Ne vienas iš mūsų yra lankęsis odontologijos klinikose. Vieniems ten reikėjo eiti siekiant ištiesinti pakrypusius dantis, kitiems užtaisyti atsiradusias skylutes, o šiek tiek mažiau laimingiems ir įsistatyti dantų implantą. Kaip bebūtų, visi be išimties turėjome progų apsilankyti pas odontologą. Daugelis apsilankymą odontologijos klinikoje supranta iš neigiamos pusės: teks daug sumokėti, skaudės it t.t. Šiame straipsnyje nusprendžiau dar kartą pateikti įvairiausių faktų apie praeities odontologiją. Galbūt tada suprasime, kad šiais laikais esame ne tokie jau nelaimingi lankydamiesi odontologo kabinete ar tiesiog valydami savo dantis.
Dantų pasta
Dantų pasta atsirado tik prieš truputį daugiau nei 100 metų iki tol dantys buvo valomi naudojant: kreidą, deginto medžio anglį, pelenus, citrinų sultis, tabako mikstūras ar net medų. Taip pat žinoma, kad praeityje vietoje dantų šepetėlių buvo naudojamos medžių šakos arba paprasčiausia pirštai.
O štai graikas Hipokratas 400 metais prieš Kristų pasiūlė dantų pastą gaminti iš trijų pelių ir kiškio galvos. Tokia pasta tūrėjo pagelbėti nuo kankinančio dantų skausmo. Tikriausiai nelabai būtų malonu valyti dantis tokia pasta, kad ir kaip juos skaudėtų.
Dantų balinimas- dažymas
Apie 1600 metus Japonijoje išplito paprotys moterims dantis dažytis juodai, taip parodant ištikimybę vyrams. Tokios procedūros buvo atliekamos to meto Japonijos odontologų kabinetuose.
Dar vienas šių dienų žmogui ne mielas faktas yra apie dantų balinimą. Senovės galai, kuriuos savo laiku nukariavo Julijus Cezaris, dantis balindavo naudodami savo šlapimą. Kaži ar dabar apsidžiaugtume tokiais senovės galų žynias-odontologais.
Šepetėliai ir gydymas
Kinų odontologai buvo dar išradingesni. Šie ant pergamentų užrašydavo specialias maldas ir šias apvyniodavo aplink skaudamą dantį. Dažniausiai toks gydymas baigdavosi danties traukimu. Įdomu, kad pirmieji dantų šepetėliai buvo pagaminti taip pat Kinijos imperijoje. Į Europą šie buvo importuoti 17 amžiuje. Netgi iki 20 amžiaus vidurio iš šerno ir arklio šerių gaminami dantų šepetėliai buvo importuojami iš Kinijos į Didžiąją Britaniją. Pirmieji nailoninių šerių dantų šepetėliai pasaulį išvydo tik 1938 metais.
O štai Actekų odontologai atsiradusias dantų skylutes užtaisydavo metalinėmis plombomis prieš tai į atsivėrusią dantyje ertme įpildami specialaus žmogaus plaukų nuoviro.
Taip pat senovėje prieš atsirandant dirbtiniams protezams šių vietoje buvo naudojami tikrų dantų protezai. Dantys tiesiog buvo ištraukiami iš negyvų žmonių žandikaulių ir implantuojami gyviesiems. Ne pats mieliausias jausmas, kai žinai, jog nešioji kažkieno kito dantis.
Pirmasis dantų grąžtas buvo išrastas 1949 metais zelandiečio Džono Patriko Waslho, kuriam dėl šio atradimo Didžiosios Britanijos karalius suteikė riterio statusą. Pati technologija paplito 1957 metais, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėta prekiauti šiuo prietaisu.
Rovimas
Žinoma, naudojant įvairias, gana keistas priemones dantų gydymui šiuos gana dažnai tekdavo tiesiog ištraukti. Pirmieji dantų traukimo procesą palengvinančias reples sugalvojo graikai. Na, juk Graikijos regionas buvo vienas iš didžiausių senovės kultūros ir medicinos centrų.
Viduramžiuose dantistų pareigas Europoje dažniausiai atlikdavo kirpėjai arba kalviai. Visgi šie „specialistai“ dažniausiai atlikdavo tiktai vieną procedūrą, tai yra sugedusio danties rovimas.
Pirmieji dantų implantai
Pirmoji civilizacija naudojusi dirbtinius dantų implantuos buvo Majai. Archeologai yra aptikę moters palaikus datuojamus 600 mūsų eros metams. Moters žandikaulyje rasti trys dirbtiniai implantai pagaminti iš jūros kriauklių. Šis atradimas laikomas pirmuoju dantų implantacijos atveju, nes jūros kriauklės yra įaugusios į žandikaulio kaulą taip suformuodamos dirbtinę šaknį.
Štai tokia ta senovės odontologijos istorija, kaip matote tokie patogumai pagreitinantys dantų taisymą, kaip dantų grąžtas odontologijos kabinetuose atsirado visai nesenai. Mes, odontologų pacientai, dažnai drįstame skųstis dėl nemalonių procedūrų, bet pažiūrėkime, kaip per pastarąjį šimtmetį patobulėjo ši medicinos šaka.
