojami prietaisai ir įrankiai nebėra tik viryklė ar šaldytuvas, dabartinė virtuvės įranga atitiktų, bet kokius komercinėse virtuvėse naudojamus įrankius ar prietaisus. Viryklės, šaldikliai, šaldytuvai ir indaplovės dabar turi tiek daug funkcijų, kurios padeda maksimaliai padidinti patogumą ir naudingumą. Šiandien naudojami madingi virtuvės baldų komplektai gerokai skiriasi nuo naudotų kiekvieno iš mūsų močiutės.

Visgi prietaisų ir baldų išvaizda yra tiek pat svarbi kiek ir funkcionalumas. Spintos ir spintelės parduotuvėse siūlomos įvairiausių spalvų, tačiau visų dizainas taip pat leidžia taupyti ir labai reikalingą vietą. Kriauklės virtuvėje taip pat naudojamas ne vien kaip indų plovimui skirta vieta, tačiau ir kaip dekoro detalė.

Virtuvės baldai ir aksesuarai – į šį apibrėžimą dabar telpa daug daiktų. Nuo stalų, baro kėdžių, vyno lentynų iki skirtingų spintų, spintelių modelių. Atskiri virtuvėje esantys baldai ar daiktai turi vienas su kitu derėti, o visas virtuvės dizainas privalo pritapti prie jūsų būsto ar namo stiliaus.

Svarbu:

  • Pasirinkę virtuvės sienų spalvą, stenkitės priderinti šaldytuvo, stalo ir spintelių spalvas ir dydį.
  • Pirmiausia raskite vietą didžiausiems aksesuarams, o tik po to išdėliokite mažesnius.
  • Nepamirškite laikrodžio ant virtuvės sienos.
  • Įsigykite gartraukį, kuris apsaugos virtuvės baldus nuo garų ir nemalonių kvapų.
  • Jei mėgstate vyną, pasirūpinkite vyno lentyna, paliksite įspūdį svečiams.
  • Modernioje virtuvėje derės metalo spalva, taigi parinkite atitinkamus aksesuarus.

Virtuvės baldai

Užpildyta erdvė. Norint nepalinkti laisvos vietos virtuvėje, galima specialiai pas baldžius užsisakyti reikiamus baldus. Pasirinkite kampinį suolą ir didelį stalą, kėdes. Likusią erdvę apstatykite spintelėmis, didesnė vyno lentyną taip pat gražiai atrodys. Tokiam virtuvės stiliui geriau rinktis medinius baldus, kadangi moderno virtuvės šiais laikais būna atviresnės. Beje specialiai baldžių pagaminti baldai bus sunkiai perstatomi į kitas vietas.

Laisvai perstatomų baldų virtuvė. Šio tipo virtuvės paskutiniu metu yra gana populiarios. Baldai virtuvėje gali būtį įsigyti iš skirtingų komplektų, tačiau turėtų derėti tarpusavyje, jie taip pat yra lengvai perstatomi.

Gamykliniai baldai. Aišku iš pavadinimo, kad šie baldai yra surenkami gamyklose, dažniausiai pagaminti iš medžio pluošto. Lietuvoje šio tipo baldai jau gerą dešimtmetį yra vieni populiariausių, dėl prieinamos kainos ir stilių universalumo.

Taigi, kaip tinkamai išsirinkti tinkamiausiu baldus Jūsų virtuvei, pateiksiu keletą patarimų:

  • Prieš renkantis baldus labai svarbu neskubėti ir ištirti esamą pasiūlą, tai yra kompanijas ir produktus. Lietuvoje tikrai lengva palyginti siūlomas prekes interneto pagalba.
  • Prieš pirkdami daiktus susidarykite norų sąrašą, ko reikės, kad jūsų virtuvė atitiktų esamus poreikius: indaplovės, elektrinės viryklės ir t.t.
  • Taip pat nebijokite konsultuotis su parduotuvės konsultantais, jie gali padėti išsirinkti tinkamiausius variantus.
  • Dauguma žmonių renkasi daiktus pagal stilių, spalvą ir turimą biudžetą, bet kur kas svarbesni kriterijai yra ilgaamžiškumas, stiprumas ir funkcionalumas, taigi neapsirikite besirinkdami.
  • Virtuvės įranga ir baldai yra vieni brangiausių kuriant namų interjerą, taigi apskaičiuokite turimą erdvę ir pamąstykite, ar turėsite vietos tam tikriems prietaisams ar jie derės tarpusavyje.

Interjeras

Racionali virtuvė

20-asis amžius įnešė įvairių naujovių bene visose gyvenimo srityse. Spintos talpino naujausias ir kardinaliai besikeičiančias rūbų madas, tačiau pokyčiai neaplenkė ir tokios srities kaip virtuvė. Atrodo kuo ši tradicinė namų patalpa gali nustebinti? O pasirodo jos istorija pasidomėti tikrai verta. Juk valgome kiekvieną dieną, maistą taip pat gaminame kasdien. Taigi kaip visa tai vyko prieš mus?

Iki pirmųjų dujotiekio vamzdžių, kurie miestelėnų namus pasiekė dar 19-tojo amžiaus pabaigoje, virtuvės patalpoje būdavo statomas pečius. Kiek labiau pasiturintys žmonės naudojosi pirmosiomis, iš metalo pagamintomis krosnelėmis, o gyvenantys kukliau – židiniais. Prasidėjusi pramonės era ir racionalumo paieškos viską bandė supaprastinti. Vis daugėjo namų, kuriuose atsirado dujotiekis ir net elektra. Visa tai žymiai palengvino žmonių buitį. Atsirado net laiko – judesio tyrimai, kurių paskaičiavimai leido optimizuoti ir supaprastinti darbo procesus. Šios idėjos išplito net pastatų architektūroje, paprastumo tendenciją įgavo net virtuvės baldai.

Naujos idėjos, prasidėjusios dar 19-tojo šimtmečio pabaigoje galutinai įsitvirtinto po Catharine Beecher ir Christine Frederrick spaudoje paskelbtų publikacijų. Vokiškas prekinis ženklas „Poggenpohl“, atsiradęs dar 1892 metais, puikavosi ant įvairių ergonomika persmelktų daiktų ir demonstravo aukščiausius to laikmečio pasiekimus. Visa tai atsispindėjo taip vadinamame Frankfurto virtuvės tipe, kuris buvo laikomas moderno pirmtaku. Virtuvės baldai, įvairios spintos ir spintelės bei naudojami įrankiai buvo tarsi sudėlioti pagal vieningą koncepciją, kuri jiems suteikė galimybę dirbti žymiai efektyviau, o pati virtuvė turėjo būti įrengiama labai nebrangiai. Pirmoji tokio tipo virtuvė buvo sukurta Austrijos architektės Margarete Schütte – Lihotzky, o panaudota Ernsto May sukurtame socialinio būsto projekte Frankfurte, Vokietijoje. Projektas pasirodė pavykęs ir apie 1926 metus tokių virtuvių jau buvo įrengta bemaž 10 000.

Visam tam įtakos turėjo neseniai praūžęs I pasaulinis karas ir kamuojantis būsto trūkumas. Kaip tik tuo metu ir prasidėjo įvairios socialinės idėjos, turėjusios padidinti nuomojamų butų skaičių. Šie didelio masto projektai turėjo teikti gerovę daugeliui tipinių darbo klasės šeimų, kurie turėjo griežtus biudžeto apribojimus. Dėl šios priežasties butai buvo projektuojami atsižvelgiant į patogumą, kompaktiškumą, o ne prabangą ar laisvas erdves. Architektai siekė sumažinti išlaidas, todėl tokį patį dizainą pritaikė daugybėje patalpų. Taigi pagrindinė to laikmečio idėja buvo darbas, o tik vėliau malonumai ir atsipalaidavimas. Visa tai atsispindėjo ir architektūroje.

Margarete Schütte – Lihotzky dizainas buvo stipriai įtakotas teilorizmo idėjų, kurios skelbė kaip valdyti, analizuoti ir sintezuoti darbo eigą. Jos pagrindinis tikslas buvo pagerinti ekonominį efektyvumą, o ypač darbo našumą. Ši tendencija augo ne tik pramonės srityse, bet ir virtuvės ergonomikoje. Namų šeimininkės pozicija tapo profesija, o tam, kad pagerinti darbą šioje srityje reikėjo racionalizuoti virtuvę. Laiko ir judesio studijos nustatė kiek laiko reikia kiekvienam žingsniui virtuvėje atlikti ir to pasėkoje atsirado racionali virtuvės konstrukcija. Buvo teigiama, kad pagerinti darbą reikia visoms visuomenės grupėms, o ypač viduriniosios ir darbo klasės moterims, kurios darbą namuose dirba vienos ir neišgali į pagalbą pasitelkti samdomų patarnautojų. Šis teiginys glaustai apibendrina teilorizmo priežastis. Viena vertus buvo siekiama sumažinti neproduktyviai virtuvėje praleidžiamo laiko, tačiau labai norėta, kad moterys kuo ilgiau galėtų dirbti gamyklose. Tai buvo pastangos palengvinti moterų dalią namuose ir suteikti laiko bei galimybių vykdyti savo interesus.

Daugiabučių idėja turėjo išspręsti problemą, kaip sukurti ne tik kuo daugiau butų mažiau pasiturintiems žmonėms, bet ir kaip juose sukurti virtuvę, kuri neužimtų daug bendro patalpų ploto. Visų architekto idėjų eigoje atsirado nedidelis atskiras kambarys virtuvei ir gyvenamasis kambarys sujungtas stumdomomis durimis, todėl atsirado ir darbo funkcija.

Interjeras

Virtuvė prieš 100 metų

Virtuvės patalpa ir virtuvės baldai puikiai atspindi ne tik socialinius pokyčius, bet ir technikos ar išradimų pažangą. Turbūt sunkiai įsivaizduotume viduramžių pilį su puikiai įrengta virtuve ir visa reikalinga šiuolaikine įranga. Tačiau vaizduotė kuria vaizdus su balta prijuoste vilkinčia šeimininke ir dideliu šaukštu maišomus puodus. Realybėje viskas kiek nykiau. Ne visuomet dūmai iš pečiaus pakildavo tiesiai kaminu į dangų, dažniau visa virtuvės patalpa būdavo tamsių suodžių nuklota. Šiais laikais negalėtume įsivaizduoti ir to, kad visą reikiamą maisto gamybai vandenį tekdavo rankomis nešti iš švaraus upelio ar šaltinėlio. Kadangi ilgą laiką maisto gamybos istorijoje būdavo valgoma rankomis tai ir indai skyrėsi nuo dabartinių. Vienoje iš Čekijos pilių yra įrengta indų ekspozicija, kurioje tradicinėmis senųjų laikų vaišėmis nuklotas stalas, o taurės gėrimams padengtos stiklo burbuliukais, kad valgančiajam neišslystų iš nuo maisto riebaluotų rankų.

Pasikeitimams virtuvėje įtakos turėjo išrastas vandens siurblys. Šio įtaiso dėka vanduo ir šiandien pasiekia kiekvieno mūsų namus, virtuvę ir vonią. Šiais laikais nebereikia rūpintis ir dėl vandens kokybės, nes prieš patekdamas ant kiekvieno iš mūsų stalo jis būna patikrinamas ir išvalomas. Reikėtų prisiminti ir tai, kad vandeniu keliauja daug mikrobų ir net virusų, kurie senovėje sukeldavo daugybę ligų, kurios nusinešdavo daug gyvybių.

Taigi kokie prietaisai ar išradimai labiausiai palengvina mūsų visų buitį? Jau minėtas vandens siurblys ne tik palengvino šeimininkių rutiną, bet ir visose virtuvėse „įkurdino“ kriauklę ir visą vandens nutekėjimo sistemą, kanalizacijos vamzdžius. Virtuvės patalpa tapo daug švaresne ir tinkamesne vieta maisto ruošai tuomet, kai buvo išrastos naujo tipo virimo mašinos. Gaminamos jos buvo iš geležies plokščių, o kūrenamos malkomis ir vis labiau populiarėjančiomis anglimis. Tam, kad patalpoje nebūtų dūmų ir virtuvės baldai nepasidengtų suodžiais, pasitarnaudavo kaminas ir dūmtraukio vamzdžiai.

Patarnautojų virtuvė jiems ir toliau tarnavo kaip miegamasis. Jie miegodavo ant grindų arba siaurose erdvėse virš lubų. Virtuvės grindys būdavo išklojamos plytelėmis, o spintos indams ir maistui nuo dulkių ar garų būdavo apsaugojamos teisingai išsprendus ventiliacijos problemas. Kaip ir šiandien, taip ir anuomet virtuvė neįsivaizduojama be didelio stalo ant kurio vykdavo visa maisto ruoša, o vėliau ir valgymas. Ponai turėdavo specialius valgomojo kambarius ir į virtuvę beveik neužsukdavo, taigi ten šeimininkaudavo tik tarnai.

Vidurinioji gyventojų klasė bandė imituoti aukštesnės klasės prabangų valgymo stilių. Tačiau jų gyvenimas virė mažesniuose butuose, kuriuose virtuvė buvo čia gyvenančios šeimos kambarys ir dažniausiai jau be tarnų. Svetainė buvo skirta ypatingoms progoms, tokioms kaip šventiniai pietūs. Dėl šios priežasties viduriniosios klasės virtuvės būdavo žymiai jaukesnės ir tarnavo jau ne kaip tarnų patalpa maisto gamybai, o kaip erdvė, kurioje gyveno ir dirbo tie patys žmonės. Dažniausiai tokiose virtuvėse būdavo spintos, stalas su kėdėmis ar net kušetė poilsiui.

Dujų vamzdžiai pirmą kartą buvo pakloti tik XIX amžiaus pabaigoje ir dujinės viryklės pradėjo keisti senąsias anglimis kūrenamas krosnis. Dujos buvo brangesnės nei anglis, dėl to ši naujovė pirmiausia atsirado tik turtingųjų namuose. Tuo tarpu kaimo vietovėse buvo tebenaudojama senoji technologija su anglimi ir malkomis kūrenamu dideliu pečiumi ar iš plytų ir skiedinio pagamintu židiniu. Dujų ir vandens vamzdynai pirmiausiai pasiekė didžiuosius miestus ir tik gerokai vėliau centralizuotas tiekimas pasiekė mažus kaimus. Tačiau net ir šiandien yra tokių vietovių, kuriose žmonės vandenį dar semia iš šulinių ar šaltinių.

Interjeras

Maža virtuvė? Ne problema

Žmonių gyvenimo stilius per paskutinius amžius pasikeitė. Daugelis žmonių iš kaimo gyvenviečių persikėlė į didelius miestus. Šiems žmonėms iš nuosavų namų ir vienkiemių teko persikelti į mažus miestų butus, kuriuose yra maži kambariai ir mažos virtuvės. Būtent apie mažas virtuves šiame straipsnyje ir rašysime. Ieškosime sprendimų, kaip mažą virtuvių plotą galima efektyviau išnaudoti.
Išmesk nenaudojamus daiktus. Dažnai peržiūrėjus visus virtuvės spintose esančius daiktus paaiškėja, kad daugelis jų daug metų nenaudojami ir gali būti išmesti ar perkelti į sandėliuką. Mažoje virtuvėje turi būti tik patys būtiniausi daiktai, kuriuos naudojate bent kartą per kelis mėnesius.
Virtuvės baldai gali būti perstatyti. Pirmiausia ant lapo popieriaus pasidarykite savo virtuvės brėžinį, nupieškite proporcingo dydžio baldus ir buitinę techniką. Pabandykite ant šio lapo popieriaus juos išdėstyti kitaip nei įprasta. Virtuvės baldų perstatymas gali padėti sutaupyti daugybę vietos, kuri gali būti panaudota daug naudingiau. Tiesa, nepamirškite, kad perstačius baldus gali prireikti kosmetinio remonto sienoms ir grindims. Nepamirškite, kad kai kuriuos baldus galima pastatyti kitose patalpose: koridoriuje ar sandėliuke.
Pakeisk senus virtuvės baldus kompaktiškesniais. Perstatyti baldus į kitas vietas ne visada yra išeitis. Kartais tiesiog reikia juos išmesti ir įsigyti naujus, kurie bus kompaktiškesni ir leis sutalpinti daugiau virtuvėje naudojamų daiktų. Naujausių virtuvės baldų dizainas padeda suderinti kompaktiškumą ir talpumą daug geriau nei prieš 15 ar 20 metų įsigyti virtuvės baldai: spintos ir stalai.
Atsisakyk nenaudojamos buitinės technikos. Dažnai žmonės virtuvėje pastato per daug nereikalingos buitinės technikos. Ar jums tikrai reikalingas toks didelis šaldytuvas? Ar jūs tikrai dažnai gaminate naudodami orkaitę? Prieš pirkdami šiuos įrenginius apgalvokite, kaip dažnai juos naudosite, o jei jau nusprendėte taupyti savo mažosios virtuvės erdvę, apsvarstykite variantą šiuos įrenginius pakeisti kompaktiškesniais.
Norint sutaupyti vietos virtuvėje geriausiai tiks integruojami virtuvės baldai. Viryklė, indaplovė ir daugelis kitų įrenginių gali būti integruojami į virtuvės baldus. Tokiu atveju taip pat formuojamas vientisas virtuvės dizainas ir sutaupoma erdvė.
Išnaudok virtuvės sienas. Ant sienų galite pakabinti spinteles, kuriose tilps visi maisto ruošimo įrankiai ir indai. Šiose spintelėse galite suformuoti mažas lentynas, kurios talpins daug virtuvėje reikalingų daiktų. Taip ant sienų galite pakabinti specialias džiovyklas išplautiems indams ir kabyklas keptuvėms ar peiliams.
Nusipirk transformuojamus baldus. Vienas iš geriausių transformuojamų baldų pavyzdžių – išlankstomi stalai. Ruošiant maistą šis stalas gali būti suskleistas ir netrukdyti jums laisvai judėti ruošiant maistą, o sukvietus draugus ar šeimą pietauti, galima jį išskleisti ir sukurti pakankamai vietos visiems patogiai įsitaisyti ir mėgautis jūsų paruoštu patiekalu.
Nugriauk sieną tarp virtuvės ir svetainės. Tai sprendimas, kuris leidžia sukurti naują didelę erdvę jūsų namuose. Sutaupysite vietos vien dėl to, kad šioje patalpoje užteks vieno televizoriaus, vieno stalo, vienos sofos ar kėdžių komplekto, galėsite įsigyti didesnę ir talpesnę spintą, kurioje galėsite laikyti tiek svetainėje, tiek virtuvėje naudojamus daiktus. Žinoma, nepamirškite, kad teks iš naujo derinti baldus ir interjero detales.
Beje, daugelyje net 20 ar 30 metų senumo butuose galima nesunkiai nugriauti svetainę ir spintą skiriančią sieną. Projektuojant daugelį daugiabučių ši siena nebūdavo atraminė.
Galiausiai, prieš pradedant pakeitimus virtuvėje nustatykite, kokią pinigų sumą galite išleisti ir numatykite, kad gali prireikti papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, paprasčiausias spintos ar šaldytuvo perstatymas gali pareikalauti sienos perdažymo ar kito kosmetinio remonto.
Interjeras

Industrializacija virtuvėje

Kartais vyrai drįsta pajuokauti, kad moterų vieta yra virtuvėje. Šiame posakyje yra nemažai sarkazmo, tačiau paskaičiavus, kiek laiko ten tenka praleisti, turbūt rastume tame nemažą dalelę tiesos. Vieni žmonės mėgsta gaminti maistą, kiti ne. Taigi vieni mielai sukiojasi tarp virtuvinių įrankių, o kiti mieliau laukia kol stalas pasidengs pats. Tačiau abejoms pusėms gali būti įdomi istorijos dalis apie tai, kaip atrodė virtuvė anksčiau, kokie buvo virtuvės baldai, koks maistas buvo gaminamas ir kaip visa tai pakeitė industrializacija.

Taigi, virtuvė dažniausiai yra namo dalis, atskiras kambarys, kuriame gaminamas ir paruošiamas maistas. Vakarietiškose šalyse, modernioje virtuvėje rasime viryklę, plautuvę su tekančiu šaltu ir karštu vandeniu, šaldytuvą ir visus kitus naudingus ir reikalingus prietaisus, kuriuos tarsi paslepia įmantriausi virtuvės baldai. Daugelyje namų virtuvių tikrai rasime mikrobangų krosnelę ir jau neatsiejamą moterų pagalbininkę – indaplovę. O kaip visa tai čia – virtuvėje atsirado?

Technologijų pažanga ir industrializacija čia suvaidino didžiulį vaidmenį ir atnešė daug pokyčių virtuvėje. Atsirado krosnys iš ketaus, kurios pasirodė esančios daug veiksmingesnės ir visapusiškesnės. Pirmieji tokie išradimai pasirodė XVIII amžiuje, kuomet buvo sukonstruota naujo tipo viryklė, skirta patalpų šildymui, tačiau ne maisto gaminimui. Benjaminas Thompsonas apie 1800 m. Anglijoje sukūrė viryklę, kuri daug labiau taupė energiją nei ankstesnės krosnys ir buvo naudojama net keliems puodams šildyti. Tačiau ši viryklė buvo skirta didelėms patalpoms ir visai netiko mažoms buitinėms virtuvėms.

1834 metais JAV buvo užpatentuota jau patobulinta ir nedidelė viryklė, kuri susilaukė didelės sėkmės ir per ateinančius 30 metų buvo parduoti net 90000 šio modelio vienetai. Šios krosnys buvo kūrenamos medienos arba akmens anglių žaliava. 1825 metais JAV buvo užpatentuota pirmoji dujinė viryklė, tačiau pirmieji dujiniai žibintai Londone, Paryžiuje ir Berlyne buvo atsiradę jau 1820 m. Iki XIX a. pabaigos dujų naudojimas apšvietimui ir maisto gamybai jau buvo tapęs įprastu dalyku miestų vietovėse.

Urbanizacija XIX a. antroje pusėje sukėlė kitus svarbius pokyčius, kurie galiausiai pasiekė ir virtuvę. Atsirado būtinybė plėstis miestams, todėl buvo ne tik planuojami, bet ir įrengiami vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai. Sumontuoti vamzdžiai dujoms suteikė galimybę ne tik apšviesti miestų gatves, bet ir namuose turėti šildymo šaltinį. XX amžiuje intensyviau pradėta naudoti elektros energija, kuri tapo komerciškai perspektyvia alternatyva gamtinių dujų žaliavai. Tačiau pradžioje, elektrinė viryklė buvo pakankamai lėta palyginus su dujine. Nors pirmoji elektrinė viryklė buvo užpatentuota dar 1893 m., tačiau iki 1930 šią technologiją ne kartą perkūrė įvairūs mokslininkai ir inžinieriai

Industrializacija taip pat sukėlė socialinius pokyčius. Atsiranda nauja gamyklose dirbančiųjų klasė, kuri gyveno labai prastomis sąlygomis. Ištisos šeimos gyveno mažuose, vieno ar dviejų kambarių butuose, kurie buvo įrengti daugiabučių pastatuose dažnai statytuose net šešių aukštų. Tokie butai buvo blogai vėdinami ir nepakankamai gerai apšviesti. Tokiame bute virtuvė dažnai buvo naudojama kaip gyvenamasis ir miegamasis, ir net vonios kambarys tuo pačiu metu. Vanduo turėjo būti atnešamas iš šulinių ir šildomas ant krosnies, nes vandens vamzdžiai buvo pakloti tik XIX amžiaus pabaigoje. Plytų ir skiedinio krosnys, kūrenamos anglimi išliko iki pat XIX amžiaus antros pusės. Puodai ir kiti virtuvės įrankiai paprastai būdavo saugomi atvirose lentynose ar net kambaryje, tik šiek tiek atitveriant šią erdvę užuolaida. Spintos indams ir kitiems virtuvės įrankiams buvo pasiturinčiųjų privilegija.

Tuo tarpu aukštuomenėje nebuvo tokių dramatiškų pokyčių. Čia virtuvė būdavo įsikūrusi rūsyje arba pirmame aukšte ir maistą tebegamino tarnai kuo toliau nuo ponų akių.

Židinys

Baldai nuo viduramžių iki dabar

Namų dekoras ir interjero planavimas, kai kuriems žmonėms yra gyvenimo būdas iš kurio uždirbami didžiuliai pinigai. Visgi didžioji dauguma žmonių neturi ar nenori mokėti pinigų interjero planuotojams, o tiesiog patys perstato savo baldus, kas mano supratimu yra protingiausias sprendimas. Bet ar kas nors žinojo, kad viduramžių Europoje baldai buvo pernešinėjami iš kambario į kambarį dėl to, kad gąsdindavo žmones. Apie įdomybes susijusias su baldais ir bus šis straipsnis.

Tarp 1100 metų ir 1500 metų gotikinėje Europoje baldai buvo dideli ir sunkūs. Baigiantis šiai epochai, kėdžių, stalų ir lentynų stilius tapo gana pompastiškas papuoštas įvairiais ornamentais. Šis didingumas persidavė iš bažnytinių baldų puošybos. Taip pat dabar, kone atskira baldų atšaka pavirtę virtuvės baldai, buvo laibai paprasti, o apie biuro baldus iš vis nebuvo kalbos, kadangi didžioji dalis to laikmečio gyventojų dirbo fizinį darbą. Gotikiniu laikotarpiu paprastų gyventojų namuose baldai iš vis buvo retai aptinkami.

Populiariausias gotikinio laikotarpio baldas buvo skrynios. Ant šių dienomis žmonės sėdėdavo, o naktimis netgi miegodavo. Skrynios buvo tokios plačios, kad ant jų tilpdavo vienas žmogus. Jose taip pat buvo laikomas šeimos turtas, taigi miegodamas ant skrynios žmogus saugodavo savo pinigus ar rakandus.

Kėdės viduramžiais buvo naudojamos tik bažnyčiose, kunigams atsisėsti. Dėl tuo metu vyravusios pompastikos bažnyčiose kedės būdavo papuošiamos įvairiais ornamentais, dažniausiai pasiskolintais iš gamtos. Vėliau karalių rūmuose paplito kėdės, puoštos skolintais ornamentais: kiniškais, indiškais, afrikietiškais. Bėgant amžiams išpopuliarėjo kėdžių puošyba naudojant dekupažo techniką, tokios kėdės buvo paplitę karališkuose rūmuose.

Vėliau atsiradus turtingajam sluoksniui, turiu omenyje pirklius, baldai išplito ir į šių namus. Įdomu, kad būtent pirklių namuose baldai pradėti apvilkinėti užvalkalais norint apsaugoti ornamentinę puošybą. Tik gerokai vėliau, maždaug 18 amžiuje, baldai su užvalkalais pradėti naudoti dėl to, kad ant tokių komfortiškiau ir patogiau sėdėti. Įdomu, kad siuvėjai buvo kviečiami į namus išmatuoti baldų ir vėliau atsigabenę reikiamą kiekį medžiagos apsiūdavo baldus.

Interjero dizainas gerokai pasikeitė trečiajame 20 amžiaus dešimtmetyje atsiradus šaldytuvams ir dujinėms viryklėms. Iki to buvę nesvarbūs virtuvės baldai sudomino baldininkus. Kaip tik tuo laikotarpiu išsivystė ir masinė baldų gamyba. Fabrikuose gaminami baldai buvo gana nuobodūs ir paprasti, dingo ornamentinė puošyba, buvo naudojamos paprastos pastelinės spalvos, taip siekta supaprastinti gamybos procesą. Apskritai tuo laikotarpiu natūrali medžio spalva išgyvendinta iš namų, netgi grindys buvo dengiamos įvairiomis kiliminėmis dangomis.

Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose išpopuliarėjo sienų puošybą tapetais. Baldų gamyboje komfortas tapo svarbiausiu faktoriumi. Tuo metu galiojo šūkis „grįžęs namo įsitaisyk ant sofos ir žiūrėk televizorių“. Taip pat keičiantis darbo pobūdžiui atsirado poreikis ir kitokiems baldams ne vien namuose. Biuro baldai įmonėse atspindėjo jų turtinę būseną, taigi kompanijos varžėsi, kurios interjero dizainas yra geresnis, baldininkams tai tapo puikia proga užsidirbti.

Šiuolaikiniame interjero dizaine sunku rasti vieną stilių. Parduotuvėse galima rasti įvairių baldų, nuo ornamentika puoštų iki modernių, griežtų linijų. Skirtingai nuo viduramžių, virtuvės baldai užima svarbią dalį namų interjero dizaine. Virtuvės integruojamos į gyvenamąsias patalpas. O štai biuro baldai skirtingai nuo 7 – 8 dešimtmečių naudojami ir namuose, kuriuose dažnai yra įrengiami darbo kabinetai. Tai įtakojo besikeičianti darbo rinka, kuri dabar leidžia darbuotis ir namuose.

Štai tiek tos istorijos apie baldus ir jų pritaikymą nuo viduramžių iki mūsų laikų.

Gotikinė kėdė

Išmanioji virtuvė

Prieš 15 metų kompiuteris buvo prabangos prekė. Prieš 10 metų jį buvo galima rasti tik ant darbo stalo. Šiandien galingą įrenginį galime turėti kiekvienas savo kišenėje. Greitai kompiuterių komponentai ir galimybės pasieks ir kitus mūsų namų įrenginius ir pavers juos daug funkcionalesniais. Šiame straipsnyje papasakosime apie kelis išmanius prietaisus, kurie atsiras mūsų virtuvėje.

Išmanusis šaldytuvas. Jei šiandien šaldytuvas jums reiškia tik didelę šaltą ir baltą dėžę, būkite pasiruošę artimoje ateityje pakeisti savo požiūrį. Kompiuterių revoliucija suteikia galimybes kiekviename mūsų namų apyvokos prietaise įtaisyti kompiuterį. Ateityje ir jūsų šaldytuvas turės įmontuotą kompiuterį, kuris padės planuoti mitybą, sudarys pirkinių sąrašą ar neleis jums atidaryti šaldytuvo durelių vėlai vakare, kai jūs pats nusprendėte, kad mėgautis paskutiniu pyrago gabalėliu nedera.

Jau šiandien yra sukurti šaldytuvai, kurie patys užsako maistą į jūsų namus iš prekybos centrų. Telieka sulaukti dienos, kai ši sistema bus pakankamai išvystyta, kad ja galėtume naudotis kiekvienuose namuose.

Automatiškai šiukšles rūšiuojanti šiukšliadėžė. Šiandien šiukšles rūšiuojantys žmonės atrodo yra tikrai atkaklūs. Jie turi po kelias šiukšlių dėžes, į kurias krauna skirtingas medžiagas: plastiką, stiklą ir popierių. Ateityje to daryti nereikės. Spintos viduje bus šiukšliadėžė, kuri kiekvieną jūsų įdėtą daiktą pati surūšiuos ir išrinks, jį perdirbs vietoje arba pati jį paskirstys. Įrenginiai, kaip ši naujoviška šiukšliadėžė padės sustabdyti sparčiai augantį šiukšlynų plėtimąsi prie didžiųjų miestų.

Transformuojami baldai. Ateities miestuose vis didesnė problema bus gyvenamojo ploto trūkumas. Taigi, žmonės turės glaustis vis mažesniuose būstuose, kuriuose ir virtuvės bus daug mažesnės. Virtuvės baldai turės būti pritaikyti šiems neišvengiamiems pokyčiams. Absoliuti dauguma ateities baldų tiek virtuvėje, tiek kitose kambariuose bus transformuojami, kad juos suskleidus būtų galima sukurti, kuo daugiau laisvo ploto.

Kompaktiška virtuvės įranga. Tikriausiai kiekvienam virtuvės įranga asocijuojasi su dideliais, sunkiais prietaisais, kurie eikvoja daug elektros energijos ir yra spintos dydžio. Šiandien daugelis virtuvės įrangos gamintojų stengiasi gaminti vis taupesnius virtuvės įrenginius. Jie naudoja daug mažiau energijos, nei prieš 20 metų gaminti jų proseneliai. Po dar 10 ar 20 metų ši įranga bus ir mažesnė. Vietoj viryklės turėsite mažą puodo pagrindo dydžio padėklą, o vietoj virdulio galėsime naudoti specialų kranelį, kuris iš karto sušildo vandenį. Juos jau galima įsigyti.

Nemaloniausia, kai po skanių pietų reikia išplauti krūvą indų, nuvalyti stalą ir sutvarkyti visą po pietų susidariusią netvarką. Jau šiandien galima įsigyti robotų – dulkių siurblių, kurie automatiškai susiurbia ir išvalo visus ant grindų susikaupusius nešvarumus. Lygiai taip pat ateityje į mūsų namus atkeliaus ir savaime nusivalantys stalai ar savaime išsiplaunančios lėkštės bei kiti virtuvės baldai.

Galbūt ateityje šviežių daržovių galėsite užsiauginti savo namuose. Jau kuriamos technologijos, kurios leis dirbtinėmis sąlygomis sukurti augalams labai palankias sąlygas augimui. Taigi, savo balkono erdvę ir palubes bus galima papuošti mažais šiltnamiais, kuriuose augs jūsų pačių sėtos ir augintos daržovės. Tikėtina, kad jų auginimo procesus bus galima paspartinti taip, kad per kelias savaites ar mėnesius turėtume savo derlių.

Taigi, pasikeitimai jau ne už kalnų. Programinės įrangos gigantai Microsoft jau šiandien turi atskirą padalinį, kurio paskirtis – kurti ir diegti naujausias išmaniųjų namų technologijas. Sklando gandai, kad jau artimiausiais metais dienos šviesą išvys šio padalinio darbų pavyzdžiai. Galbūt jie pasieks ir parduotuves.

Ateities  virtuvė?

Virtuvės evoliucija

Kokia įdomi yra toji namų dalis vadinama virtuve. Juk ten kiekvieną dieną gimsta šedevrai arba bent jau kuklūs šeimyniniai pietūs. Virtuvėje daugiausiai nuotykių! Netikite? Tuomet įleiskite ten savo vaikus. Jiems net indų plovimas atrodo kaip nuostabi vandens procedūra, kuomet galima bent šiek tiek pasitaškyti ar susišlapinti rankoves. Tačiau daugelis namų šeimininkių nemėgsta suktis šioje erdvėje tarp puodų ir šaukštų.

Mūsų amžiuje pati virtuvės patalpa yra labai pasikeitusi nuo to pirminio vaizdo, kuomet nebuvo net šaldytuvo. Kai namų statytojai sugalvojo tokį išradimą kaip kaminas, tai židinys ir maistui gaminti skirta vieta persikėlė iš kambario ar namo centro prie vienos ar kitos sienos. O keramikinius puodus tuomet pradėjo keisti puodai gaminami iš geležies, bronzos ar net vario. Toks maisto gaminimo ir namų šildymo būdas tuo metu turėjo ir savų minusų, nes naudojant atvirą ugnį dažnai kildavo net ištisus miestus niokojantys gaisrai.

Šiame pasakojime apie virtuvės evoliuciją neapsieisime ir be garsiojo išradėjo ir dailininko Leonardo da Vinči. Būtent jis išrado automatinį besisukantį iešmą, ant kurio buvo skrudinami maisto produktai tokie kaip mėsa. Deja tokia sistema tuo metu galėjo pasinaudoti tik turtingieji.

Su vėlyvaisiais viduramžiais Europoje virtuvė neteko namų šildymo funkcijos ir vis labiau ši problema buvo perkeliama į atskirus kambarius. Taigi tuo metu gyvenamieji kambariai būdavo šildomi kiekviename įrengiant krosnis, kūrenamas iš siaurų ir tarnams skirtų koridorių. Tokiu būdu kambariuose nebūdavo dūmų. Taigi išsilaisvinę nuo dūmų ir prinešamo purvo gražiausi namų kambariai pradėjo tarnauti kaip savita šeimininko erdvė turinti ir socialinių funkcijų.

virtuvės baldai

Aukštuomenė maisto ruošimu nesidomėjo. Virtuvė buvo tarnų zona ir būtent todėl virtuvės baldai nebūdavo labai prašmatnūs. Dažnai išlikusiuose rūmuose galime pastebėti, kad virtuvė ir valgomasis gali būti net toli vienas nuo kito, stengiantis sudaryti kuo mažiau galimų susitikimų su tarnais. Tuo tarpu neturtingųjų namuose atskiros virtuvės net nebūdavo, nes užtekdavo vieno kambario kuriame ir vyko visa maisto gamybos ir valgymo eiga.

Kaimo vietovėse dar yra išlikusių autentiškų, net prieš kelis amžius statytų namų, kuriuose nebūdavo kamino, o dūmai pasišalindavo per skylę stoge. Tokie namai virš židinio teturėjo gaubtą pagamintą iš medžio ir pridengtą moliu, bei tiko rūkyti mėsos gaminiams. Tokių dūminių pirkių pavyzdžių nesunkiai galime sutikti Lietuvos liaudies buities muziejuje, kuris yra įsikūręs Rumšiškėse. Tačiau tokiais sprendimais tikrai nesivadovauta statant rezidencinius rūmus ar pilis.

Iš Naujosios Anglijos kolonijos Amerikoje laikotarpio yra išlikęs ankstyvas užrašas apie XVII amžiaus virtuvės reikmenų sąrašą. Inventoriuje tuo metu buvo surašyti virtuvei reikalingi daiktai ir išvardyti tokie gaminiai kaip sidabriniai šaukšteliai, alavo, žalvario, geležies ginklai ir šaudmenys, o taip pat linai ir kanapės. Gaila, kad šis inventorius neužsimena apie tai, kokie tuo metu buvo virtuvės baldai. Tačiau aišku viena, kad maistui laikyti ir indams saugoti buvo naudojamos įvairios iš medžio pagamintos spintos.

Pietų šalyse, kurios dėl klimato sąlygų labai skyrėsi nuo šiaurės, virtuvė dažnai būdavo išstumiama visai ir jai būdavo skiriama atskirai nuo didžiojo namo pastatyta patalpa. Šio sprendimo priežastys buvo panašios į tas pačias kaip ir feodalų virtuvėse viduramžiais. Virtuvę valdė vergai, o jų darbo vieta turėjo būti atskirta nuo šeimininkų gyvenamojo ploto. Tokios atskirtos virtuvės dažnai būdavo vadinamo vasaros virtuvėmis ir tokių pavyzdžių galime sutikti net mūsų krašte. Ūkininkai tokias virtuves įrengdavo tam, kad nereikėtų pašaro gyvuliams gaminti namo virtuvėje, be to tokios virtuvės labai tiko esant didesniam žmonių skaičiui.

Baldų apmušalai ir puošyba

Baldų gamyba nuo seno buvo labai vertinamas amatas. Kol į baldų pramonę neįžengė mechanizmų industrija – beveik viskas buvo gaminama rankomis. Šiandien su senoviniais baldais galime susidurti muziejuose, antikvariatuose, kolekcininkų namuose ir apsilankę pas restauratorius. Šio amato meistrai turi išmanyti begalę dalykų: pradedant puikiomis istorijos žiniomis, baigiant cheminėmis medžiagomis ir reakcijomis. Taigi vertėtų pasidomėti, kokios medžiagos buvo naudojamos baldų aptraukimui ir kaip vykdavo apdailos ir puošybos darbai?

Baldai gamybos metu yra aptraukiami medžiaga, tokiu būdu sutvirtinant minkštąsias baldo dalis, norint pagražinti kojų rėmus ar pridengti čiužinio apačioje esančias medžiagas. Tam dažniausiai naudojami techniniai, grubūs, labai tvirti audiniai. Tokiomis savybėmis pasižymi drobinio pynimo lininiai bei tankūs medvilniniai audiniai, tokie kaip mitkalis, tikas ir kiti. Prieš kelis amžius dar buvo naudojami namų darbo audiniai, taigi staklių darbas labai palengvino ir pagreitino baldų gamybą. Baldai būdavo tvirtinami specialiais diržais, daugiasukiais lininiais siūlais, kanapiniais ar džiuto špagatais bei virvelėmis. Kartais vietoj specialių diržų būdavo naudojami tankūs ir grubūs audiniai, ant kurių tvirtintos spyruoklės, tačiau pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai tos pačios spyruoklės būdavo apdengiamos pramoninės gamybos maišais, naudotais cukraus pervežimui. Tokios medžiagos naudotos pirmiausiai dėl tvirtumo, nes grožis čia esmės nesudarė, kadangi užbaigtuose balduose minkštųjų dalių formavimo medžiagos nesimatydavo.

Senoviniai minkštieji baldai, o tiksliau jų karkasų konstrukcijos buvo gaminamos iš palyginti nebrangios, bet tvirtos medienos. Visai kiti kriterijai būdavo taikyti apdailos ir puošybos elementams. Jie gaminti iš itin brangios ir taurios medienos. Taigi minkštųjų dalių apmušimo medžiagos savo grožiu ir brangumu prilygo ir net lenkė karkaso konstrukcijų apdailos ir puošybos medžiagas. Atitinkamą išvaizdą baldai įgaudavo tinkamai parinkus ne tik spalvas, bet ir piešinio raštus bei faktūrą. Išpildžius visas sąlygas baldai namų interjerui suteikdavo šiltumo, jaukumo bei visų taip trokštamo iškilmingumo.

Dekoratyviam apmušimui naudoti medvilnės, šilko, drobiniai, kombinuoti ir žakardiniai audiniai. Specialiai tam būdavo audžiami lygūs ar reljefiniai paviršiai, naudoti blizgūs ir matiniai atspalviai, vienspalviai ir marginti raštai. Taigi audinių puošyba buvo laikoma tikra meno išraiška.

Šiais laikais baldai apmušami dažniausiai iš cheminio pluošto audinių, tokių kaip kapronas, nitronas, lavsanas ar chlorinas, taip pat naudojamos plėvelės iš polivinilchloridinės dervos. Kai kurie baldai vietoje tekstilinių audinių apmušami dirbtine ar natūralia oda.

Dar vienas labai svarbus puošybinis elementas yra dekoratyvios, užbaigiamosios minkštųjų dalių apdailos dalys. Tokie apvadai dūdavo gaminami iš medvilnės ar šilko pluoštų bei daugiasukių siūlų. Tam naudotos įvairaus pločio juostelės, lygiais pakraščiais, vienu dantytu pakraščiu su prijungta virvele ar pynute, su ilgesniais ar trumpesniais kutais, vienspalvės ir margos. Tokios virvelės būdavo vejamos iš medvilninių siūlų susukto pluošto ir specialiai apvyniotos šilko gijomis, kad suteiktų daugiau estetikos. Dar puošybai naudoti metalizuoti siūlai. Baldų apvadai būdavo prisiuvami, priklijuojami ar tiesiog prikalami ant dekoratyvių apmušalų pakraščių, prikaltų prie karkaso. Būtent jie yra tarpinė dalis, kuri sujungia audinį su mediena. Tuo pačiu metu tai yra ir apdailos užbaigiamasis elementas, kuris paslėpdavo apmušalų pakraščius ir tvirtinimo vinučių galvutes. Šiandieninėje rinkoje vyrauja sintetiniai audiniai ir pluoštai, o tokie dekoratyvūs apvadai naudojami tik retais atvejais ir dažniausiai tik sendintuose, klasikinio stiliaus balduose.

Kaip būdavo puošiami virtuvės baldai žinių daug mažiau. Tačiau ir puošybos ten būta labai nedaug. Gal dėl to, kad toji erdvė būdavo tarnų zona ir šeimininkai ten beveik nesilankydavo…

virtuvės baldai

Virtuvė viduramžiais

Virtuvės patalpa skirta maisto virimui, kepimui ar kitokiam paruošimui. Vakarų šalyse, dažniausiai yra įrengtos modernios, šiuolaikinės virtuvės, kuriose yra integruotos viryklės, šaldytuvas, kriauklės, įvairūs virtuvės baldai bei tiekiamas karštas vanduo. Daugelis šeimininkių neapsieina ir be mikrobangų krosnelės bei indaplovės, kurios dėka sutaupomi ne tik vandens kaštai, bet ir laikas. Kaip jau buvo minėta, virtuvė daugiausiai skirta maisto gamybai, tačiau šiuo metu dažnai sujungiama su valgomuoju ar poilsio kambariais. O kokia buvo dabartinės virtuvės priešistorė?

virtuvės baldai

Virtuvės evoliucija tampriai susijusi su viryklės išradimu bei vandens infrastruktūros plėtra, kai sudėtingų kranų pagalba jis atkeliavo į privačius namus. Net iki XVIII amžiaus maistas buvo gaminamas virš atviros ugnies. Techniniai išradimai maisto paruošimo srityje tik XVIII – XIX amžiuose pakeitė taip vadinamą virtuvės architektūrą. Prieš išrandant centralizuotus tiekimo vamzdžius, vanduo ant stalo patekdavo iš šulinių ar natūralių, gamtinių šaltinių.

Senovės Graikijoje gyvenamieji namai būdavo atriumo tipo, kai kambariai išdėstomi aplink centrinį kiemą. Būtent tas atviras kiemelis tarnaudavo kaip virtuvė. Turtingesniųjų namuose virtuvės būdavo įrengiamos atskiroje patalpoje ir dažnai šalia vonios kambario, kad abi patalpos šiltų nuo kūrenamos ugnies. Taip pat tokiuose namuose atsirasdavo ir dar vienas nedidelis kambarys, kuriame būdavo laikomos maisto atsargos bei įrankiai.

Neturtingi Romos imperijos miestų gyventojai dažniausiai savo nuosavų virtuvių neturėjo ir maistą gamino didelėse ir viešose miesto virtuvėse. Kai kurie turėjo mažas, mobilias krosneles, kurias naudojo maisto šildymui ir gaminimui. Tuo tarpu turtingieji romėnai gyvenamosiose savo erdvėse turėjo puikiai įruoštas virtuvės patalpas. Romėnų vilose virtuvė būdavo įruošta pagrindiniame pastate kaip atskiras kambarys ir joje dirbo tik vergai. Židinys dažniausiai būdavo įruoštas ant grindų prie sienos, kartais šiek tiek aukščiau ir dėl to virėjas turėdavo dirbti priklaupęs. Kaminų tuometinėse virtuvėse dar nebuvo. Kokie virtuvės baldai vyravo galime sužinoti tik iš įvairių išlikusių piešinių ir graviūrų.

Ankstyvaisiais viduramžiais Europoje vyravo pailgo plano namai, kurių centre būdavo kūrenama atvira ugnis. Virtuvės plotas buvo tarp įėjimo ir židinio. Ankstyvieji pastatai neturėjo kamino, todėl stoge būdavo skylė, pro kurią dūmai pasišalindavo laukan. Diduomenės rūmuose dažnai būdavo net kelios atskiros virtuvės, kurios kartais būdavo išdėstytos po vieną visuose pastato aukštuose. Ugnis šiuo atveju tarnavo ne tik maisto paruošimui, bet ir gretimų kambarių šildymui.

Didesniuose Europos bajorų dvaruose, virtuvei kartais būdavo skirtas net atskiras pastatas. Krosnys dažniausiai būdavo gaminamos iš molio ir skiedinio, o mediena ar anglimis pakraunamos per viršų ir per šone esančias angas. Puodas būdavo įstatomas į specialius, apskritimo formos žiedus. Šis viryklės tipas naudotas šimtmečiais ir mūsų dienas pasiekė tik su nedideliais pakitimais.

Viduramžių laikotarpiu virtuvės iš esmės nepakito. Jos buvo tamsios, dūminės ir pilnos suodžių, dėl to ir įgavo „dūmų virtuvės“ vardą. X – XII amžiuose Europos miestų virtuvėse maistas dar buvo gaminamas virš atviros liepsnos, kambario viduryje. Virtuvės baldai buvo labai kuklūs ir elementarūs. Turtingųjų namuose virtuvė dažnai būdavo įkuriama ne pirmajame pastato aukšte, o ten kur miegamasis ar salė. Pilyse ir vienuolynuose, gyvenamosios ir darbo erdvės būdavo atskirtos, todėl virtuvė dažnai iškeliama į atskirą pastatą, dėl to atskirai reikėjo šildyti gyvenamąsias patalpas. Kai kuriose pilyse virtuvės patalpa būdavo tame pačiame pastate, tačiau tarnai turėjo vaikščioti visai kitais koridoriais ir laiptais, kad nesirodytų ir netrukdytų turtingiesiems.

Kamino atsiradimas krosnis ir židinius iš kambario centro nukėlė prie sienos ir tuo metu buvo pastatyti pirmieji iš išdegtų plytų ir skiedinio sukonstruoti židiniai.

Rodomas puslapis 2 iš 3123