Tam, kad suprastumėte, kas yra autizmas, galima pabandyti pabendrauti su tokiu žmogumi, galima ir tiesiog pasidomėti tuo spaudoje. Įdomu tai, kad autizmo požymiai dažnai yra palaikomi tiesiog kažkokiu keistumu.
Autizmo požymiai
Pirmiausiai, paprastai ir aiškiai apie tai, kas išvis yra autizmas. Kuo jis pasireiškia. Autizmu susergama ne laikui bėgant, taip jau gimstama. Plačiąja prasme, tai tam tikri smegenų ir psichikos požymiai, kurie neleidžia suvokti tam tikrų dalykų, kaip juos suvokia dauguma. Sunku pasakyti tikslius požymius, bet labai dažnai autizmo pozymiai kudikysteje pasižymi kaip sutrikęs dėmesio reiškimas, vėliau nesivysto tinkamai bendravimo raida. Gali būti, kad kūdikystėje net neatrodys, kad vaikas autistas, tas dalykas gali išryškėti vėliau. Iš esmės, jis daugiausiai pasireiškia kaip sąlyginai sutrikęs bendravimas. Taip pat protas kartais negali suvokti perkeltinės prasmės, kaip ir negali suprasti emocijų. Protas tarsi gali mąstyti tik kaip robotas – bet tik tam tikruose lygmeniuose. Autizmo spektro sutrikimai gali pasireikšti ir kaip įvairių baimių pagausėjimas, panikos, isterijos priepuoliai, nesuvaldytos emocijos. Taip pat gali pasižymėti autistas padidintomis intelektualinėmis savybėmis tam tikrose srityse, pavyzdžiui, matematikoje, tiksliuosiuose moksluose. Tai, kad tam tikra smegenų ir psichikos dalis vystosi sunkiau, gali atsverti kažkokios kitos psichikos dalies darnesnis vystymasis.
Sunkumai gyvenime
Tikriausiai būtent vaikystėje, paauglystėje autizmo bruozai labiausiai trukdo ir gadina gyvenimą. Tai laikotarpis, kada normali asmenybės raida reikalauja gebėjimo būti tokiu, kaip visu, gebėjimo būti neišsiskiriančiu iš kitų. Tie, kas ne savo valioje tampa išskirtiniais, yra atskiriami, jiems sunkiau susirasti draugų, palaikyti santykius. Dėl to gali formuotis didelis nepasitikėjimas savimi. Bendraklasiai gali nesuprasti, kodėl kitas vaikas yra toks keistas, kitoks, todėl dažnai iš autistų yra šaipomasi, auga patyčių kultas. Tėvai turi kontroliuoti situaciją ir žiūrėti, kokią švietimo sistemą reikia taikyti tokiems vaikams, gali būti, kad jiems netiks visuomeninėse mokyklos. Taip pat gali vėliau kilti problemų susirandant partnerį, bandant užmegzti artimus ryšius. Tačiau su žmogumi autistu reikia mokėti taip pat elgtis ir gyventi, visų pirma suvokiant, kad autizmo liga jam neleidžia visko matyti taip, kaip mato sveikas žmogus, dėl to negalima jo kaltinti dėl to ir smerkti.
Pranašumai gyvenime
Įdomu tai, kad daugybė talentingų menininkų, mokslininkų, išradėjų, netgi verslininkų buvo ir yra autistai. Apskritai autizmo priezastys nėra aiškios, taigi, ligos tarsi neina išgydyti. Manoma, kad gali būti autizmas susijęs tiek su išgyvenimais kūdikio preletarinėje būsenoje, tiek su genetika. Bet visgi autizmas laikomas tiek fiziniu, tiek psichikos sutrikimu. Tokios statistikos nėra, bet praktika rodo, kad neretai autistai pasižymi išskirtiniu intelektu. Kai yra slopinamos tam tikros jo sritys, tai kažkur kitos atsveria. Net negalima apibendrinti ir sakyti, kad problema emociniame intelekte. Nes vaikas gali nemokėti bendrauti, tačiau gali gebėti kurti nuostabiausias istorijas, vėliau iš to savo talento ir gyventi. O gebėjimas sukurti charakterį, personažą, rodo apie gebėjimą įsijausti. Juk būtent empatija, įsijautimas ir rodo emocinį intelektą. Taigi, autizmas dažniau siejamas tiesiog su sutrikusiomis emocijomis, su sutrikusiu smegenų ir psichikos vystymusi. Kas gal net nebūtinai turėtų būti laikoma liga, nes tam tikra prasme tai galima būtų laikyti tiesiog žmogaus charakteriu, jo išskirtinėmis charakterio savybėmis. Aišku, kadangi jos turi bendrų bruožų ir žmonių pernelyg dažnai palaikomos keistomis, o logikos sutrikime rasti nepavyksta, tai dažniau priskiriama sutrikimui negu normalumui