Senas geras popierinis laikraštis – tai vienas iš labiausiai pasaulyje paplitusių visuomenės informavimo kanalų. Daugiau nei 150 metų ši forma buvo vienintelis, greičiausias ir patikimiausias būdas gauti informaciją apie visame pasaulyje vykstančius dalykus. Šiandien internetui vis dar nepasiduodantis popierinis laikraštis yra žurnalistų, spaustuvių ir platintojų darnaus darbo rezultatas.
Daugelis žmonių nesusimąstę atsakytų, kad pirmųjų laikraščių leidyba turėjo prasidėti iš karto po Gutenbergo spausdinimo staklių išradimo. Iš tiesų, Gutenbergo išradimas buvo tik pirmasis spausdinimo evoliucijos laiptelis ir pirmieji reguliariai leidžiami laikraščiai bei laikraščių spausdinimui pasirengusios spaustuvės atsirado tik po 100 metų, pirmiausia Vokietijoje ir vėliau Anglijoje. Tuo tarpu kitose Europos šalyse ir kolonijose pagrindinis informacijos šaltinis buvo mažos brošiūros ir, žinoma, iš lūpų į lūpas sklindančios žinutės. Be to, didelė dalis visuomenės tais laikais nemokėjo skaityti. Taigi laikraštis buvo aukštuomenei skirtas produktas.
Ar galite save įsivaizduoti skaitantį dviejų savaičių senumo žinias? Tokia dalia prieš telegrafo atradimą tekdavo užjūrio žinias sekantiems spaudos skaitytojams. Žinios kituose žemynuose gyvenančius žmones pasiekdavo tik laivais. Taigi, uoste prisišvartavusį laivą pasitikdavo laikraščių leidėjai, kuriems būdavo parduodami dviejų savaičių senumo kitų šalių laikraščiai. Tiek laiko trukdavo kelionė per Atlantą. Tuomet vertėjai, rašytojai, redaktoriai ir spaustuvės dirbdavo visą naktį, kad kitą rytą naujausios Europos ar Amerikos žemynų žinios pasiektų jų laikraščio skaitytojus.
XIX a. pradžioje atsiradus telegrafui žurnalistai įvairiose pasaulio vietose nuolat būdavo pasiruošę priimti ir užrašyti žinutes, ir pagal gautą informaciją parengti straipsnį. Jie buvo pakankamai įgudę, kad galėtų greitai suprasti Morzės abėcėle perduodamą informaciją. Paraidžiui jie šifruodavo trumpus ir ilgus telegrafo signalus ir parašydavo straipsnius, kurie tuoj pat būdavo gabenami spaustuvės link, o ryte pasiekdavo žinių ištroškusius skaitytojus.
Galiausiai, tobulėjo kitos susisiekimo technologijos, kurios dar pasunkino laikraščių leidėjų darbą. Tiek telefono, tiek interneto atsiradimas reiškė, kad spausdinimui parengtame laikraštyje esančios žinios jau yra pasenusios. Taigi, laikraščiai turėjo pasiekti skaitytojus dar greičiau ir pateikti informaciją, kuri ne taip greitai sensta.
