Tradicija japonų mene

Sakoma, kad visur gerai, bet namuose geriausia. Šiais laikais tai ypač aktualu, nes visai nesunku įsigyti lėktuvo bilietą į vieną ar kitą tolimesnę šalį ir per pusdienį pakeisti kelias laiko juostas. Atsivėrus valstybių sienoms tapo lengviau pamatyti kitas šalis, kultūras ir net tradicijas, tačiau svarbu puoselėti ir savo šalies identitetą, kultūrą ir papročius. Apie tai kaip reikia nepasimesti tautų labirintuose geriausiai papasakoti galėtų japonai.Tekančios saulės šalyje, ant pasaulio krašto… Kiek daug gražių epitetų ši šalis turi, tačiau ne vien tradicinė architektūra, kabuki teatras ar naujausios technologijos padarė ją tokia ypatinga.

Kelis šimtmečius trukusi izoliacija nuo viso pasaulio padėjo atsiriboti nuo japonams svetimo vakarietiško mentaliteto ir sukurti harmoningą aplinką, kurioje įkūnyta baigtinė tvarkos ir grožio sistema. Japonų tautos homogeniškumas ir šiandien leidžia išsaugoti savo identitetą, harmoningai jį susiejant su pažangiausiomis civilizacijos naujovėmis. Per ilgus amžius susiformavęs žmonių mentalitetas lemia išskirtinius japonų kultūros bruožus. Tradiciniuose japonų namuose net virtuvės baldai simbolizuoja ilgametes tradicijas persipynusias su pažangiausiomis naujovėmis.

Visos žmogaus kuriamos socialinės formos remiasi ta pačia gamtos formų susidarymo logika. Kuriamas vientisas pasaulis, kuriame žmogus taip pat randa savo vietą, yra jo dalis. Daikto tikslingumas, aiški funkcija yra būtina sąlyga, kurią nesunku pastebėti paprasčiausiuose senuose daiktuose, gyvenamojoje aplinkoje ir šiuolaikiniame dizaine. Net spintos turi aiškią savo formą ir funkciją. Japonai geba jautriai derinti tradicinius daiktus su šiuolaikiniais – vakarietišku stiliumi įrengtų namų arba viešbučio vonios kambaryje šalia modernios vonios puikiai dera tradicinis medinis kubilas. Amatininko rankomis nulipdytas dubenėlis papildo modernaus servizo komplektą. Visa tai keliavo amžius ir tebenaudojama šiais laikais. Japonijoje nuo arbatos pageltęs puodelis vertinamas labiau nei naujas gaminys. Čia sąvoka gražus gali būti apibūdintas ir kreivas dubenėlis, tačiau gal būt iš to paties indo arbatą geria jau trečia ar ketvirta tos pačios giminės karta.

Japonijoje gamta vaidina išskirtinį vaidmenį žmogaus gyvenime. Gyvenimas gamtos ritmu japonams sudaro būties pagrindą. Gamtos reiškiniai, menkiausi metų laikų pokyčiai atsispindi japonų buityje, kūryboje, tai atspindi net virtuvės baldai. Gamta diktuoja keturių metų laikų pokyčių emocinę sistemą, kuri lemia meninės raiškos formas, spalvų gamą. Japonijoje kiekvienas metų laikas turi savo simbolinį kodą, kuriuo vadovaujantis kuriamos gėlių kompozicijos, ornamentika, dekoro elementai, koloritas. Pavasario simbolis – sakuros žiedai – puošia drabužį, kuris dėvimas pavasarį. Jeigu vaza ar dubuo dekoruotas sakuros žiedais, vadinasi, ją reikia statyti interjere ar jame patiekti maistą. Vasara Japonijoje – tai dažnos liūtys, vandens sūkuriai, vešli augmenija. Šio metų laiko simbolis yra vandens verpetai, vandens augmenija, žali bambuko lapai. Jeigu japoniško sodelio smėlis išraižytas smulkių linijų, lyg vandens bangelių, vadinasi, tai vasara. Rudenį šiame sodelyje jau bus kitas piešinys. Ruduo – tai raudoni klevo lapai, o Mėnulio pilnatis – ypatinga rudens šventė, kai visi vyksta už miesto gėrėtis nuostabia sidabrine jo šviesa. Žiema – sniegas, apsnigti nameliai, bambuko stiebai. Ir visa tai žavingoji ir savita Japonija.

Comments are closed.