Pastatų rekonstrukcija – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant);
Atliekant pastatų rekonstrukcijos projektus turi būti išspręsti socialiniai, aplinkos bei techniniai uždaviniai. Svarbus kriterijus yra sprendimų ekonomiškumas ir efektyvumas.
Rekonstruojant pastatus (renovuojant pastatus) būtina atlikti energijos sutaupymo, investuotų lėšų atsipirkimo skaičiavimus. Tam reikalingi pastato tyrimai, kurių metu nustatoma esama jo būklė.
Nutarus rekonstruoti pastatą (renovuoti pastatą) reikia atlikti ir inžinerinius tyrinėjimus, kurių tikslas – prognozuoti bendrą statybos objekto aikštelės būklę, įvertinant su rekonstrukcija ir renovacija susijusius dalykus (konstrukcijų stiprumą, papildomas apkrovas, šilumos nuostolius, eksploatacijos sąlygų pokyčius).
Statinio rekonstravimo ir renovavimo projekte turi būti pateikiami tik tie projektiniai sprendiniai, kurie reikalingi esamo statinio pertvarkymui atlikti, o įvykdžius projektą statinys atitiktų esminius reikalavimus.
Pastaruoju metu daugelis senesnių pastatų yra rekonstruojami,pritaikant juos naujai funkcinei paskirčiai. Prieš numatomą pastatų rekonstrukciją būtina įvertinti tokių pastatų laikančiųjų konstrukcijų techninę būklę. Tiriant šių konstrukcijų būklę, nustatomi jų defektai ir pažaidos, prognozuojamos vystymosi tendencijos, atliekami konstrukcijų laikomosios galios patikrinamieji skaičiavimai, įvertinant būsimą po rekonstrukcijos apkrovą ir kitokius galimus poveikius. Neretai tenka nustatyti konstrukcijų, dirbančių agresyviojoje aplinkoje, veikiamų vibracinių ir smūginių apkrovų, pažeistų gaisro ir pan. , būklę. Laikančiųjų konstrukcijų būklės įvertinimo reikia taisant projektuotojų ir statybininkų padarytas klaidas statomuose objektuose, po įvykusių statinių avarijų. Tik įvertinus konstrukcijų būklę, sprendžiama apie jų remonto būdus, apimtį ir trukmę. Taigi laikančiųjų konstrukcijų būklės procesas, susijęs su statinio ir jo konstrukcijų kokybiškos būklės išlaikymu per visą naudojimo laikotarpį, vadinamas statinio priežiūra. Šią priežiūrą sudaro visas kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kurios užtikrina statinio naudojimo pagal paskirtį ir galimybę. Labai svarbu, kad statinys kuo geriau ir efektyviau būtų naudojamas pagal savo paskirtį. Todėl, nuolat palaikant statinio konstrukcijų kokybišką būklę, be sutrikimų (laiku ir kokybiškai remontuojant ar atnaujinant) turi dirbti vandentiekio, kanalizacijos, apšvietimo, kondicionavimo ir kitos, reikiamą aplinką žmonėms bei vykstantiems technologiniams procesams, sukuriančios sistemos. Nuolat veikiamos išorinių ir vidinių poveikių, naudojamų statinių konstrukcijos, inžinerinės komunikacijos ir kita technologinė įranga yra nudėvimos, senėja, atsiranda įvairių pažaidų ir pagaliau jos suyra. Todėl statinių priežiūra yra nenutrūkstamas, dinamiškas procesas, kuris nuo naujo statinio projektavimo ir statybos skiriasi šiais požymiais.
Pastatų rekonstrukcija