Per dešimt nepriklausomybės metų turbūt greičiausiai į pokyčius reaguojantys žmonės – verslininkai – perėmė nemažai naudingos patirties iš užsienio, tad dvidešimt pirmąjį amžių Lietuvos verslas pasitiko jau žengęs modernaus valdymo keliu. Verslo knygos, parodos, bendradarbiavimas su partneriais iš užsienio leido tautiečiams suprasti, kad net ir didelį pelną nešantis verslas gali būti valdomas efektyviau, net ir moderniose įmonėse gali būti diegiamos efektyvumą didinančios sistemos, kontroliuojančios visus procesus. Viena iš tokių sistemų yra milžinišku greičiu pasaulį apskriejusi Lean. Lean, kas anglų kalboje reiškia „lieknas, liaunas“, yra, galima sakyti, Toyota korporacijos pagimdyta sistema. Gerokai smukus Toyota rezultatams dvidešimto amžiaus paskutinį ketvirtį koncerne sukurta Toyota gamybos sistema, kas ir sudarė pagrindą atsirasti Lean. Lean sistema skirta verslo procesų optimizavimui ir vertės didinimui mažinant kaštus, kas aktualu kiekvienam verslui, todėl ši sistema itin greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Toyota, pritaikiusi Lean sistemai artimą gamybos sistemą, vėl pasiekė puikių rezultatų ir įsitvirtino tarp patikimiausių automobilių gamintojų.
Daugelyje šalių buvo įsteigta ne viena Lean mokykla, vesti ne vieni Lean mokymai. Lean sistema ir jos „dukterinės“ bei giminingos efektyvumo metodikos buvo sėkmingai panaudotos įgyvendinant reikšmingus pokyčius daugelyje verslo įmonių visuose žemynuose. Kas yra Lean sistema, aprašo netgi Wikipedia interneto enciklopedija – tai dar vienas įrodymas, kad iš privačios iniciatyvos Japonijoje gimusi veiklos sąnaudų mažinimo ir kaštų optimizavimo sistema yra verta įmonių vadovų dėmesio. Lean, kaip sistema, žinoma skirtingai terminais ir kartais painiojama su gretutinėmis bei dukterinėmis sistemomis.
Pavyzdžiui, lean manufacturing yra ta pati lean sistema, tiesiog savo „pirmykščiame pavidale“, kai buvo skirta gamybos procesų efektyvumui. Iš Toyota kompanijos patirtį perkėlus į kitas bendroves ir išvysčius lean motediką, jos panaudojimas tapo įmanomas ir kitose, pavyzdžiui, paslaugų įmonėse. Taip pat yra terminas „lean 6 sigma“, kuris, nors vadybos teoretikai nesutaria, nėra visiškai tikslus, nes, nors ir labai giminingos, šios sistemos nėra vienas darinys. 6 sigma remiasi statistiniais metodais, kai lean pati savaime yra visų pirma procesų efektyvinimo ideologija.
Šiandien lean yra bene populiariausia pasaulyje veiklos efektyvumo gerinimo sistema verslui, kurią pripažįsta ir praktikuoja daugybė laisvai samdomų verslo konsultantų. Ši metodologija tapo salingu ginklu ir lietuviškame versle, kai anksčiau verslo konsultantas ateidavo į kliento kontorą ir patarinėdamas citavo kitus vadybos guru, o dabar pakanka vien žodžio „Lean“. Tikrai įtaigus žodis, jei linksniuojamas visame pasaulyje, vadinasi ir mūsų kraštuose kažką reiškia. Na, o kuris gi verslininkas nenorės mažinti verslo sąnaudų ir didinti pelno? Dabar lean paslaugos gali leisti neblogai verstis ir vienam įmonėje dirbančiam verslo konsultantui, jei šis gerai susipažinęs su Toyota ir kitų kompanijų verslo efektyvinimo patirtimi.
Nors informacijos ganėtinai nemažai lietuviškuose straipsniuose bei interneto šaltiniuose, nesuklyusite pasidomėję ta tema parašytomis knygomis. Amazon‘e ar kitose didelėse interneto parduotuvėse suvedę „lean thinking“ ar „lean system“, būsite nukreipti į vis pilnėjantį lean tematika išleistų knygų sąrašą ir galėsite pasirinkti kurią norėsit. Kuo knyga geriau nei internetas – tuo, kad knygoje visa informacija apie sistemą pateikiama koncentruotai ir iš esmės nepraleidžiant svarbių smulkmenų, todėl ja galima naudotis ir kaip vadovėliu. Internet gi paprastai įgausit tiktai bendrą supratimą apie metodiką be konkrečių sėkmės pavyzdžių ar pritaikymo kitose įmonėse analizės. Dalis tokių tekstų parašyta ne verslo visuomenės sudominimo lean sistema tikslu, todėl ir informacija ten gan skystoka.