Švedų dizaineriai dirbo ir kūrė remdamiesi pasauline praktika, veikiami meno krypčių, tačiau visos naujos tendencijos įgaudavo savitą švediškąjį minimalizmą. Demokratiškas, socialinius aspektus pabrėžiantis švedų dizainas išlaikė funkcionalaus bei humaniško dizaino principus. Švedų gyvenimo ir gamtos aplinkybių sukurtas minimalizmas natūraliai suklostė ekonomišką estetiką, į kurią neatsitiktinai buvo atkreiptas dėmesys jau 1939 metais Pasaulinėje parodoje Niujorke. Šioje parodoje, kur triumfavo amerikiečių dizaineriai, pademonstravę grandiozines rytojaus komunikacijų, ateities miestų projektų, tarpkontinentinio transporto idėjas, švedų dizaineriai, kaip ir kitos skandinavų šalys, išsiskyrė savitu dizainu. Ypatingai subtiliai skandinaviško dizaino principus atskleidžia dizainerių sukurti odiniai baldai, funkcionalumu pasižyminčios kėdės ar stalai.
Pokario laikotarpiu, kai viso pasaulio dizainerių kūryba turėjo amerikietiškojo dizaino stilistikos bruožų ir visi baldai buvo gaminami tarsi pagal vieną kurpalių, svarbų vaidmenį Švedijos šiuolaikinio dizaino raidoje suvaidino 1955 metais surengta įspūdinga architektūros, pramoninio dizaino, interjero įrangos ir taikomosios dailės paroda Helsingborge. Parodos svarbą ir nepaprastą domėjimąsi ja lėmė projektuotojų gyvenamosios aplinkos humanizavimas ir šūkis – kuo daugiau šviesos namų aplinkai. Ne be pagrindo daug dėmesio buvo skirta šviesai ir apšvietimui, kuris šiauriečiams ypač svarbus, nes tamsusis metų laikotarpis trunka ilgai. Paroda taip pat tęsė geriausias ketvirtojo dešimtmečio tradicijas ir teoretikų diskusijas tarp racionalaus funkcionalizmo ir humanistinio dizaino krypčių šalininkų. Helsingborge vykusi paroda sulaukė tarptautinio susidomėjimo ir švedų dizaino pripažinimo. Tai davė impulsą visoms Skandinavijos šalims spręsti pokario metais iškilusias socialines, kūrybines ir menines dizaino problemas.
Visuotinį dizainerių domėjimąsi ekologinėmis, socialinėmis visuomenės problemomis paskatino aktyvi Victoro Papaneko veikla. Švedijoje susikūrė ergonominio dizaino grupė, kuri ergonomikos klausimus glaudžiai siejo su socialinėmis problemomis – rūpinosi neįgaliųjų, vaikų saugumo, aptarnavimo įrangos ergonomiškais projektavimo sprendimais, kūrė specialią įrangą medicinos įstaigoms, dirbantiems pavojingą darbą jūroje ir pan. Dizaineriai užmezgė kontaktus su mokslininkais, sociologais, medicinos institucijomis – tai papildė dizainerių projektuotojų darbą moksliniais tyrimais pagrįstomis rekomendacijomis.
Švedų projektuotojai daug dėmesio skyrė platiesiems visuomenės sluoksniams – demokratinis idealizmas ir puiki kokybė, susijusi su šiuolaikine estetika, tampa pagrindiniu vertinimo kriterijumi. Šie bruožai būdingi ne tik Švedijos, bet ir kitų Skandinavijos šalių projektuotojams. Toks gamybos ir verslo principas dar kartą patvirtino skandinaviškojo dizaino demokratiškumą ir kultūrinę nuostatą – grožis visiems.
Tuo tarpu kultūrinis Suomijos gyvenimas klostėsi ilgus amžius veikiamas per Švediją ateinančios Vakarų Europos, vėliau – iš Rusijos plintančios slaviškos kultūros. Profesionaliam dizainui atsirasti svarbų vaidmenį suvaidino 1871 metais Helsinkyje įkurta amatų mokykla, kuri išaugo į gerai žinomą Helsinkio pramoninio meno universitetą. Jame studijuoja būsimieji dizaineriai ne tik iš Skandinavijos, bet ir kitų Europos šalių. Iki šiol skandinaviški baldai ar kiti dizainerių kurti daiktai yra puikiai vertinami visame pasaulyje. Apdovanojimai už kokybės ir ergonomikos santykį, puoselėjamas tradicijas ir ryšį su natūralia gamta, štai tokias nominacijas pasaulinėse parodose pelno skandinavų dizaineriai.
