Pati mėgstamiausia įvairaus amžiaus vaikų veikla yra žaidimai. Tai ne tik nuo vaikystės neatsiejamas atributas, bet ir vaiko ugdymo būdas. Žaidimai sudaro didžiąją ikimokyklinio amžiaus vaikų programos dalį įvairiuose darželiuose ir mokyklėlėse. Žaidimų taip pat yra labai įvairių ir jie keičiasi su lyg vaiko amžiumi. Patys mažiausieji vaikai iš pradžių žaidžia su įvairiais spalvotais, skambančiais ar barškančiais žaislais. Tokios prekės kūdikiams yra labai svarbios, nes skatina jų koordinaciją. Iš pradžių vaikas pasaulį, žaidimo pagalba, bando pažinti vienas. Jam kiek ūgtelėjus į pagalbą pasitelkiami kiemo draugai ar kiti mažiausieji šeimos nariai. Pirmieji žaidimai su draugais būna labai nekoordinuoti bei greitai besikeičiančiomis taisyklėmis. Su metais vaikų žaidimai tampa vis sudėtingesni ir vaikus įtraukia neribotos fantazijos ir sudėtingų taisyklių labirintai. Pagrindinis mažųjų smalsuolių ir priešmokyklinio amžiaus vaikų žaidimų skirtumas yra toks, kad skiriasi pati žaidimo priežastis ir net eiga. Pirmiausiai žaidimo link mažylius veda atsitiktinis susidomėjimas žaislu, o kiek vėliau atsiranda dėmesys veiksmų numatymui, pasirengimui žaisti ir net organizaciniai dalykai. Manote, jog visa tai labai paprasta ir nėra labai reikšminga? Skaitykite toliau ir sužinosite daug naudingų dalykų!
Turbūt visi puikiai žinote kokią didelę reikšmę vaiko raidai turi žaidimai, tačiau šiuo klausimu specialistų nuomonės gali skirtis. Šie skirtumai iškyla dėl to, kad nėra tiksliai žinoma kas yra tas “žaidimas” ir kur riba tarp gyvenimo realybėje ir žaidime. Bet kuriuo atveju tai nėra darbas, greičiau pažinimo būdas kuomet susipažįstama ne tik su vaiką supančiu pasauliu, bet ir su kitais vaikais ar net suaugusiaisiais. Pasirodo, vaikai ne taip kaip suaugusieji, nejaučia ribos tarp žaidimo ir kūrybos. Taigi stebėdami savo vaikus įvairių žaidimų metu galite išvysti jų kūrybiškumo proveržius, kurie tinkamai lavinami gali išaugti į tikrą meninę veiklą. Vaikams rūpi ne galutinis rezultatas, o pati veikla, taigi tik jie patys gali kontroliuoti žaidimo eigą, kurti taisykles ir nujausti jų svarbą. Taigi svarbiausias čia yra pats procesas, kurio metu atsiskleidžia vaikų vaizduotė ir net prigimtis.
Žaisdami vaikiškus žaidimus mažieji įgyja naujos patirties, lavina ne tik vaizduotę, bet ir savo protinius gebėjimus. Tokio proceso metu įsisavinamos elgesio, bendravimo normos ir net žmogiškosios vertybės. Labai svarbu nuo pat kūdikystės parinkti tinkamus ir lavinančius vaiką žaislus. Tokios prekės kūdikiams padeda mokytis paprastų judesių, tokių kaip rankos mostai, norimo žaisliuko sugriebimas ir net spalvų atskyrimas.
Vaikų norą žaisti pirmiausiai skatina šio proceso metu patiriamas malonumas. Tačiau nereikia manyti, kad žaidimai gali sukelti tik džiaugsmą. Anaiptol! Pasirodo, kad bežaisdami vaikai išgyvena ir perteikia net savo baimes. Taigi kokios prekės kūdikiams labiausiai padeda tobulėti ir kokie žaislai tinkami vyresniems vaikams? Ne be reikalo pačių mažiausiųjų žaidėjų laukia spalvoti kamuoliukai, barškučiai ir kiti dėmesį atkreipiantys daiktai. Visa tai padeda išmokti koncentruotis ir lavinti savo dažnai negrabius judesius. Svarbiausia, kad šie žaislai nekeltų sužalojimo rizikos, būtų netoksiški ir nekeltų užspringimo pavojaus. Kiek ūgtelėjusiems vaikams puikiai tiks įvairūs edukaciniai žaidimai, kuriuose mokomasi suprasti skirtumus tarp formų, spalvų ir net garsų. Dar vienu puikiu ir ilgai neatsibostančiu bei vaizduotę dirbti priverčiančiu žaislu yra spalvotos lego kaladėlės. Jų pagalba kuriami svajonių automobiliai, laivai, o gal net lėktuvai. Taigi tereikės šiek tiek išmonės ir kelios kaladėlės gali tapti puikiausiomis visos dienos draugėmis.
