Reikšmingą vietą Danijos dizaine užima ne tik spintos ar kiti mediniai baldai, tačiau ir apšvietimo sritis, kurią daugiau kaip šimtą metų plėtoja žinoma apšvietimo firma Louis Poulsen. Su šia firma kūrybinį darbą 1924 metais pradėjo architektas, dizaineris ir rašytojas Poulas Henningsenas. Jis ne tik projektavo, bet ir rašė dizaino bei teoriniais apšvietimo klausimais. Henningseno šviestuvai buvo eksponuojami 1925 metais Paryžiuje, dekoratyvinio meno parodoje. Dėl specifinės šviesą skaidančių skydelių konstrukcijos šviestuvai tapo išskirtiniais apšvietimo dizaino pavyzdžiais. Henningseno šviestuvus pradėta žymėti PH (dizainerio inicialais). Serijos PH šviestuvai tapo kokybės, modernumo simboliu, ir dabar jie taikomi šiuolaikiniuose visuomeniniuose interjeruose.
Skandinavijos šalyse nuo seniausių laikų buvo išplėtoti ne tik įvairių baldų, tokių kaip spintos ar kėdės gamyba, bet ir smulkieji metalo apdirbimo amatai, ypač dekoratyvūs papuošalai, segės, įvairūs smeigtukai. Danijoje ir kaimyninėse šalyse susiklostė gyvenamosios kultūrinės aplinkos, buities estetikos, pramoninio, daiktų dizaino projektavimo teorinis ir gamybos strateginis pagrindas. O pati dizaino koncepcija grindžiama nuostata, kad svarbiausias dizaino uždavinys – sukurti glaudžius harmoningus ryšius su technika, kultūra ir ekonomika. Taigi spintos turi būti talpios, tačiau patogios, visi smulkieji dizaino objektai estetiški ir funkcionalūs.
Skandinavijos dizainui priskiriami epitetai demokratiškumas, minimalizmas, humanizmas, pagrįsti tiesiogine programine dizainerių veikla, darniu bendradarbiavimu su gamintojais. Skandinavijos dizaineriai rūpinasi žmogumi, jo darbu. Tuo galima įsitikinti susipažinus su pastarųjų dešimtmečių stambių gamybinių firmų sukurta ir pagaminta produkcija. Premijomis vertinami elektriko, žvejo, naftininko darbo drabužiai, taip pat šaukštai, peiliai, indai neįgaliesiems ir kiti buities bei apyvokos daiktai. Tai tik dar kartą patvirtina, kad skandinavų dizainas yra humaniškas, besirūpinantis visais žmonių poreikiais. Skandinavijos kūrėjai darė įtaką visai XX amžiaus pasaulio dizaino raidai bei įtvirtino Skandinavijos dizaino mokyklos savitumus.
Kiekviena iš Skandinavijos šalių turi daug bendrumų bei skirtumų. Nors tradiciškai skandinavams medis yra tapęs savotišku kultu, jaunieji kūrėjai naudoja įvairiausias sintetines medžiagas. Ypač skirtinga yra kai kurių šiaurės šalių dizainerių darbo patirtis su pramonės įmonėmis. Suomijoje, Švedijoje, Danijoje dizainerių įtaka gamybai buvo ryški jau XX amžiaus pradžioje.
Jaunųjų dizainerių karta yra visų dizaino sričių pionieriai, mokslus dažniausiai baigę Italijoje, Suomijoje ir kitur. Skandinavijos jaunųjų dizainerių darbuose atsispindi naujausios pasaulio dizaino tendencijos, technologinės naujovės, leidžiančios dematerializuoti objektą, ne tik pertvaros pagalba kurti erdvės metamorfozę. Pasinaudodamas pažangiomis technologijomis ir žvelgdamas į ateityje atsirandančias jų naujas galimybes, jaunas danų dizaineris Alexas Soza sukūrė laisvai erdvėje plevenančią striukę. Striukė, reaguodama į temperatūros pokyčius, tai išsipučia, tai subliūkšta, apgaubia drabužį apvalkalu, kuris sukuria termoizoliacinį sluoksnį.
Šiandien dizainas glaudžiai siejasi ne tik su naujomis technologijomis, bet ir su pasikeitusia ekonomika, globalizacijos procesais. Jaunoji Skandinavijos dizainerių karta kuria postmoderniai visuomenei, tęsia skandinavų dizaino tradicijas neprarasdama jai būdingo minimalizmo, funkcionalaus požiūrio į daiktą ir neatsisakydama savo individualaus braižo. Skandinavijos dizaineriai ryškiau, nei kitų Europos šalių, prisirišę ne tik prie savo tradicijų, bet ir prie šiaurietiškos gamtos, kuri yra kūrybos idėjų šaltinis įžengus į XXI amžių.