Trumpai apie skandinavišką dizainą

Skandinavijos šalių dizaino istorija yra atskira tema, norint ją aptarti reikia susipažinti su šių šalių tautų istorija, kultūra ir mentalitetu. Gamtos ir žmogaus būties egzistavimo dėsniai Skandinavijos šalyse suvokiami kaip harmoninga visuma. Nusidriekusiuose toli į šiaurę, retai apgyventuose rūsčios gamtos kraštuose, jau nuo žilos senovės ypač svarbūs buvo harmoningi žmogaus ir gamtos santykiai. Klimatinės sąlygos, netolygus gyventojų išsidėstymas šiaurės ir pietų regionuose lėmė verslų, specifinės pramonės, taip pat dizaino plėtrą. Tradiciškai susiklostęs pragmatiškas požiūris į atšiaurią, asketišką žmogaus aplinką nulėmė daiktų formų paprastumą, funkcionalumą. Skandinavijos dizaino minimalizmui, prisirišimui prie vietos žaliavų įtakos turėjo geografinė situacija. Vien tik suomiai sudaro 35 procentus pasaulio gyventojų, gyvenančių už 60-osios paralelės. Šiaurinėje teritorijoje žmonių gyvena rečiausiai, kartais artimiausias kaimynas gyvena už 100 kilometrų.

Skandinavijos amatų tradicijos klostėsi gyvenant miškingoje, uolėtoje, ežerų, upelių išraižytoje žemėje, jūros apsuptyje. Šiaurinėse platumose žiema trunka pusę metų, ir sugrįžtančios saulės tenka laukti žibintų, žvakių šviesoje.

Atšiauri gamta genetiškai užkodavo darbštų, atkaklų, racionalų žmonių charakterį. Uolėtoje miškų, vandens aplinkoje nuolatos reikėjo kovoti už būvį. Kiekvienas darbo įrankis, apyvokos daiktas ar net biuro baldai turėjo būti patogūs, maksimaliai funkcionalūs. Riboti gamtos turtai, atšiauri gamta išmokė paprastą amatininką ir šiuolaikinį kūrėją būti reiklų savo amatui, projektuojamam objektui. Nepaisant naujausių technologijų bei mokslo naujovių, Skandinavijos dizainas vis dar išlaiko demokratiškus, humanistinius projektavimo pagrindus ir šiandien.

Dizaino formų paprastumą, funkcionalumą lėmė tradiciškai susiklostęs pragmatiškas žmogaus požiūris į aplinką, taip pat ir subtilus gamtos, jos dėsnių supratimas. Apie visai kitą supratimą ir požiūrį byloja net odiniai baldai. Skandinavijos šalyse modernios meno kryptys, palietusios architektūrą, interjerą, dizainą, įgavo savitą – skandinaviškąjį braižą.

Geografinės sąlygos suformavo ne tik išskirtinius šių šalių gyventojų bruožus, bet ir lėmė tradicijų, savitos kultūros raidą. Gyvenimo ritmas čia glaudžiai susijęs su gamtos, metų ciklų kaita. Skandinavijos, ypač suomių, gyvenimo patirtis, kūrybiniai impulsai turi daug bendrų bruožų su japonų kultūra, minimalistine estetika. Abiejų tautų tradicijoms bei kultūrai turėjo įtakos atšiauri gamta, skirtingos, bet turinčios panašių bruožų, religijos.

Vienas ryškiausių, išskirtinių Skandinavijos kultūros, šiuolaikinio dizaino bruožų – glaudus ryšys su tautinėmis tradicijomis, amatais, tautosaka, siekiančia vikingų laikus. Praėjusių šimtmečių industrinės revoliucijos procesai, vykę Europoje, kur kas lėčiau plėtojosi šiame regione dėl įvairiausių, istoriškai susiklosčiusių, aplinkybių. Nepaisant didelių panašumų, kiekvienoje šalyje buvo ir išskirtinių bruožų. Daugumoje Skandinavijos šalių iki pat XIX amžiaus pabaigos vyravo tradiciniai medžio apdirbimo, tekstilės verslai, medžių sakinimas, smalos gamyba, miško plukdymas sieliais, medžioklė. Tai sudarė ekonomikos pagrindą. Nedidelės besikuriančios vietos žaliavų perdirbimo įmonės buvo labiau panašios į amatininkų dirbtuves nei į pramonės gamyklas. Glaudžiausi dizainerių kūrybos ryšiai su tradiciniais verslais išliko Suomijoje, kur industrializacijos procesai vyko gerokai lėčiau, kadangi savarankiškos valstybės statusą suomiai atgavo tik XX amžiaus antrajame dešimtmetyje. Daugiau nei 600 metų Suomija priklausė Švedijai, po to ištisą šimtmetį buvo administruojama carinės Rusijos. Danijoje ir Norvegijoje industrializacija taip pat nepadarė didelių pokyčių iki XIX amžiaus pabaigos. Kiek kitokia situacija susiklostė Švedijoje, kuri nuo seno buvo stipri valstybė, dominuojanti Šiaurės Europoje. Nepaisant istorinių praeities skirtumų, visose šalyse amatams, dizainui rodoma ypač daug dėmesio kaip vienai iš svarbių valstybinės ekonominės politikos strategijos dalių.

Skandinavijos šalyse geras dizainas suvokiamas, kaip kasdienė būtinybė ir net paprastučiai biuro baldai savyje talpina visai kitokį supratimą ne tik apie dizainą, bet ir apie žmogaus ryšį su gamta.

svetaines interjeras

Comments are closed.