Gariūnų vyrai Lietuvos Nepriklausomybės aušroje
Dabar neretai transporto paslaugos yra teikiamos tik šiai sričiai besispecializuojančių įmonių, tačiau sunku pamiršti, jog vos prieš dvidešimtmetį kone kas antras Lietuvos vyras žinojo, ką reiškia uždirbti pinigus iš transporto verslo.
Pamevėžys ir Marijampolė – automobilių magnetai Lietuvoje
Bene didžiausi automobilių turgūs visame pabaltyje, garsėje gausiu transporto laužo pasirinkimu, prieš dvidešimt metų buvo Marijampolėje ir Panevėžyje. Kas yra transporto paslaugos Panevėžyje arba Marijampolėje gerai mena ir automobilius perpardavinėję vyrai ir jų vaikai – išaugę šeimose, kuriose tėtis nuolat išvykęs į Vokietiją, Olandiją arba į Lietuvos turgų parduoti automobilio.
Marijampolė dar ir dabar mena tuos aukso laikus, todėl važiuojant vietinio transporto paslaugos susisiekimo priemone – autobusu – iš Vilniaus į Marijampolę ar atvirkščiai, neretai sutiksime rusakalbių rytiečių, vykstančių į Marijampolės turgų pirkti autodetalių. Dažnai ir iš kaimyninių miestų į Suvalkijos širdį atvykstama įsigyti kokio „Audi“ sparno, buferio ar gerai išsilaikiusios padangos. Transporto paslaugos Alytuje taip pat Nepriklausomybės aušroje turėjo šokių tokių perspektyvų, deja, netapo didžiausiu traukos centru, tačiau žmonės ir dabar iš Alytaus į Marijampolę vyksta apsipirkti automobilių turguje.
Automobilių pirkėjų kasdienybė
Prieš dvidešimt metų vadinamųjų Gariūnų vyrų kasdienybė buvo filmuojama ir fiksuojama dokumentinėse juostose. Žinoma, kol profesionalios filmavimo paslaugos dar nebūdavo teikiamos, kino juostos susuktos mėgėjiškai. Dabar šie nufilmuoti vaizdai – neįkainojama vertybė. Juose užfiksuota, kaip automobilių versle gyvenantys Lietuvos vyrai kas kelios savaitės vėl leidžiasi į kelionę, kurios tikslas yra transporto paslaugos. Baltarusija, Olandija, Vokietija, kartais – Lenkija – čia lietuvaičiai perka automobilius, vėliau grįžę į Lietuvą ieško, kas galėtų suteikti remonto paslaugos paketą, arba patys savuose garažuose tiesina daužtas mašinas, špakliuoja ir perdažo.
Rekonstruoti, atnaujinti ir žėrintys automobiliai, tarsi atgavę antrąjį savo kvėpavimą vien Lietuvos vyrų dėka, keliauja į turgų. PAvyzdžiui, transporto paslaugos Siauliuose turėjo taip pat savotišką pakilimą Sovietmečiui tik pasibaigus, mat, paskaičiuota, jog daugiau nei ketvirtadalis vyrų visgi taisė automobilius, o vėliau parduodavo.
Turgus – visų automobilininkų epicentras
Iš tokios paprastos, tačiau kartu ištvermės reikalaujančios transporto paslaugos kaip kad automobilių perpardavinėjimas gyvenę vyrai savo sėkmės arba nesėkmės kelionę visuomet pabaigdavo ten pat – turguje.
Unikali automobilių turgaus kasdienybė išsiskiria kone egzotinėmis savybėmis: čia susirenka įvairiausių tautybių, rasių ir profesijų pirkėjai bei pardavėjai. Čia klesti sukčiavimas, vagystės, čia verda aršiausios derybos, kyla karštos diskusijos – kartais vien dėl kelių litų. Kadangi tais laikais dar nereikėdavo smulkiesiems verslininkams turėti patento arba specialios licenzijos, tie, kurie buvo teikėjai transporto paslaugos, sutartis sudarydavo žodžiu, o ne raštu. Visi sandoriai baigdavosi rankos paspaudimu ir apsikeitimo telefono numeriais – o ką, jeigu man pardavė blogą automobilį? O ką, jeigu dar neparriedėjus namo paaiškės, jog mašinos durelės priklijuotos su lipalu?
Visko būdavo, ne vienas vyras, pramitęs ir savo šeimą pramaitinęs vien iš šios sunkios transporto paslaugos plėtojimo, dabar prisimena tuos laikus atsidusdamas. „Tikrai, ir kaip aš tiek laiko gebėdavau išstovėti automobilių turguje, merkiant lietui, pučiant vėjui? Turbūt smagu tai, jog buvau toks ne vienas. Beveik visi mano draugai dirbo garažuose, kiti važinėjo į Olandiją pirkti automobilių. Transporto paslaugos buvo užkrėtę visą miestą, manau, kad ir dabar dar daug tos manijos pėdsakų pasilikę Marijampolėje. Tik pažiūrėkite – vis tiek kiekvienoje gatvėje rasite bent porą vietų, kur Jums mielai permontuos padangas, pašpakliuos sparną ar pakels liednykus. Galų gale, gal ir dėl tokio tėvų pavyzdžio, jaunąją kartą Marijampolėje labai žavi transporto paslaugos. Čia daugiau nei kitur sutiksi aštuoniolikmečių, vos užsidegus žaliai šviesaforo šviesai, nuzvimbenčių per sankryžą savo pirmu „golfuku“. Pirmu – nes tai jų pirmasis automobilis ir „pirmu“, nes čia jaunikliai važinėja tokios markės automobiliais, kokius įstengia nupirkti, svarbiausia – kad būtų keturi ratai, kad jaustųsi po jais slystantis tasfaltas. Taip, automobilių verslas nėra tik paprastas „pinigų darymas“, jis turi savo dvasią, jis gali suteikti antrą kvėpavimą. Bet tai suprasti gali tik tie, kurie yra įsisukę šioje srityje“, – prisimena marijampolietis Kęstas.