„Ačiū, gerai, o kaip tu?”; „Ką veiki?” – „Nieko.”). Prie šių mandagybių esame įpratę, bendraudami jų dažniausiai tikimės, nesvarbu, kokie būtų santykiai su kitu žmogumi, o nesulaukę imame svarstyti, kas atsitiko.
Faktinis (factual) lygis – tai apsikeitimas tam tikra faktine informacija („Kiek dabar valandų?” – „Penkios.” „Kas laimėjo?” – „Žalgiris.”). Tai gali būti ir plepėjimas, pvz., apie orą, tiesiog siekiant palaikyti pokalbį. Pravartu numatyti, apie ką būtų galima pasikalbėti vakarėlyje su įvairaus amžiaus, socialinių sluoksnių, pažiūrų žmonėmis. Toks bendravimo būdas yra gana saugus, jis nesukelia įtampos ir dažniausiai pasiteisina.
Vertinimo (evaluative) lygis – toks, kai atskleidžiame kitiems savo nuomonę, požiūrį, vertinimus. Jis nėra labai saugus. Gali nutikti, kad kitų nuomonė nesutaps su mūsų ar netgi bus priešinga. Riziką galima sumažinti, jei bent susilaikysime nuo pašiepiamų, žeminančių vertinimų. Tiesa sex pazintys tai kai kurie žmonės mažinti rizikos nė nesiruošia – padiskutuoti, turint skirtingas nuomones, jiems vienas malonumas. Tai nėra blogai, jei diskusija vyksta konstruktyviai, nesukelia jos dalyviams ir stebėtojams neigiamų emocijų, konfliktų. Pagal toleranciją vertinimams skiriasi ir įvairių tautų, kultūrų atstovai.
Giluminis (gut level) lygis – tai savo jausmų, išgyvenimų atskleidimas. Dažnai tai nėra mums paprasta: bijome būti nesuprasti, nenorime pasirodyti silpni, nemandagūs ir 1.1. Pvz.: „Labai gailiuosi, kad taip atsitiko”, „Jaučiuosi nusivylusi”; „Aš nekenčiu tavęs!” Kaip matyti iš pavyzdžių, kuo emocijos stipresnės, tuo sunkiau jas išreikšti (nes galime sulaukti ir stipresnės kito reakcijos). Atverti aplinkiniams savo širdį žmonės taip pat linkę nevienodai, tai lemia individualios savybės, socialinė, kultūrinė aplinka, tradicijos.
Prie giluminio bendravimo lygio priskiriamas ir savo sumanymų, idėjų atskleidimas. Paprastai taip bendraujame su artimais žmonėmis, tais, kuriuos pažįstame ilgą laiką ir kuriais pasitikime.
Intymusis (peak communication) lygis – pačių artimiausių žmonių privilegija. Tai stiprūs, intensyvūs bendrai patiriami išgyvenimai, „dviejų sielų susiliejimas į vieną”. Taip bendraujame ne su bet kuo, net ir su artimais žmonėmis – ne visada pavyksta. Bendrai išgyvenamos gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos: meilė, džiaugsmas, liūdesvs, nusivylimas.
