Leiskite papasakoti jums istoriją. Istoriją apie nesibaigiančią kovą. Galbūt joje atpažinsite ir save. Mano priešas buvo nematomas, bet jo pėdsakai – visur. Tai buvo kalkės. Jos negailestingai dengė mano dušo kabinos stiklą, paversdamos jį matiniu ir negražiu. Jos kaupėsi ant čiaupų, palikdamos baltas, sunkiai nuvalomas dėmes. Mano naujas virdulys po mėnesio atrodė taip, lyg būtų išgyvenęs dešimtmetį. O mano oda… Ji nuolat jautėsi išsausėjusi, perštinti, lyg niekada iki galo nepabėgtų nuo to kieto, nemalonaus vandens pojūčio.
Aš valiau, šveičiau, pirkau brangiausias priemones. Kiekvienas savaitgalis tapdavo dar vienu mūšiu su kalkių nuosėdomis. Buvau pavargusi. Pavargusi nuo beprasmiško darbo, nuo nuolatinio jausmo, kad mano namai niekada nėra iki galo švarūs.
Tada išgirdau apie vandens nukalkinimo filtrus. Mintis, kad vienas įrenginys gali išspręsti visas šias problemas, atrodė per gera, kad būtų tiesa. Tačiau mano galvoje iškart įsižiebė raudona lemputė – triukšmas. Aš labai vertinu tylą savo namuose. Tai mano ramybės oazė. Mintis, kad kažkur nuolat burzgs, ūš ar kitaip triukšmaus dar vienas prietaisas, mane gąsdino. Ar tikrai noriu iškeisti vieną problemą į kitą?
Ilgai dvejojau, skaičiau forumus, klausinėjau pažįstamų. Nuomonės buvo įvairios, bet viena mintis vis pasikartodavo – šiuolaikiniai įrenginiai yra tylūs. Nusprendžiau surizikuoti. Ir tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.
Filtrą sumontavo katilinėje. Pirmą dieną nuolat įsiklausiau. Ar jau girdžiu? O gal dabar? Nieko. Absoliuti tyla. Jaučiausi šiek tiek kvailai dėl savo baimių. Vanduo iš čiaupo bėgo kitoks – švelnesnis. Duše pirmą kartą pajutau, kaip muilas iš tiesų putoja, o plaukai po plovimo tapo purūs ir minkšti.
Ir tada, vieną naktį, prabudau nuo keisto garso. Tai nebuvo burzgimas ar ūžesys. Tai buvo švelnus, tolygus vandens tekėjimo garsas. Tylus ošimas, lyg kažkas kitame namo gale būtų atsistojęs po dušu. Supratau – tai regeneracija. Tas „baisusis“ procesas, kurio taip bijojau. Apsiverčiau ant kito šono ir vėl užmigau. Garsas buvo toks nežymus ir neįkyrus, kad visiškai netrukdė.
Dabar, praėjus daugiau nei metams, galiu nuoširdžiai pasakyti – aš nebegirdžiu savo filtro. Jis tiesiog dirba savo darbą. O aš matau rezultatus. Matau spindinčius vonios paviršius be jokių pastangų. Jaučiu švelnius rankšluosčius ir minkštą odą. Mėgaujuosi arbata be plėvelės paviršiuje.
Jei jūs, kaip ir aš kadaise, dvejojate dėl galimo triukšmo – prašau, neleiskite šiai baimei atimti iš jūsų komforto, kurį suteikia minkštas vanduo. Tas tylus naktinis ošimas, trunkantis vos valandą kartą per savaitę, yra niekis, palyginti su ta kasdiene ramybe ir džiaugsmu, kurį patiriu matydama savo namus švarius ir jaukius. Tai nebuvo kompromisas. Tai buvo išsilaisvinimas iš nuolatinės kovos ir tylos atradimas pačia plačiausia prasme.